Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei R. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atidalyti jo ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – 0,0400 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitais statiniais (šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir pripažinti atsakovei R. S. nuosavybės teisę į ieškovo A. S. ½ dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), o jam už jo dalį iš atsakovės priteisti 26.065,80 Eur piniginę kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimu į priešieškinį atsisakė reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Nurodė, kad 1991-08-10 susituokė su R. S., Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu jų santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje šalys numatė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitenka po ½ dalį jam ir R. S.. Jis minėtame gyvenamajame name negyvena jau nuo 2010-2011 m., turtu nesinaudoja, nes yra sudaręs naują santuoką ir gyvena pas sutuoktinę, todėl nori savo dalį atsidalinti, atsakovei palikti minėtą nekilnojamąjį turtą.

Atsakovė R. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė grąžinti R. S. iki 2006-04-19 teismo priimto sprendimo asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą: 145/400 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 385/1000 dalis gyvenamojo namo ir 385/1000 dalis priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini); pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą: 246/400 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 615/1000 dalis gyvenamojo namo ir 615/1000 dalis priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), padalinti, jai ir ieškovui pripažįstant nuosavybės teisę lygiomis dalimis, t. y. po ½ šio turto; panaikinti Nekilnojamojo turto registre įrašus apie ieškovo A. S. daiktines teises į ½ dalį turto: 0,0400 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių (šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad sutinka su ieškovo nurodyta turto kaina – 52.131,60 Eur, ieškovui sutinka sumokėti 14.481,00 Eur kompensaciją. Gauti iš ieškovo 26.065,80 Eur kompensaciją nesutinka, nes už šią sumą negali nieko įsigyti, išsikelti nesutinka, nes neturi kur gyventi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, atidalino ieškovo A. S. ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – 0,0400 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais: ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitais statiniais (inžineriniais) – šuliniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštele (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir pripažino atsakovei R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į ieškovo A. S. ½ dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui A. S. iš atsakovės R. S. už ieškovo A. S. dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), 17.377,20 Eur piniginę kompensaciją; kitoje dalyje ieškinį atmetė; išdėstė Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu priteistos 17.377,20 Eur kompensacijos mokėjimo vykdymą atsakovei R. S. lygiomis dalimis po 724,05 Eur, mokant kas mėnesį 24 mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas vertino, kad atsakovė turėjo daugiau kaip septynis mėnesius priešieškinio reikalavimams patikslinti ir atidalijimo natūra projektui pateikti, tačiau to nepadarė, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė galėjo patikslinti priešieškinio reikalavimus anksčiau, į tai, kad ieškovas nesutiko atsidalinti natūra, nesutiko, kad būtų skirtas laikas priešieškinio reikalavimams patikslinti, ir vertindamas, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą, atsakovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą atmetė. Teismas sprendė, kad padalijus 2 kambarių butą į du atskirus butus, kiekvienas iš bendrasavininkų turėtų išlaidų, būtų paliečiami svarbūs interesai naudotis gyvenamuoju plotu, buto atidalijimas pagal tokį pasiūlymą pažeidžia įstatymų ir statybos techninių reglamentų reikalavimus, bute yra du atskiri izoliuoti kambariai, tai nesuteikia galimybės atidalinti butą taip, kad neliktų bendro naudojimo patalpų, nes iškyla bendro naudojimo patalpų atidalijimo problema, o bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas galimas tik po atidalijimo nelikus bendro naudojimo patalpų, o įrengti atskiras šios paskirties patalpas nėra galimybių, todėl konstatavo, kad nėra galimybių atidalyti butą iš bendrosios dalinės nuosavybės be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant šalių teisėtų interesų. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad atsakovės dalis bendrojoje nuosavybėje yra didesnė nei ½ dalis – sudaro 2/3 dalis, o 1/3 dalis turto priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, vertino, kad ieškovui priteisiama ne pusės turto vertės kompensacija, o 17.377,20 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priteisti ieškovui A. S. iš atsakovės R. S. už ieškovo dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), 26.065,80 Eur piniginę kompensaciją; išdėstyti priteistos 26.065,80 Eur piniginės kompensacijos mokėjimo vykdymą atsakovei R. S. lygiomis dalimis po 1086 Eur, mokant kas mėnesį 24 mėnesiams, skaičiuojant nuo Šiaulių apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

1. VĮ Registrų centre buvo padarytas apsirikimas įregistruojant 2004 12 03 nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau tai nesuteikia pagrindo keisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 04 14 sprendimo ir atsakovei pripažinti 2/3 dalis bendrojoje nuosavybėje dėl šių priežasčių.

