Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2006-05-12 Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, sudarė su skolininku UAB „Hago“ valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2006-580, pagal kurią pardavė skolininkui išsimokėtinai 1532 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkas įsipareigojo atsiskaityti už žemę nuo 2007-01-15 iki 2020-01-15 kiekvienais metais sumokant atitinkamas įmokas.

Skolininkas, užtikrindamas įsiskolinimo grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01.5.2006.0025669, 2006-10-31 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė kreditoriui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos skolininkui nuosavybės teise priklausantį 1532 kv. m. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Kreditorius atkreipė dėmesį į tai, kad jis nuo pat pradžių pasirinko ne savarankišką išieškojimo iš įkeisto turto būdą, o vadovavosi CK 4.196 str. 1 d. 1 p. nuostata, leidžiančia reikalauti patenkinti reikalavimą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jei kiti kreditoriai reikalauja parduoti įkeistą turtą iš varžytinių. Šia nuostata jis galėjo pasinaudoti tik AB SEB bankui, kuriam buvo įkeistas tas pats skolininko turtas antrine hipoteka, pradėjus priverstinę skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą. Kreditorius nurodė, kad 2013-11-14 sužinojo, jog bankas sustabdė išieškojimo veiksmus, kadangi susitarė su skolininku dėl skolos mokėjimo atidėjimo iki 2014-04-30. Tačiau 2014-03-28 raštu bankas informavo kreditorių, kad skolininkas vėluoja mokėti bankui susitarime nustatytas įmokas, todėl, vadovaujantis CPK 588 str. nuostatomis, kreditoriaus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas turi būti baigtas parduodant turtą iš varžytinių ar perduodant jį kreditoriui administruoti.

Skolininkas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad kreditorius nesukreipė į teismą per du mėnesius su pakartotiniu pareiškimu dėl turto realizavimo, todėl areštą teismas panaikinimo pagrįstai. Be to, kreditoriaus nurodyta skolos suma yra aiškiai per didelė, nes dalį skolos skolininkas yra padengęs. Tai, jog kreditorius AB SEB bankas sutiko atidėti išieškojimo procedūrą, nesuteikia pagrindo kreditoriui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos reikalauti priverstinai parduoti turtą ar atlikti kitus priverstinio išieškojimo veiksmus remiantis CK 4.196 str. l d. l p. numatyta tvarka, kadangi šiuo metu nėra kito kreditoriaus, reikalaujančio parduoti turtą iš varžytinių. Todėl jokie tolimesni priverstinio vykdymo veiksmai, tenkinant kreditoriaus Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimą negalimi, nesant CK 4.196 str. nustatytų pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.

Kreditorius teigia, kad teismas neturėjo pagrindo pagal CPK 558 str. nuostatas nutraukti jo pradėto priverstinio skolos išieškojimo proceso.

Nagrinėjamai ginčo situacijai taikomos iki 2012-07-01 galiojusios CPK nuostatos, kurio 558 str. nustatyta, kad priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu yra pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad šiuo atveju kreditorius yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t.y. nepateiktus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, dviejų mėnesių terminas skaičiuojamas nuo teismo nutarties dėl turto arešto įsiteisėjimo dienos, t.y. apeliacinės instancijos teismo 2014-01-09 nutarties c.b. Nr. 2S-58-160/2014, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, priėmimo dienos.

Kreditorius Nacionalinė žemės tarnyba nesikreipė į teismą dėl tolimesnio priverstinio skolos išieškojimo per dviejų mėnesių terminą nuo turto arešto nutarties įsiteisėjimo dienos, todėl teismui atsirado CPK 558 str. 3 d. numatytas pagrindas panaikinti nekilnojamojo turto areštą.

Atskirojo skundo motyvais, susijusiais su skolininko įsipareigojimų kitam kreditoriui AB SEB banko vykdymu, negali būti pateisinamas kreditoriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisės normų, reglamentuojančių atliktinas pagal įstatymą procedūras, nesilaikymas.

Kreditoriaus nurodyta aplinkybė, kad skolininkui susitarus su kreditoriumi AB SEB banku dėl išieškojimo procedūrų atidėjimo, jis neteko galimybės atlikti tolimesnių priverstinių išieškojimo veiksmų CK 4.196 str. l d. l p. pagrindu, neatima iš kreditoriaus teisės savarankiškai išieškojimo procedūrai pradėti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-21 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str.1 d. 1 p).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-21 nutartį palikti nepakeistą.