Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1838-275/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-15
Bylos Nr.
2S-1838-275/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10194-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Ieškovas
A. I.
Atsakovas
AB DNB bankui
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1838-275/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10194-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21.,122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16624-833/2013 pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl sutarčių modifikavimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. I. pateikė ieškinį atsakovui AB DNB bankui, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą pakeisti kredito sutartį Nr. K-0903-2007-4 į būsto kreditavimo sutartį, pakeičiant tos pačios sutarties sąlygas pagal CK 6.204 str. ir nustatant ieškovo pareigą sudaryti tokį mokėjimo grafiką, kad ieškovo mėnesinė prievolė grąžinti paskolą ir palūkanas būtų išdėstyta iki jo pensinio amžiaus, t. y. iki 2029-07-08, bei priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat teismui pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui nutraukti kredito sutartį Nr. K-0903-2007-4 (su vėlesniais jos pakeitimais). Nurodo, kad šiuo metu jis pagal atsakovo nustatytą mokėjimo grafiką nėra pajėgus pilnai atsiskaityti, tačiau yra sąžiningas ir maksimaliai kaip gali vykdo savo sutartinius įsipareigojimus atsakovui. Ieškovas nori išsaugoti sutartį ir vystyti savo verslą, tačiau, iškilus laikiniems, nuo ieškovo valios nepriklausantiems, sunkumams, atsakovas atsisako bendradarbiauti. Teigia, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų ar neveikimo, tai pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti Ieškovui nutraukus kreditavimo sutartį, nebeliktų šios bylos objekto, todėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikį lemianti grėsmė šioje byloje egzistuoja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-08 nutartimi ieškovo A. I. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovas, teigdamas pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtinai pagrindė ieškinio dalyką. Ieškovas šiuo atveju reiškia ieškinį dėl kredito sutarties pakeitimo, todėl net ir patenkinus ieškovo ieškinį ir pakeitus kredito sutarties sąlygas pagal ieškovo reikalavimus, teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų ir netaptų neįmanomu, nes tiek ieškovas, tiek atsakovas sudarytą kredito sutartį vykdytų pagal teismo pakeistas sutarties sąlygas. Be to, ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie savo turtinę padėtį, kitų įrodymų, patvirtinančių egzistuojančią realią galimybę vykdyti ieškovo prisiimtus įsipareigojimus atsakovui ieškovo ieškinyje prašoma nustatyti tvarka ir terminu. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui nutraukti su ieškovu sudarytą kredito sutartį Nr. K-0903-2007-4 – tenkinimas pažeistų sutarčių laisvės principą bei nepagrįstai suvaržytų atsakovo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, kai kita sutarties šalis tinkamai nevykdo sudarytos sutarties sąlygų. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju suteiktų ieškovui perdėtą pranašumą ir suvaržytų atsakovo teises, todėl šį ieškovo prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas A. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-08 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. draudimą atsakovui AB DNB bankui nutraukti kredito sutartį Nr. K-0903-2007-4 (su vėlesniais jos pakeitimais). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai interpretavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Teismas turėjo vertinti, kokius padarinius gali sukelti laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Netaikius draudimo nutraukti sutartį, ieškovo reikalavimas teisme netektų prasmės, nes neliktų ieškinio dalyko – kreditavimo sutarties. Kol nagrinėjama byla, protinga tikėtis, kad šalys išlaikys status quo.

2. Nėra pagrindo laikyti, kad neproporcingai suvaržytos atsakovo teisės ir interesai, nes ieškovas savo prievolę praktiškai vykdo – pagal finansines galimybes moka prisiimtas periodines įmokas - ir atsakovui negresia žalos atsiradimo tikimybė.

3. Teismo pozicija, kad pažeidžiama atsakovo teisė nutraukti sutartį yra nepagrįsta. Taikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų tik laikinai išsprendžiama ginčo situacija dėl sutarties nutraukimo tikimybės. Draudimas nutraukti sutartį yra mažiausiai finansiškai ir procesiškai šalių interesus varžantis būdas sureguliuoti šalių santykius iki teisme bus išspręstas ginčas.

