- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-202-803/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė (pran.)
- Atsakovas
- S. B., V. R.
- Ieškovas
- R. G., V. M., R. M., T. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. B. ir V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovų R. G., V. M., R. M. ir T. M. ieškinį atsakovams S. B. ir V. R. dėl įpareigojimo atstatyti metalinį garažą į buvusią padėtį ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, taip pat pagal atsakovų priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys 851–oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir biudžetinės įstaigos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl statybos techninių reglamentų bei normatyvų, sprendžiant klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu, aiškinimo ir taikymo.Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami:įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis atstatyti metalinį garažą į buvusią padėtį – įrengti garažo duris (įvažiavimą) priešingoje pusėje negu teismo sprendimo priėmimo dieną, o vietoje durų įrengti galinę garažo sieną, taip pat garažą atstatyti į tą vietą, kad garažo kampų koordinatės koordinačių sistemoje LKS-94 atitiktų tokias pastato kampų koordinates, pažymėtas UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2016 m. rugsėjo 16 d. plane: kampo Nr. 1 koordinatė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kampo Nr. 2 koordinatė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kampo Nr. 3 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kampo Nr. 4 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 134); šių darbų neįvykdžius nustatytu terminu, leisti darbus atsakovų sąskaita atlikti ieškovams;nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2016 m. rugsėjo 19 d. sudarytą planą: a) R. G. ir V. M. paskiriant bendrai naudotis 34 kv. m sklypu, pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini), 86 kv. m sklypu, pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini), ir 104 kv. m sklypu, pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini); b) R. M. ir T. M. paskiriant bendrai naudotis 104 kv. m sklypu, pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini), ir 8 kv. m sklypu, pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini); c) S. B. ir V. R. paskiriant bendrai naudotis 88 kv. m sklypu, pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini), ir 24 kv. m sklypu, pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini); d) 416 kv. m sklypu, pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini), paliekant bendraturčiams naudotis bendrai (b. l. 108, 112).Ieškovai nurodė, kad dėl buvusio klampaus įvažiavimo į kiemą ieškovai R. G., R. M. ir T. M. 2002-2003 metais bendrame kieme paklojo trinkeles ir taip paaukštino bendrojo įvažiavimo į kiemą lygį. Ieškovai pažymėjo, kad jie siūlė atsakovui V. R. trinkeles po jo garažu, tačiau atsakovas atsisakė laikinai nusikelti garažą ir jau tuo metu turėjo blokelius garažo pakėlimui. Nors atsakovai ir neprisidėjo prie nurodytos aikštelės įrengimo, tačiau aikštele bendrai naudojasi visi bendrasavininkiai, įskaitant ir atsakovus. Ieškovų teigimu, atsakovams pakeitus aikštelėje esančio metalinio garažo konfigūraciją (t. y. įėjimą į garažą perkėlus į priešingą pusę), susiaurėjo (20-30 cm) bendroms reikmėms naudojamas pravažiavimas, be to, šiuos pokyčius atsakovai atliko nesant bendraturčių sutarimo, todėl atsakovų statinio (garažo) remontas laikytinas savavališka statyba. Be to, nurodytoje vietoje tokio garažo iš viso negali būti dėl dujotiekio apsaugos zonos reikalavimų. Ieškovų nuomone, jų siūlomi naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimai tik minimaliai keičia ilgą laiką galiojusią ankstesnę naudojimosi tvarką ir yra racionalesni, ypač kiek tai susiję su bendrojo naudojimo aikštele, kurią ieškovai išgrindė trinkelėmis.Atsakovai prašė ieškinį atmesti; pateikė priešieškinį, prašydami nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2016 m. lapkričio 2 d. projektą:R. G. paskiriant naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini);R. G. ir V. M. paskiriant naudotis sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini);
4.3. R. M. ir T. M. paskiriant sklypo dalis, pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini);
