Kauno apygardos teismo sprendimas, 2-1579-273/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-07-08
Bylos Nr.: 2-1579-273/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00116-2014-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Izolda Nėnienė
Ieškovas: VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“
Atsakovas: Druskininkų savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: BAB bankas Snoras
Advokatai: Gytis Mekionis, Ramūnas Kontrauskas

Kategorijos

73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-1579-273/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00116-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.5.5; (S) 116.1;

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei dalyvaujant ieškovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovams N. Z., advokatui Gyčiui Mekioniui, atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos atstovams R. V., advokatui Ramūnui Kontrauskui, trečiojo asmens BAB bankas Snoras atstovui A. M. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškinį atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė bankas SNORAS dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos 345 280,00 Lt, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu AB bankui SNORAS (toliau- bankas) buvo panaikinta licencija. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo iškelta banko bankroto byla, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi bankas buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Ieškovė, atsižvelgdama į draudžiamąjį įvykį, t. y. Banko veiklos licencijos atšaukimą, gavusi iš banko duomenis apie indėlininkus ir jiems išmokėtinas draudimo išmokų sumas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu (toliau- IĮIDĮ) bei valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo tarybos 2001 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 4 patvirtinta Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka (Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ tarybos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 02-6-3 redakcija) (toliau - Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka), banko indėlininkams išmokėjo draudimo išmokas. Draudimo išmokos buvo išmokėtos vadovaujantis IĮIDĮ 10 str. 3 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo (šiuo atveju Snoro) draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Taigi, duomenis, kuriais vadovaujantis buvo apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos atitinkamiems asmenims Ieškovei pateikė bankas, kuris kaip draudėjas, remiantis teisės aktų nuostatomis, yra atsakingas už teisingų ir tikslių duomenų Ieškovei pateikimą. Ši Banko pareiga tiesiogiai įtvirtinta Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos 19 p., kuris numato, kad „Už duomenų, perduotų draudimo įmonei, tikrumą bei pateikimą laiku atsako draudėjas". Ieškovas, gavęs iš banko duomenis, per IĮIDĮ nustatytą 20 darbo dienų terminą, išmokėjo Atsakovui ir jo filialui (Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui) maksimalias indėlių draudimo išmokas, nors remiantis IĮIDĮ 2 str. 3 d., indėlininkas — fizinis arba juridinis asmuo, laikantis indėlį banke, banko filiale ar kredito unijoje, išskyrus subjektus, kurių indėliai pagal IĮIDĮ negali būti draudimo objektai. Įvertinus pirmiau nurodytą indėlininko apibrėžimą, akivaizdu, kad juridinio asmens struktūriniai padaliniai (konkrečiu atveju Atsakovo filialas) nėra indėlininkai ir negali gauti indėlių draudimo išmokų iš I. F. ar atstovybės lėšos turi būti laikomos jį įsteigusio juridinio asmens lėšomis IĮIDĮ prasme. Jeigu juridinio asmens bei jo įsteigto filialo ir (ar) atstovybės pinigai banke laikomi atskirai, tokiu atveju draudimo išmokos suma turi būti apskaičiuojama sumuojant tiek juridinio asmens, tiek jo įsteigtų filialų ir (ar) atstovybių banke laikytas pinigų sumas bei kitus pinigus, į kuriuos jie kartu turi reikalavimo teises. Taigi, juridiniam asmeniui bei jo filialui ir (ar) atstovybei išmokėtina bendra draudimo išmokos suma neturi viršyti maksimalios 100 000 eurų atitinkančios sumos litais. Atsakovo struktūriniai skyriai (konkrečiu atveju atsakovo Socialinės paramos skyrius, turintis filialo forma) buvo registruoti Juridinių asmenų registre kaip filialai, jiems buvo suteikiamas atskiras juridinio asmens kodas. Banko informacinėje sistemoje juridiniai asmenys ir jų filialai buvo identifikuojami tik pagal Juridinių asmenų registro suteiktus kodus, todėl bankas, teikdamas ieškovei duomenis apie indėlininkus, be atsakovo į indėlininkų sąrašą įtraukė ir atsakovo filialą — Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių. Nors juridinių asmenų filialams jų registravimo metu yra suteikiami juridinių asmenų kodai (Juridinių asmenų registro nuostatų 17.11.1 p.), juridinio asmens kodo suteikimas juridinio asmens struktūriniam padaliniui nesuponuoja to, kad jis tampa savarankišku atskiru juridiniu asmeniu. Tokiu būdu, atsakovas gavo ne maksimalią įstatyme numatytą (IĮIDĮ 9 str. 3 d. 2 p.) indėlių draudimo išmoką (100 000 EUR arba 345 280 Lt), o dvigubai didesnę sumą. Todėl be pagrindo gavęs antrąją indėlių draudimo išmoką, privalo ją grąžinti. Atlikusi draudimo išmokų, išmokėtų buvusiems banko indėlininkams, patikrinimą, ieškovė nustatė, kad indėlių draudimo išmoką gavo atsakovo filialas, todėl kreipėsi į atsakovą su reikalavimu grąžinti nepagrįstai gautą indėlių draudimo išmoką. Atsakovas raštu atsisakė grąžinti be pagrindo gautas lėšas. Atsakovo struktūros parinkimas, filialų steigimas ir atsakovo funkcijų vykdymas per filialus, buhalterinės apskaitos vedimo specifika bei jo lėšų apskaita neturi nieko bendro su IĮIDĮ reglamentuojamais teisiniais santykiais. Be teisinio pagrindo gavęs iš Ieškovės antrąją indėlių draudimo išmoką atsakovas privalo ją grąžinti. Atsakovo atsisakymas grąžinti be pagrindo gautą indėlių draudimo išmoką, motyvuojant tuo, kad atsakovo filialas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, yra nepagrįstas. Prievolė grąžinti be pagrindo įgytą turtą neturi nieko bendro su civiline atsakomybe, kurios viena iš būtinųjų taikymo sąlygų yra neteisėti veiksmai.

Atsiliepimas

Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Ieškovas visiškai nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui išmokėtą draudimo išmoką CK 6.237 str. I d. pagrindu ir neteisingai identifikuoja ginčo šalių teisinius santykius. Bylos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog šio ginčo šalis sieja draudimo teisiniai santykiai. Vadovaujantis LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, atšaukus banko SNORAS (draudėjo) veiklos licenciją įvyko draudiminis įvykis, kurio pagrindu ieškovui (draudikui) kilo pareiga per įstatymo nustatytą terminą išmokėti draudimo išmokas. Atsakovui ir Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui po 345 280 Lt dėl draudiminio įvykio išmokėjo ieškovas pagal trečiojo asmens pateiktus duomenis. Šiems civiliniams teisiniams santykiams taikomas specialusis LR indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas, kuris nustato indėlių, laikomų Lietuvos Respublikos bankuose, draudimo tvarką ir šių indėlių draudimo išmokų dydį (1 str. 1 d.). Nors atsakovas nėra nei draudikas, nei draudėjas, tačiau jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose kaip naudos gavėjas. tarp ginčo šalių susiklostė aiškūs draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos specialiosios draudimo santykius reglamentuojančios teisės normos. Dėl šios priežasties ieškovo nurodomas teisinis pagrindas (CK 6.237 str.) yra nesuderinamas su teisiniais ginčo santykiais. CK 1.125 str. 7 d. nurodyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Konstatavus, kad tarp ginčo šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai, taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo kai sumokėjo draudimo išmokas, t. y. 2011 m. gruodžio 16 d., vadinasi senaties terminas ieškiniui pareikšti atitinkamai baigėsi 2012 m. gruodžio 16 d. Ieškinys Teismui pateiktas tik 2014 metų pradžioje, t.y. ieškinio senaties terminas praleistas daugiau nei vienerius metus. Pažymėtina, jog ieškovas prieš sumokėdamas draudimo išmokas, turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su draudiminiu įvykiu - tokia praktika formuojama ir Lietuvos apeliacinio teismo. Ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl išmokėtos draudimo sumos grąžinimo praėjus daugiau nei dvejiems metams po faktinio išmokėjimo, praleido CK 1.125 str. 7 d. numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Ieškovas yra pagal LR Gyventojų indėlių draudimo įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės iš valstybės turto įsteigta draudimo įmonė, kuri draudžia indėlininkų indėlius, įsipareigojimus investuotojams, administruoja indėlių draudimo fondą, įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą ir atlieka kitą draudimo įmonės įstatuose nurodytą veiklą (LR indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 19 str.). Ieškovas, kaip draudimo įmonė, yra profesionali šios srities žinovė, turinti didelius žmogiškuosius ir finansinius resursus, todėl jai buvo žinomos aukščiau aptartos CK normos, reglamentuojančios draudimo teisiniams santykiams nustatytą sutrumpintą ieškinio senatį, taip pat jai turi būti gerai žinomos ir suprantamos specialiųjų ieškovo veiklą reglamentuojančių įstatymų aiškinimas ir taikymas. Būdamas rūpestingas ir atidus savo teisių apsaugai, ieškovas turėjo galimybę ginti pažeistas teises įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, tačiau to nepadarė. Atsakovas apskritai neatliko jokių veiksmų - nei tyčia, nei dėl neatsargumo, be to, atsakovui ir Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui draudimo išmokos buvo apskaičiuotos ir išmokėtos paties ieškovo. Ieškovas, kuriam taikytini padidinti atidumo, rūpestingumo ir apdairumo standartai, privalėjo įsitikinti savo atliekamų veiksmų pagrįstumu iki draudimo išmokos išmokėjimo arba bent per protingą terminą nuo išmokėjimo fakto. Šiuo atveju ieškinys pareikštas praėjus daugiau nei dvejiems metams po draudimo išmokos, kas neatitinka nei draudimo įmonės veiklos profesionalumo standartų, nei CK įtvirtintų ieškinio senaties terminų. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos 19 punkte numatyta, jog už duomenų, perduodamų draudimo įmonei, tikrumą bei pateikimą laiku atsako draudėjas, t.y. trečiasis asmuo BAB bankas A. I. nurodo, jog draudimo išmoką atsakovo filialui sumokėjo dėl to, jog tokius duomenis jam pateikė draudėjas, todėl visos pretenzijos dėl ieškovo nuomonė netinkamai sumokėtos draudimo išmokos turėtų būti nukreipiamos būtent į šį juridinį asmenį.