Motyvuojamoji dalis

4. Teismas nepagrįstai reikalauja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįsti įrodymais, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinis veiksmas, juo nesprendžiamas materialaus ieškovo reikalavimo patenkinimas.

Atsakovas AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašo atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas antrą kartą prašo taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones tais pačiais argumentais. Dėl šio prašymo nepagrįstumo jau pasisakė Vilniaus apygardos teismas.

2. Ieškovas atskiruoju skundu iš esmės pripažįsta, kad jis neketina vykdyti 2007-01-30 kreditavimo sutarties Nr. K-0903-2007-4. Pažymi, kad CK 6.204 str. 3 d. nurodyta, jog kreipimasis dėl sutarties sąlygų pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės stabdyti sutarties vykdymą. Taigi ieškovas, prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių, iš esmės prašo teismo pažeisti CK 6.204 str. 3 d.

3. Atsakovas nesutinka, kad ieškovui pažeidus kreditavimo sutartį ir bankui ją nutraukus, šis procesas taptų niekinis. Tokiu atveju ieškovas įgytų galimybę ginčyti kreditavimo sutarties nutraukimą ir prašyti civilinių bylų sujungimo.

4. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos ir dėl kitos priežasties – nesant vienai iš privalomųjų sąlygų CPK 144 str. 1 d. Iš ieškovo ieškinio matyti, kad jis grindžiamas CK 6.204 str. pagrindu, kurio taikymas savo ruožtu grindžiamas ekonomine krize kaip force majeure aplinkybe. Tuo tarpu CK 6.204 str. nenumato sutarties pakeitimo galimybės dėl force majeure aplinkybių, o CK 6.212 str., reglamentuojantis force majeure aplinkybes, nenumato galimybės pakeisti sutarties sąlygas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (CPK 144 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-08 nutartį, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad vienašališkas sutarties nutraukimas yra sutarties šalies valios išreiškimas, o tarp šalių pasirašyta kredito sutartis numato tokį sutarties nutraukimą, todėl nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas teisingai, t.y. šiuo atveju draudimas nutraukti tarp šalių pasirašytą sutartį nėra negalimas. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas CK 6.156 str. įtvirtintas sutarčių laisvės principas, be kita ko, leidžiantis sudarant sutartis šalims nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Be to, pažymėtina ir tai, kad prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina nurodyti konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę ieškovo interesams, pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 178 str.). Šiuo atveju ieškovas savo reikalavimą grindė tik nurodymu, jog jam nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, bankas nutrauks kredito sutartį, nors tokia sąlyga buvo šalių sulygta kredito sutartyje. Sprendžiant ieškovo prašymo pagrįstumą, būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe, tai yra grėsmę, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. Apeliantas reiškia ieškinį dėl kredito sutarties pakeitimo, todėl net ir patenkinus apelianto ieškinį ir pakeitus kredito sutarties sąlygas pagal apeliantas reikalavimus, teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų ir netaptų neįmanomu, nes tiek apeliantas, tiek atsakovas sudarytą kredito sutartį vykdytų pagal teismo pakeistas sutarties sąlygas. Teismas pažymi, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir vertinant jų paskirtį, visuomet turi būti siekiama išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nevaržyti kitų šalių interesų labiau nei reikia teisėtų tikslų pasiekimui. Šiuo konkrečiu atveju teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų suvaržytos atsakovo teisės bei būtų suteiktas perdėtas pranašumas apeliantui, kadangi atsakovas negalėtų įgyvendinti laisva valia šalių kredito sutartimi sulygtos sąlygos, jog kredito gavėjui nesilaikant sutarties įsipareigojimų, kredito davėjas vienašališkai gali nutraukti sudarytą sutartį.

Pažymėtina, kad bankui nutraukus kredito sutartį, ieškovas įgytų galimybę ginčyti kreditavimo sutarties nutraukimą teisme. Dėl to apelianto teiginys, kad sprendimo nebus galimybės įvykdyti, nes neliktų ieškinio dalyko, yra visiškai nepagrįsti.

Be to, dėl apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo jau pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1222-104/2013. Apeliantui nenurodžius naujų aplinkybių, dėl kurių pasikeitė situacija po minėtos nutarties priėmimo, nėra pagrindo daryti išvadų, priešingų, nei nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė