Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metams ir 4 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) 1 metams 3 mėnesiams laisvės apribojimo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. ir 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį areštu 90 parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – areštas 60 parų, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 7 dalyje (2016 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-2277 redakcija, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos V. B. ir T. G. atžvilgiu

Vertinant ištirtais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant atvirosios vagystės ir plėšimo atribojimo klausimą, kuris yra aktualus šioje byloje pagal kaltinimo K. V. formulavimą, tam, kad jo padaryta nusikalstama veika būtų teisingai kvalifikuota, būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose, taip pat ne kartą yra pasisakęs ir dėl šių veikų atribojimo kriterijų. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr.2K-245-696/2015, buvo išaiškinta, kad plėšimą ir atvirąją vagystę apibūdina atviras turto užvaldymo būdas, tačiau plėšimas nuo atvirosios vagystės skiriasi tuo, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimą smurtu ar fizinio smurto panaudojimą prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189/2009, nurodyta, kad esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis (nenaudojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas bei kitaip neatimama galimybė nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Pagal teismų praktiką svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip vagystė, jeigu prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių fizinio ar psichinio smurto požymius. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą.

Dėl to teismas sprendžia, kad ištirtais įrodymais nustatyta K. V. nusikalstamos veikos V. B. ir T. G. atžvilgiu objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą patvirtina, kad tokia veika atitinka plėšimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį sudėties požymių visumą. Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas K. V. nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip plėšimą ir jį pripažinti kaltu padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti bausmę.

Dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam

Dėl to konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas K. V. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Dėl svetimo turto sugadinimo

Dėl bausmių skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje sankcijose numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis kaip šios bausmės dydžio vidurkis. Kadangi byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pagrindo sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu nėra.

K. V. visus tris nusikaltimus įvykdė dar iki paskutinio Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, kas reiškia, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles jam paskirtos šiuo nuosprendžiu bausmės turės būti subendrintos su minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės, o 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, BK 63 straipsnio 9 dalis ar BK 63 straipsnio 1 dalis ir 9 dalis) ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007).

Remiantis tokia praktika ir suformuota bausmių bendrinimo taisykle, šioje byloje K. V. paskirtos bausmės už padarytus tris nusikaltimus šioje byloje, jų tarpusavyje nebendrinant, nes nėra pagrindo taikyti bausmių apėmimo, turės būti iš karto subendrintos su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine arešto bausme, prieš tai arešto bausmę pirmojoje byloje pakeitus į laisvės atėmimą pagal bausmių keitimo taisykles, numatytas BK 65 straipsnyje (vieną arešto parą prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai).

Sprendžiant dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kadangi K. V., kuris padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, skirtina ne didesnė nei sankcijos vidurkis bausmė, tai galutinė bausmė, kuri jam bus paskirta, neviršys keturių metų. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų K. V. paskirtoji bausmė atitiktų. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus. Nors anksčiau jis buvo teistas jau aštuonis kartus, už ką jam buvo paskirta ir griežčiausia bausmė laisvės atėmimas, tačiau iki paskutinio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo jis 6 metus nebuvo teistas. Be to, kaltinamasis yra šiuo metu jau atlikęs paskutiniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę. prisipažino padaręs dvi iš trijų nusikalstamų veikų visiška, o dar vieną iš dalies, nuoširdžiai gailėjosi, pažadėjo atlyginti padarytą turtinę žalą.

Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad K. V. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus galutinę bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, o paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalyje.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 (nuo 2017 m. sausio 1 d. – remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277, redakcija), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, šiuo nauju nuosprendžiu nustatytinas trumpesnis nei maksimalus.

Sprendžiant dėl nusikaltimo padarymo metu naudoto automobilio konfiskavimo pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad K. V. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 (nuo 2017 m. sausio 1 d. – remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277, redakcija), buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant O. A. priklausantį automobilį, kurį jis vairavo savininkei negalint žinoti, kad jis yra neblaivus. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad minėtos transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, formaliai yra būtinas. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad nagrinėjamu atveju K. V. įvykio metu vairuota transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią dar vienam galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, ši transporto priemonė turėtų būti konfiskuojama. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 (nuo 2017 m. sausio 1 d. – remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277, redakcija), dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Tačiau šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu transporto priemonė nuosavybės teise priklausė ne pačiam kaltininkui, o kitam asmeniui, kuris negalėjo žinoti apie kaltininko daromą nusikalstamą veiką. Tokiu atveju kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas netaikytinas. Todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti iš kaltininko K. V. konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kadangi ištirti įrodymai patvirtina, kad automobilio VW Transporter vidutinė rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 11 d. sudarė 1290 eurų (2 t., b. l. 27), tai iš K. V. išieškotina atitinkamai transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, šiuo atveju tai 1290 eurų.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 eurų padarytai turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 53). Nukentėjusioji T. G. pareiškė civilinį ieškinį 100 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 73), o J. K. IĮ pareiškė civilinį ieškinį 675 eurų sumai turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 144).