Trečiasis asmuo BAB bankas SNORAS atsiliepime į ieškinį prašo ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau -IĮIDĮ) 5 str. 1 d. nustato, kad indėlių draudimo suma yra lygi indėlininko indėliui, buvusiam banke, banko filiale arba kredito unijoje draudžiamojo įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip 100 000 euru atitinkanti suma litais. Pagal šio įstatymo 2 str. 3 d. indėlininkas - fizinis arba juridinis asmuo, laikantis indėlį banke, banko filiale ar kredito unijoje, išskyrus subjektus, kurių indėliai pagal IĮIDĮ negali būti draudimo objektai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.53 str. 2 d. nustato, kad juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. Savarankiški juridinio asmens padaliniai - filialai - laikomi įsteigtais nuo jų įregistravimo atitinkamame registre momento. Steigiant filialus, privaloma juos registruoti Juridinių asmenų registre ir jiems yra suteikiami atskiri kodai (Juridinių asmenų registro nuostatų 17.11.1 p). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo struktūrinis padalinys-Socialinės paramos skyrius -Juridinių asmenų registre įvardijamas kaip atsakovo filialas. Vadinasi, juridinio asmens filialo lėšos turi būti laikomos jį įsteigusio juridinio asmens lėšomis IĮIDĮ prasme. Jeigu juridinio asmens bei jo filialo lėšos buvo laikomos banke atskirai, tokiu atveju draudimo išmokos suma turi būti apskaičiuojama sumuojant tiek juridinio asmens, tiek jo filialo banke laikytas pinigų sumas bei kitus pinigus, į kuriuos jie kartu turi reikalavimo teises. Taigi, juridiniam asmeniui bei jo filialui išmokėtina bendra draudimo išmokos suma neturi viršyti maksimalios 100 000 euru (345 280,00 Lt) sumos. Banko draudžiamasis įvykis buvo precedento neturintis įvykis Lietuvos Respublikoje, kadangi draudimo išmokų gavėjų skaičius siekė apie 400 000. Bankas per labai trumpą laikotarpį turėjo apdoroti ir perduoti ieškovui šimtų tūkstančių indėlininkų duomenis, kad pastarasis galėtų IĮIDĮ nustatytais terminais išmokėti draudimo išmokas indėlininkams. Banko informacinėje sistemoje juridiniai asmenys ir jų filialai buvo identifikuojami būtent pagal Juridinių asmenų registro suteiktus jiems kodus, todėl Bankas, teikdamas Ieškovui duomenis apie indėlininkus, į Banko indėlininkų sąrašą įtraukė ir atsakovo filialą (Socialinės paramos skyrių). CK 6.237 str. 1 d. numato, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Vadinasi, draudimo išmokų suma, viršijanti 345 280,00 Lt, t.y. 345 280 Lt, priteistina iš atsakovo ieškovui.

