Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, Rimai Sankauskaitei, Kristinai Uktverytei, dalyvaujant ieškovei M. P., atsakovei K. Č., atsakovės atstovei advokatei G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovei K. Č. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-04-29 tarp ieškovės ir V. Č. sudaryta transporto priemonės – automobilio Mercedes Benz E220, pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė nuosavybės teise įsigijo nurodytą automobilį už 579,24 Eur (2000,00 Lt) (b. l. 39). Tarp ieškovės ir atsakovės 2014-08-12 sudaryta transporto priemonės – automobilio Mercedes Benz E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei sutartyje nurodytą automobilį už 434,43 Eur (1500,00 Lt) (b. l. 17). 2014-08-11 atsakovė išdavė ieškovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2014-08-16 ir 2014-08-24 sumokėti ieškovei 2316,96 Eur (8000,00 Lt) (b. l. 18). VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonė – automobilis Mercedes Benz E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2014-04-29 registruota ieškovės M. P. vardu (b. l. 40-41, 56). 2014-08-14 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-01294-14 dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje padarymo, pagal atsakovės K. Č. 2014-08-14 pareiškimą (b. l. 42-43).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2316,96 Eur (8000,00 Lt) skolą. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Nagrinėjamu atveju siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, visų pirma, svarbu tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusius teisinius santykius. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad sutartys aiškinamos ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, jo lingvistine prasme, bet pirmiausia nustatomi tikrieji sutarties dalyvių ketinimai, tikroji šalių valia; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-107/2009; ir kt.). CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Visų pirma, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; antra, šioje normoje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo principas, įpareigojant aiškintis tikruosius šalių ketinimus. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais. Faktiniai šalių veiksmai aiškintini, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2014-08-12 tarp šalių sudaryta transporto priemonės – automobilio Mercedes Benz E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei sutartyje nurodytą automobilį už 434,43 Eur (1500,00 Lt). 2014-08-11 atsakovė išdavė ieškovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2014-08-16 ir 2014-08-24 sumokėti ieškovei 2316,96 Eur (8000,00 Lt). Teismas pažymi, kad šalys nurodytų aplinkybių neginčijo, jas patvirtino teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu šalys taip pat paaiškino, jog nors buvo sudarytos dvi skirtingos sutartys, tačiau sudarytais sandoriais ieškovė siekė parduoti, o atsakovė – įsigyti ieškovei nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes Benz E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 2316,96 Eur (8000,00 Lt). Atsakovė išdavė ieškovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodė, kad 2014-08-16 ir 2014-08-24 turi apmokėti ieškovei 2316,96 Eur (8000,00 Lt), kadangi automobilio pirkimo-pardavimo metu negalėjo sumokėti automobilio kainos. Taigi atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4., 6.305, 6.411 straipsniai). Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) sutartais terminais (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.413 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą sutarčių aiškinimo praktiką pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta šalims tinkamai susitarus dėl daikto perdavimo iš vienos šalies (pardavėjo) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendra taisyklė yra ta, kad įgyjant daiktą pagal sandorį, nuosavybės teisė pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo momento (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisės normos, reglamentuojančios nuosavybės teisės perėjimo momentą, yra dispozityvios, todėl šalys turi teisę savo susitarimu nustatyti ir kitokias taisykles, pavyzdžiui, jog nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdo tam tikrą sutartyje numatytą sąlygą (CK 4.49 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad atsižvelgus į tai, jog šalys 2014-08-11 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu numatė, kad atsakovė prievolę sumokėti 2316,96 Eur (8000,00 Lt) įvykdys 2014-08-16 ir 2014-08-24, laikytina, kad šalys susitarė, jog atsakovė savo prievolę sumokėti už ieškovės parduodamą automobilį turi įvykdyti ne daikto perdavimo momentu, o vėliau, t.y. 2014-08-16 ir 2014-08-24. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, perdavė atsakovei automobilį, tačiau atsakovė savo prievolės neįvykdė - už perduotą automobilį ieškovei nesumokėjo, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas pažymi, kad atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad automobilį Mercedes Benz E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji įsigijo su tikslu jį perduoti trečiajam asmeniui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartį sudarė, paprastąjį neprotestuotiną vekselį išdavė bei nurodytus dokumentus pasirašė pati atsakovė, bei tai, kad teismo posėdžio metu ji patvirtino, jog sutarties sudarymo pasekmės jai buvo aiškios ir suprantamos, ir įvertinus tai, jog sandorio sudarymo metu ji nepranešė ieškovei apie nurodytas aplinkybes, vertintina, kad nagrinėjamu atveju paminėtos aplinkybės šalių teisinių santykių kvalifikavimui reikšmės neturi.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 2316,96 Eur (8000,00 Lt) skola už automobilį Mercedes Benz E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 257,76 Eur (890,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 69,51 Eur (240,00 Lt) už žyminio mokesčio sumokėjimą, 188,25 Eur (650,00 Lt) už procesinių dokumentų parengimą. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 257,76 Eur (890,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės K. Č. 2316,96 Eur (8000,00 Lt) skolą ir 257,76 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei M. P.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.