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju aukščiau išanalizuotais teisme ištirtais įrodymais buvo nustatyta, kad iš V. B. kaltinamasis K. V. plėšimo metu pagrobė 10 eurų, dėl to jo ieškinys turtinei žalai atlyginti pagrįstas tik iš dalies ir tenkintinas 10 eurų sumai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl sugadinto autokrautuvo „Balcanar“ vairo mechanizmo, pjautinės medienos – baldinių ruošinių, priešgaisrinio vandens rezervuaro, sulaužytų aliuminių kopėčių, apgadintos pastato sienos ir krovininio automobilio MAN, valst. nr. (duomenys neskelbtini) salone buvusių daiktų: automobilinės racijos „TTI“, telefono „Nokia“, apsauginių žaliuzių, šaldytuvo, bendrai J. K. individualiai įmonei padaryta 675 eurų turtinė žala. Kaip nustatyta šiuo atveju, padarytos turtinės žalos dydį ieškovas grindė sugadinto turto įsigijimo kainomis, kaip tai numato CK 6.249 straipsnio 5 dalies nuostatos. Todėl teismas sprendžia, kad reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydis yra pagrįstas leistinais byloje ištirtais įrodymais ir dėl to visiškai įrodytas, nėra pagrindo jo vertinti kaip aiškiai per didelio. Be to, teisiamojo posėdžio metu ieškovas prašomą atlyginti turtinę žalą sumažino trisdešimčia eurų, paaiškėjus, kad sugadintą medieną – baldinius ruošinius jis panaudojo kaip kurą, dėl ko pareikštas ieškinys tenkintinas priteisiant 645 eurų sumą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-209/2007).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo K. V. nusikalstamos veikos nukentėjusioji T. G. patyrė tam tikrą išgąstį, stresą, baimę ir skausmą, dėl ko be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Tačiau jai šiuo atveju sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant K. V. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiosios T. G. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajai nebuvo padaryta sunkių sužalojimų. Tačiau dėl kaltinamojo smurtinio poveikio, pasireiškusio smūgių sudavimu ir sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, pažeminimą ir be jokios abejonės baimę. Jai buvo realiai sutrikdyta sveikata, nors ir nežymiai. Tačiau dėl sužalojimo pobūdžio (daugybiniai nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos veide) pagrįstai galima spręsti, kad buvo sumažėjusios ir jos bendravimo bei kitos veiklos galimybės. Taigi, yra duomenys apie nukentėjusiosios patirtus tam tikrus nepatogumus, baimę, išgyvenimus, tačiau objektyvių duomenų apie kokius nors rimtesnius liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai dėl patirtų sužalojimų, streso, byloje nėra gauta, jų nepateikė ir pati nukentėjusioji. Kaip nustatyta, sudėtingų gydymo metodų, chirurginių intervencijų nukentėjusiajai gydymo procese neprireikė, medikamentinis gydymas iš esmės taikomas taip pat nebuvo.

Todėl teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnį, atsiradusius negatyvius padarinius, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, taip pat ir kaltinamojo turtinę padėtį, įvertinęs nukentėjusiosios ir kaltininko santykius, tarpusavio interesus, į tai, kad reali turtinė žala nukentėjusiajai padaryta nebuvo, o nukentėjusiajai neprireikė faktiškai jokio sudėtingo gydymo, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad T. G. prašoma priteisti suma yra proporcinga nukentėjusiosios patirtiems dvasiniams išgyvenimams kompensacija.

Dėl to pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai ir T. G. priteistina jos prašoma 100 eurų suma dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Toks nustatytas neturtinės žalos dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl K. V. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu atsiradusias pasekmes, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams;

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti terminuotą laisvės atėmimą 10 mėnesių;

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 (nuo 2017 m. sausio 1 d. – remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277, redakcija) ir paskirti terminuotą laisvės atėmimą 5 mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine arešto 60 parų bausme, prieš tai ją pakeitus į terminuotą laisvės atėmimą, vieną arešto parą prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai, ir skirti galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 11 mėnesių.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti visiškai atliktą bausmę pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. baudžiamąjį įsakymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos galutinės terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti K. V. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, K. V. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant K. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant K. V. atlyginti nusikalstama veika V. B. padarytą 10 eurų turtinę žalą ir J. K. individualiai įmonei padarytą 645 eurų turtinę žalą. Nustatyti, kad turtinė žala V. B. turi būti atlyginta per dvi savaites, o J. K. individualiai įmonei per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį K. V. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

K. V. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, minėtas kardomąsias priemones panaikinti.

Išieškoti valstybės naudai iš K. V. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1290 eurų (BK 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys).

Nukentėjusiojo V. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš K. V. 10 eurų (dešimt eurų).

Nukentėjusiosios T. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš K. V. 100 eurų (vieną šimtą eurų).

Civilinio ieškovo J. K. individualios įmonės civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš K. V. 645 eurų (šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus)

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti , nuosprendžiui įsiteisėjus: kvapų pėdsakus, saugomus kriminalistinės odorologijos skyriaus kvapų saugykloje, sunaikinti; mikroobjektus, delno pėdsako fragmentą, saugomus Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK, sunaikinti; mobilaus ryšio telefonas "Nokia", reples, lenktinį peilį ir prožektorių, saugomus Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK, grąžinti J. K.; mokinio pažymėjimą EP Nr. 0153736, išduotą J. B. vardu, grąžinti J. B.; automobilį "VW Transporter", valst. nr. (duomenys neskelbtini) saugojimui grąžintą O. A., palikti jai disponuoti savo nuožiūra; prožektorių, saugojimui grąžintą G. M., palikti jam disponuoti savo nuožiūra; kopėčias, saugojimui grąžintas J. K., palikti jam disponuoti savo nuožiūra, tris kompaktinius diskus su informacija (Bendrojo pagalbos centro pateiktu pokalbio įrašu, nepilnametės liudytojos apklausa) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.