2. Svarbus šalių geranoriškas susitarimas skyrybų byloje nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis.

3. Ieškovas turi teisė į ½ nekilnojamojo turto vertės kompensaciją, kadangi nekilnojamasis turtas, kuris lieka atsakovei buvusiems sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis.

Atsakovė R. S. pateiktu atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1. Apeliantas klaidingai nurodo, kad nutraukiant bylos šalių santuoką lygiomis dalimis, t. y. po ½ buvo dalinamas visas žemės sklypas su visais statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1570-124/2006 aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad dalinamas tik bendras santuokos metu pirktas turtas. Kito turto, t. y. to, kuris man atiteko 1993 m. kovo 15 d. dovanojimo sutarties ir 2001 m. kovo 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu santuokos nutraukimo metu bylos šalys nesidalijo, nes šis turtas buvo ir yra atsakovės asmeninė nuosavybė.

2. Joks įstatymas nenumatė, kad nuosavybė asmeniui galėtų atsirasti dėl VĮ Registrų centro padaryto rašymo apsirikimo. Be to, išrašas iš VĮ Registrų centro nėra nei sandoris, nei sutartis. Nei 1993 m. kovo 15 d. dovanojimo nutartis, nei 2001 m. kovo 29 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, pagal kuriuos atsakovė asmeninė nuosavybė teise įsigijo dalį ginčo turto, įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta. Nors pats apeliantas savo skunde nurodo, kad atidalijimo atveju nei vienas iš bendraturčių negali įgyti daugiau teisių nei jų turėjo, ar priešingai jas prarasti, tačiau pats reikalauja kad jam būtų priteista kompensacija už ½ turto dalį, kai tuo tarpu jis turi nuosavybės teisę tik į 1/3 nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimo, kuriuo atidalintas bylos šalių nekilnojamasis turtas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš kurių matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu nutraukta ieškovo A. S. ir atsakovės R. S. santuoka, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3 punkto pagrindu bendras santuokos metu įgytas turtas: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 0,0400 ha, gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 46,57 kv.m., ūkinis pastatas pagalbinio ūkio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai – šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai – tvora, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ atitenka A. S. ir R. S.. Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas prašomame atidalinti gyvenamajame name negyvena ir juo nesinaudoja, nes yra įregistravęs naują santuoką ir gyvena pas savo sutuoktinę. Ginčo pastatuose gyvena atsakovė, kuri kitos gyvenamosios vietos neturi, todėl nesutinka, kad ieškovas sumokėtų kompensaciją už jai tenkančią dalį. Atsakovė prašo ginčo pastatus palikti jai, o ieškovui priteisti kompensaciją už jam tenkančią dalį. Su kompensacijos pritesimu ieškovas sutinka, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu kompensacijos dydžiu, nurodydamas, kad jam turi būti priteista pusė nekilnojamojo turto vertės, dėl kurios ginčo tarp šalių nėra.

Byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Tarp konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą. Transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę reiškia, kad daiktas ir teisė į jį tampa mažiau varžomi, todėl tai paprastai lemia daikto vertės rinkoje padidėjimą. Jei bendraturčiai nesusitaria dėl atidalijimo būdo, taikomos CK 4.80 straipsnio nuostatos. Pagal šio straipsnio 2 dalį atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktą padalijant natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik tokio atidalijimo galimybės nesant, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Iš įstatyminio reglamentavimo bei teismų praktikos spręstina, kad pirmenybė yra taikoma atidalijimui natūra. Atsakovė pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl priešieškinio patikslinimo ir pareikšti reikalavimą atidalinti turtą natūra, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė turėjo daugiau kaip septynis mėnesius priešieškinio reikalavimams patikslinti ir atidalijimo natūra projektui pateikti, tačiau to nepadarė, taip pat į tai, kad ieškovas nesutinka turto atidalinti natūra, atsakovės prašymo netenkino. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra tik vieno aukšto, namo palėpėje nėra įrengta jokių patalpų, yra tik pastogės vientisa erdvė, kurioje yra stogą laikančios konstrukcijos, gyvenamajame name yra du kambariai, virtuvė, tualetas, koridorius, veranda, vienas įėjimas, vienas elektros įvadas, vieni inžineriniai tinklai. Gyvenamojo namo bendras plotas yra 46,57 kv. m., naudingas plotas – 42,38 kv. m., gyvenamasis plotas – 34,64 kv. m. Kadangi bylos šalims įregistruotos nuosavybės teisės po ½ dalį gyvenamojo namo, tai šalims atidalijant gyvenamąjį namą natūra tektų tik po 17,32 kv. m. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nėra galimybių atidalyti butą iš bendrosios dalinės nuosavybės be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant šalių teisėtų interesų, kadangi būtų pažeisti įstatymų ir statybos techninių reglamentų reikalavimai, šalys patirtų daug išlaidų. Apeliacinėje instancijoje nėra ginčo dėl šio turto, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad negalimas nekilnojamojo turto atidalijimas natūra, todėl taikomas subsidiarus atidalijimo būdas išmokant kompensaciją pinigais. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008) ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip buvusio bendro daikto netektų abu bendraturčiai.

Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl nuosavybės teisės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir priteistinos piniginės kompensacijos dydžio. Atsakovė teigia, kad 1/3 ginčo turto dalis priklausė jai asmeninės nuosavybės teise, todėl buvusių sutuoktinių ginčo turtas negali būti dalintinas lygiomis dalimis, sutinka ieškovui sumokėti 14.481,00 Eur kompensaciją. Ieškovas reikalauja 26.065,80 Eur kompensacijos.

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto vertės, kadangi abi šalys sutinka su 52.131,60 Eur verte, nurodyta R. G. individualios įmonės „Busterta“ 2014-12-18 pranešime dėl nekilnojamojo turto kainos. Ieškovui tenkanti piniginė kompensacija už atsakovei atitenkančią jo ½ nuosavybės dalį, nuo turto rinkos vertės (52.131,60 Eur), sudarytų 26.065,80 Eur. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi VĮ Registrų centre padarytu apsirikimu įregistruojant 2004-12-03 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, bei nurodė, kad atsakovės asmeninė nuosavybė tapo bendrąja jungtine nuosavybe, atsakovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra didesnė nei ½, ji sudaro 2/3 dalis, nes 1/3 dalis turto laikytina asmenine nuosavybe.

Teisėjų kolegija pažymi, kad VĮ Registrų centro duomenyse, 2012-11-08 išraše nurodoma, kad buvo ištaisyta rašymo klaida nurodant, jog 246/400 žemės sklypo, 615/1000 statinių, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui bei R. S., o likusi dalis - 154/400 žemės sklypo, 385/1000 statinių priklauso vienai R. S., nurodyti šie nuosavybės įgijimo pagrindai: ieškovo atžvilgiu – 2004-12-03 pirkimo-pardavimo sutartis, o atsakovės atžvilgiu – 2004-12-03 pirkimo-pardavimo sutartis ir 2001-03-29 paveldėjimo teisės liudijimas, 246/400 žemės sklypo, 615/1000 statinių, adresu (duomenys neskelbtini), laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2014 m. birželio 4 d. duomenimis Nekilnojamojo turto registre bylos šalims įregistruota po ½ nekilnojamojo turto, pagal A. S. 2012 m. lapkričio 27 d. prašymą pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis įsiteisėjusio Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimo pagrindu. Taigi, nutraukdamos santuoką bylos šalys nurodė, kad visas nekilnojamasis turtas yra bendras ir dalintinas po ½ dalį kiekvienam. Teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo padalintas visas nekilnojamasis turtas lygiomis dalimis, tarp jų ir atsakovės paveldėta žemės sklypo dalis, pažymint, kad kito dalintino turto nėra. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, jis sukuria šalims teises bei pareigas. Atsakovė nurodė, kad ji tik 2012 m. lapkričio mėnesį pastebėjo, kad teismas, jos nuomone, neteisingai padalijo turto, kadangi manė, jog teismas dalijo tik bendrą turtą, į jį neįtraukiant atsakovės paveldėto bei dovanojimo sutartimi gauto turto. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nesikreipė dėl proceso atnaujinimo, o teismo sprendime, kuriuo nutraukta bylos šalių santuoka, aiškiai nurodyta, kad yra dalijamas visas turtas lygiomis dalimis, nurodyti dalintino turto duomenys. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu teismas privalo remtis. Taigi, atsakovės 1993 m. kovo 15 d. dovanojimo sutarties ir 2001 m. kovo 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu įgytas turtas po santuokos nutraukimo buvo padalintas buvusiems sutuoktiniams lygiomis dalimis kaip ir visas kitas turtas.

Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jei atsidalijantis bendraturtis sutinka gauti kompensaciją, paprastai kompensacija ir priteisiama tokiam bendraturčiui. Tokio pageidavimo gali būti nepaisoma, jei kitas bendraturtis neturi lėšų kompensacijai mokėti arba visi bendraturčiai pageidauja kompensacijos už savo dalį. Kaip jau minėta, nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip buvusio bendro daikto netektų abu bendraturčiai. Tais atvejais, kai teismas ištyręs realias šalių galimybes sumokėti kompensaciją pripažįsta, kad toks atidalijimo būdas negalės būti įvykdomas, ieškinį dėl atidalijimo atmeta. Toks teismo sprendimas galėtų būti pagrindas bendraturčiams svarstyti, ar nėra racionalesnio bendrosios nuosavybės pasibaigimo būdo, pavyzdžiui, bendro daikto pardavimas. Taigi, atidalijimo priteisiant kompensaciją klausimą galimą išspręsti tik geruoju, abiem šalims susitarus, kadangi teismas negali įpareigoti vienos šalies sumokėti kompensaciją, jei šalis su tuo nesutinka ar neturi realios galimybės sumokėti priteistą kompensaciją.

Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-92/2008). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ½ nekilnojamojo turto dalies likvidacinė vertė yra mažesnė nei viso nekilnojamojo turto vertė. Nagrinėjamu atveju atsakovė gyvena ginčo nekilnojamajame turte, kuris pritaikytas prie jos specifinių poreikių, riboto darbingumo. Atsakovė nesutinka išsikelti iš ginčo nekilnojamojo turto, kadangi kitos gyvenamosios vietos neturi. Taigi, šalys neturi galimybės parduoti nekilnojamojo turto ir pasidalinti už jį gautus pinigus. Kaip jau byloje nustatyta, nėra galimybės padalinti nekilnojamojo turto natūra, kadangi tai reikalautų neproporcingai didelių šalių išlaidų. Vienintelis realus nekilnojamojo turto atidalijimo būdas – atsakovei sumokėti kompensaciją ieškovui už jo ½ turto dalį. Atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo teisės principus, konstatuotina, kad teismas negali priteisti ieškovui tokio kompensacijos dydžio, kurio atsakovė realiai negalėtų sumokėti, kadangi šaliai nesutinkant ir negalint sumokėti kompensacijos ieškinys dėl turto atidalijimo sumokant kompensaciją turėtų būti atmestas. Ieškovas yra sukūręs naują šeimą, ginčo gyvenamojoje valdoje negyvena nuo 2010-2011 metų, kaip nurodo pats ieškovas, atsakovė ir anksčiau jam siūlė už 14.481,00 Eur nupirkti jo dalį, kuomet nurodyta suma sudarė pusę nekilnojamojo turto vertės, tačiau ieškovas tuo metu savo dalies nepardavė. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė 17.377,20 Eur kompensaciją už jam priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto, kurios mokėjimą išdėstė dalimis per dviejų metų laikotarpį.

Kadangi ieškovo A. S. apeliacinis skundas atmetamas, atsakovei R. S. priteisiama 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo padaryti faktinių aplinkybių vertinimo netikslumai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, kadangi tai neįtakoja procesinio sprendimo teisėtumo, todėl ieškovo A. S. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 327 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.