S. B. ir V. R. sklypo dalis, pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini);visiems sklypo savininkams bendrai naudotis sklypo dalimi, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini) (b. l. 120, 135). Atsakovų nuomone, garažo durų perkėlimas nepažeidė norminių teisės aktų. Apie planuotus darbus ieškovai ir atitinkamos institucijos buvo informuoti iš anksto. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovams paklojus trinkeles, pakilo aikštelės paviršiaus lygis ir durys negalėjo atsidaryti dėl aukščiau buvusių trinkelių, be to, garaže kaupėsi lietaus vanduo, garažo nebuvo galima naudoti pagal jokią paskirtį. Atsakovų teigimu, tarp jų ir ieškovo R. G. buvusio metalinio garažo buvo didesnis atstumas, todėl tuo metu buvo realu įvažiuoti į atsakovų garažą, tačiau ieškovui pasistačius naują garažą atstumas tapo per mažas, kad būtų galima įvažiuoti į atsakovų garažą per anksčiau buvusias duris, t. y. vietoje 7 metrų atstumo liko 6,30 m. Atsakovai pažymėjo, kad jeigu garažas būtų atstatomas į ieškovų nurodytą vietą, tai tarp garažo ir kaimyninio sklypo tvoros iš esmės neliktų tarpo (kuris šiuo metu yra apie 25 cm), todėl vanduo nuo garažo stogo bėgtų į gretimą sklypą, gadintų tvorą.Trečiasis asmuo BĮ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Inspekcijos nuomone, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovų metalinis garažas atitinka Statybos įstatyme įtvirtintus statinio požymius. Anot Inspekcijos, ieškovams neįrodžius, kad perkeltas ir apsuktas garažas yra statinys, nėra pagrindo taikyti ieškovų nurodomas statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. sprendime konstatavo, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovus S. B. ir V. R. ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti metalinio garažo duris (įvažiavimą) į šiaurinę pusę, o galinę garažo sieną – į pietinę pusę t. y. į tą vietą–padėtį, kuri buvo iki 2016 m. balandžio 15 d. Atsakovams nustatytu laiku šių veiksmų neatlikus, leisti nurodytus veiksmus atsakovų sąskaita atlikti ieškovams R. G., V. M., R. M. ir (arba) T. M..Teismas nurodė, jog tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad iki 2016 m. balandžio 15 d. atsakovų atliktų garažo perstatymo-pertvarkymo darbų garažo durų apatinė dalis buvo žemiau negu kieme 2002-2003 metais ieškovų paklotų trinkelių lygis. Iš pateiktų byloje įrodymų teismas nustatė, jog po 2016 m. balandžio 15 d. atliktų darbų atsakovų garažas iš tikrųjų perstatytas–perkeltas arčiau gyvenamojo namo. Remdamasis šiais motyvais, teismas, viena vertus, vertino, kaip pakankamai įrodytus ieškovų argumentus, kad atsakovai 2016 m. balandžio 15 d. vis dėlto pakeitė garažo vietą-padėtį, taip tam tikru mastu sumažindami atstumą tarp garažo ir gyvenamojo namo. Kita vertus, ieškovai neteigė ir neįrodinėjo, kad jų patekimas–įvažiavimas į savo garažus po 2016 m. balandžio 15 d. atliktų metalinio garažo pertvarkymo darbų jiems tapo neįmanomas arba neadekvačiai apsunkintas. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, jog po atliktų garažo pertvarkymo darbų tarp garažo sienos ir trinkelių grindinio auginami augalai. Ši aplinkybė teikė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tiek iki 2016 m. balandžio 15 d., tiek ir dabar automobilių pravažiavimui naudojamas iš esmės tas pats (nepakitęs) trinkelėmis išgrįstas aikštelės plotas, nes, akivaizdu, automobiliais nebuvo ir nėra važinėjama ta sklypo dalimi, kuri šiuo metu yra (ar iki 2016 m. balandžio 15 d. buvo) tarp garažo sienos ir trinkelių grindinio krašto. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nors garažo pertvarkymo darbais tam tikru mastu ir buvo sumažintas atstumas tarp garažo ir gyvenamojo namo, tačiau faktiškai naudotas pravažiavimas išliko nepakitęs, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimų dalį, kuria reikalaujama įpareigoti atsakovus atstatyti garažą į ankstesnę vietą, laikantis atitinkamų koordinačių.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš 1998 m. rugsėjo 15 d. žemės sklypo plano matyti, jog tuometiniai sklypo bendrasavininkiai susitarė dėl atitinkamos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pagal kurią aplink gyvenamąjį namą esančia teritorija, taip pat įvažiavimu iš gatvės į tuo metu sklype buvusius du metalinius garažus bendrasavininkiai naudojosi bendrai. Pagal nurodytą tvarką teritorija prie tuomečių įvažiavimų į garažus taip pat buvo priskirta bendrajam visų bendraturčių naudojimuisi. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pagal nurodytą bendrasavininkių susitarimą ir (arba) nusistovėjusią tvarką (bendrasavininkių konkliudentiniais veiksmais) aptariama aikštelės dalis (buvo) naudojama būtent automobilių parkavimui. Tokį aptariamos aikštelės naudojimo būdą teismas vertino kaip pakankamai reikšmingą–vertingą ir atitinkantį visų bendrasavininkių (įskaitant ir atsakovus) teisėtus interesus. Atsakovams pakeitus garažo durų vietą, sumažėjo galimybės šioje aikštelės vietoje parkuoti automobilius, todėl teismas sprendė, kad atsakovų atliktas garažo durų perkėlimas (durų ir galinės sienos vietų pakeitimai) iš esmės sumažino visų bendrasavininkių galimybes naudotis aptariama aikštelės dalimi pagal jos ilgalaikę, ankstesniu susitarimu nustatytą (arba ilgalaikiais konkliudentiniais veiksmais įtvirtintą) aikštelės naudojimosi paskirtį. Kadangi šie atsakovų veiksmai atlikti nesant visų bendrasavininkių sutarimo, teismas konstatavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies pažeidimą, įpareigojant atsakovus atstatyti garažo duris ir galinę sieną į iki 2016 m. balandžio 15 d. buvusią vietą-padėtį. Kadangi šiuo metu garažas jau yra pakeltas į šalia paklotų trinkelių lygį, tai durų grąžinimas į šiaurinę garažo pusę, teismo vertinimu, tai neužkirs galimybės durims atsidaryti dėl greta esančių trinkelių. Teismo nuomone, atsakovo nurodyti statybos techniniai reglamentai („Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, taip pat „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“) nereglamentavo-nereglamentuoja pravažiavimų įrengimo privačiuose kiemuose, todėl atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kurie grindžiami nurodytų statybos techninių reglamentų nuostatomis. Pasisakydamas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos teismas nurodė, jog įpareigojus atsakovus perkelti-atstatyti garažo duris į ankstesnę vietą-padėtį, atmestini atsakovų priešieškinio reikalavimai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nes taip nelieka jokio pagrindo atsakovams suteikti naudotis sklypo dalimi prie jų garažo pietinės dalies, kuri atsakovų pateiktame projekte pažymėta raide „(duomenys neskelbtini)“. Spręsdamas atitinkamus ieškovų reikalavimus, teismas nurodė, kad atsakovai iš esmės prieštaravo jiems priskiriamai žemės sklypo daliai, kuri būtų iš esmės prijungiama prie atsakovų šiuo metu naudojamos sklypo pietinės dalies, ieškovų plane pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini)ir taškais (duomenys neskelbtini). Ieškovų teikiamame plane nurodyta, kad kraštinės (duomenys neskelbtini)būtų po 0,4 m ilgio, t. y. būtent tokio pločio intarpas būtų daromas į šiuo metu visų bendrasavininkių naudojamą vientisą praėjimą. Teismo vertinimu, tokie pakeitimai, atsižvelgiant į šiuo metu nurodytoje vietoje esančią vientisą metalinę tvorą ir, ypač, šaligatvio plyteles, neadekvačiai pažeistų atsakovų interesus, nes taip atsakovams (skirtingai nuo ieškovų, kuriems būtų papildomai priskiriama ta žemė, kuria jie šiuo metu jau faktiškai naudojasi) būtų suteikiama jų interesų neatitinkanti sklypo dalis. Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendė, kad ieškovų teikiamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas, neatitinka proporcingumo principo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai S. B. ir V. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1051-905/2017 dalyje, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovų priešieškinis atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad statybos techniniai reglamentai bei normatyvai nėra taikomi šioje byloje sprendžiant klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu, todėl nepagrįstai atmetė atsakovų argumentus, kurie grindžiami statybos techninių reglamentų bei kitų normatyvų nuostatomis. Bylos duomenimis, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis (pagrindinė daikto naudojimo paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai)), nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (įsteigta 851-oji daugiabučio namo savininkų bendrija) (ieškinio priedas Nr. 4). Šalia daugiabučio gyvenamojo namo yra suformuotas 0,0864 ha žemės sklypas (toliau – Žemės sklypas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris proporcingai kiekvieno bendraturčio nuosavybės teise priklausančioms patalpoms (butams) daugiabučiame name bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims. Tokiu atveju:Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3D-852/D1-793 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 114-5850) 15.1 punkte nurodytas žemės sklypo naudojimo pobūdis