Teismo posėdžio metu ieškovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovai prašė ieškinio pareiškimą tenkinti, atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos atstovai prašė ieškinio pareiškimą atmesti, trečiojo asmens BAB banko Snoras atstovas prašė ieškinio pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu AB bankui SNORAS (toliau- bankas) buvo panaikinta licencija. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo iškelta banko bankroto byla, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi bankas buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Ieškovė, atsižvelgdama į draudžiamąjį įvykį, t. y. Banko veiklos licencijos atšaukimą, gavusi iš banko duomenis apie indėlininkus ir jiems išmokėtinas draudimo išmokų sumas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu (toliau- IĮIDĮ) bei valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo tarybos 2001 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 4 patvirtinta Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka (Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ tarybos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 02-6-3 redakcija) (toliau - Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka), banko indėlininkams išmokėjo draudimo išmokas. Draudimo išmokos buvo išmokėtos vadovaujantis IĮIDĮ 10 str. 3 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo (šiuo atveju Snoro) draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas.

Taigi, duomenis, kuriais vadovaujantis buvo apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos atitinkamiems asmenims Ieškovei pateikė bankas, kuris kaip draudėjas, remiantis teisės aktų nuostatomis, yra atsakingas už teisingų ir tikslių duomenų Ieškovei pateikimą. Ši Banko pareiga tiesiogiai įtvirtinta Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos 19 p., kuris numato, kad „Už duomenų, perduotų draudimo įmonei, tikrumą bei pateikimą laiku atsako draudėjas".

Ieškovas, gavęs iš banko duomenis, per IĮIDĮ nustatytą 20 darbo dienų terminą, išmokėjo Atsakovui ir jo filialui (Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui) maksimalias indėlių draudimo išmokas po 345 280 Lt ( b.l. 38, 53). Sutinkamai su IĮIDĮ 2 str. 3 d. juridinio asmens struktūriniai padaliniai (konkrečiu atveju Atsakovo filialas) nėra indėlininkai ir negali gauti indėlių draudimo išmokų iš I. F. ar atstovybės lėšos turi būti laikomos jį įsteigusio juridinio asmens lėšomis IĮIDĮ prasme. Jeigu juridinio asmens bei jo įsteigto filialo ir (ar) atstovybės pinigai banke laikomi atskirai, tokiu atveju draudimo išmokos suma turi būti apskaičiuojama sumuojant tiek juridinio asmens, tiek jo įsteigtų filialų ir (ar) atstovybių banke laikytas pinigų sumas bei kitus pinigus, į kuriuos jie kartu turi reikalavimo teises. Taigi, juridiniam asmeniui bei jo filialui ir (ar) atstovybei išmokėtina bendra draudimo išmokos suma neturi viršyti maksimalios 100 000 eurų atitinkančios sumos litais. Atsakovo struktūriniai skyriai (konkrečiu atveju atsakovo Socialinės paramos skyrius, turintis filialo formą) buvo registruoti Juridinių asmenų registre kaip filialai, jiems buvo suteikiamas atskiras juridinio asmens kodas. Banko informacinėje sistemoje juridiniai asmenys ir jų filialai buvo identifikuojami tik pagal Juridinių asmenų registro suteiktus kodus, todėl bankas, teikdamas ieškovei duomenis apie indėlininkus, be atsakovo į indėlininkų sąrašą įtraukė ir atsakovo filialą — Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių. Nors juridinių asmenų filialams jų registravimo metu yra suteikiami juridinių asmenų kodai (Juridinių asmenų registro nuostatų 17.11.1 p.), juridinio asmens kodo suteikimas juridinio asmens struktūriniam padaliniui nesuponuoja to, kad jis tampa savarankišku atskiru juridiniu asmeniu. Tokiu būdu, atsakovas gavo ne maksimalią įstatyme numatytą (IĮIDĮ 9 str. 3 d. 2 p.) indėlių draudimo išmoką (100 000 EUR arba 345 280 Lt), o dvigubai didesnę sumą. Todėl be pagrindo gavęs antrąją indėlių draudimo išmoką, privalo ją grąžinti.

Atsakovo atstovai nurodo, kad ieškovas praleido 1 metų ieškinio senaties terminą, skaičiuotiną nuo draudimo išmokos gavimo dienos, t.y. 2011 m. gruodžio 16 d. ir tuo pagrindu prašo ieškinį atmesti. Ieškovas su tokia pozicija nesutinka ir mano, kad nepraleido ieškinio senaties termino, nes apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne nuo draudimo išmokos išmokėjimo dienos, o 2013 m. spalio 2 d., kuomet tikrindamas turimus duomenis dėl draudimo išmokų išmokėjimo, išsiaiškino, kad atsakovas (įskaitant ir jo filialą) gavo didesnę nei maksimali draudimo išmoką. Kadangi ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo šiuo atveju nuo 2013 m. spalio 2 d., todėl, ieškovo nuomone, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikoma 2013 m. spalio 2 d. Ieškovo atstovas taip pat nurodo, kad jeigu teismas nuspręstų, kad pateiktam ieškiniui taikytinas sutrumpintas 1 metų terminas, skaičiuotinas nuo draudimo išmokos atsakovui mokėjimo dienos, tuomet ieškovas prašo pripažinti ieškinio senaties terminą praleistą dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti. Nurodomos svarbios priežastys – tai, kad Draudimo išmokos turėjo būti išmokamos per labai trumpą laiką pagal BAB banko Snoras pateiktus duomenis. Nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki liepos 31 d. ieškovas, remdamasis BAB banko Snoras duomenimis pervedė bankams, per kuriuos išmokėtos draudimo išmokos 4.041.70 mln. litų. Visa tai neleido ieškovui anksčiau patikrinti su BAB banko Snoras draudžiamuoju įvykiu susijusių draudimo išmokų teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 110-112).

Be to, ieškovo atstovas kelia abejones, ar šiam ginčui spręsti taikytinas 1 metų ieškinio senaties terminas kaip iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 5 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 2/2012-12/2012-9/2013 Dėl Lietuvos Respublikos Bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo, Lietuvos Respublikos Finansinio tvarumo įstatymo, Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai 13 punkte yra išaiškinęs, kad „VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo nuostatos netaikomos; „VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir pagal Draudimo įstatymą draudimo veiklą vykdančios įmonės priklauso skirtingoms asmenų kategorijoms; „VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ negalima traktuoti kaip vieno iš Lietuvos Respublikoje draudimo paslaugas teikiančių subjektų: esminį šių asmenų kategorijų skirtumą lemia VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ vykdomos ūkinės veiklos pobūdis, jos reikšmė finansų sistemos stabilumui, inter alia dėl to, kad jos nemokumas gali sukelti asmenų nepasitikėjimą finansų institucijomis, inter alia bankais, o tai savo ruožtu gali turėti neigiamos įtakos finansų sistemai ir visam šalies ūkiui“.

Nagrinėjamojoje byloje ieškinys grindžiamas CK 6.237 str. 1 d. – iš atsakovo reikalaujama grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Byloje nustatyta, kad atsakovas sutinkamai su IĮIDĮ 9 str. 3d. 2 p. privalėjo gauti maksimalią indėlių draudimo išmoką 10 000 EUR arba 345 280 Lt, o gavo dvigubai didesnę sumą, kurią pagal įstatymą gauti neprivalėjo, todėl teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas nėra kilęs iš draudimo teisinių santykių ir šiam ginčui spręsti netaikytinas 1 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovo ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovui antrąją indėlių draudimo išmoką kaip gautą be teisėto pagrindo.

Kadangi ieškinys tenkinamas, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovui turėtas atstovavimo išlaidas (CPK 93, 98 str.). Iš ieškovo pateikto prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ( b.l. 126-131) matosi, kad advokatas atliko šias teisines paslaugas: 2014-02-18 parengė rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo; 2014-04-22 pasirengė bylos nagrinėjimui ir dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje; 2014-04-26 parengė teismui papildomus dokumentus. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8p. nurodytus dydžius bei atsižvelgiant į 2 p. išvardintus kriterijus, kad advokato suteiktos paslaugos nebuvo nei didelės apimties nei sudėtingos todėl yra pagrindas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas 3282,13 Lt mažinti ir priteisti 50 procentų šių išlaidų - 1641 Lt.

Kadangi ieškovas sutinkamai su CPK 83 str. 1 d. 5 p. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistas, todėl ieškinio pareiškimą patenkinus iš atsakovo yra pagrindas priteisti 5664 lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 7 d., 96 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Priteisti iš Druskininkų savivaldybės administracijos (j.a.k. 188776264) valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ (j.a.k. 110069451) 345 280 (tris šimtus keturiasdešimt penkis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt) litų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1641 (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt vieną) litą turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš Druskininkų savivaldybės administracijos ( j.a.k. 188776264) 5664 (penkis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt keturis) litus žyminio mokesčio valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Izolda Nėnienė