iš Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti 1-3 aukšti/ gyvenamieji namai ir jų priklausiniai, pakeistas į Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai. Nuo 2014-01-01 įsigaliojo nauja Turinio redakcija „Žemės naudojimo būdų turinio aprašas“ pagal kurią tokių pobūdžių žemės sklypai yra skirti gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais eksploatuoti, kuriose galima Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) reglamentuota veikla;Pagal šiuo metu nustatytą žemės sklypo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį žemės sklypas yra skirtas daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, kuriame galima Statybos įstatyme reglamentuota veikla, t.y. taikytini tiek minėto įstatymo bei poįstatyminių aktų, tiek ir statybos techninių reglamentų reikalavimai. Šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 123 punkto nuostata teigia, kad nuo atvirų mašinų aikštelių iki gyvenamųjų namų langų turi būti atstumai, ne mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintose Sąlygose. Pagal minėtas Sąlygas, atstumas nuo automobilių aikštelių iki gyvenamojo namo langų turi būti 10 metrų, jei mašinų mažiau nei dešimt;reglamento STR 2.06.04:2014 30 lentelėje „Automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius“ nustatytas minimalus stovėjimo vietų skaičius prie daugiabučių pastatų: 1.3 p. numato, kad prie gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai) pastatų minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius yra 1 vieta vienam butui. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog šiuo metu daugiabučio namo gyventojams yra užtikrintas minimalus STR nustatytas automobilių stovėjimo normatyvinis vietų skaičius (viena vieta - vienam butui) - yra 5 vietos (du dviviečiai garažai priklausantys Ieškovams, ir metalinis garažas priklausantis Atsakovams) 4 butams. Ieškovai taip pat turi galimybę savo automobilius statyti prie jiems priklausančių garažų įvažiavimų;Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826, nuostatomis surenkami metaliniai garažai yra kilnojami daiktai, priskirtini nesudėtingiems laikiniems statiniams, kuriems neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas, neprivaloma skirti statybos vadovą, neprivaloma priežiūra, nereikalingas statybos leidimas statinį griauti, neprivaloma atlikti statinio kadastrinius matavimus, statinio pripažinimą tinkamu naudoti, jis neregistruojamas nekilnojamojo turto registre. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 str. numato, kad žemės sklypo bendraturčių sutikimas reikalingas tuomet, kai yra statomas naujas nesudėtingas statinys arba nesudėtingas statinys rekonstruojamas tuo atveju, kai pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto. Ieškovams neįrodžius, jog perkeltas ar apsuktas garažas yra statinys, nebus pagrindo taikyti statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų.Teismo sprendimas grindžiamas prielaidomis, dėl ko konstatuotinas CPK 260, 263 straipsnių pažeidimas. Jeigu perkėlus duris jos vis tik neatsidarytų, atsakovai negalėtų garažu naudotis pagal jo paskirtį. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad tarp šalių ilgą laiką susiklostę konfliktiški santykiai, dėl ko susitarimų dėl bendro naudojimo objektų nepavyksta pasiekti. Teismo nurodytos alternatyvos spręsti klausimus bendrasavininkių sutarimu–nuožiūra papildomai pakeliant garažo lygį arba nuimant atitinkamas trinkeles yra praktiškai neįgyvendinamos. Tai reiškia, kad teismo sprendimo sukeltos pasekmės sąlygos tolesnius teisminius ginčus tarp šalių.Sprendime nustatyta, kad tam, jog į garažą įvažiuoti atbulam, prieš tai automobilį reikia išsukti į dešinę link Ieškovų M. garažo durų, t.y. įvažiuojant ir į faktiškai jų naudojamą Žemės sklypo dalį. Tai sąlygotų kliūtis manevruoti teismo nurodytu būdu, kadangi su Ieškovais M. nėra sudarytas joks tokio pobūdžio susitarimas.Ieškovai ir atsakovai yra Žemės sklypo bendraturčiai: R. G. nuosavybės teise valdo 3/8 dalis Žemės sklypo, V. M. - 1/8 dalį, V. R. - 108/864, S. B. - 108/864 dalis, T. M. - 108/864 dalis, R. M. - 108/864 dalis. Ieškovai atsisakė šalių susitarimu nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką (priešieškinio priedas Nr. A-6), todėl atsakovai kreipėsi su priešieškiniu civilinėje byloje dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teismine tvarka pagal patikslintą 2016-11-02 UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos projektą (patikslinto priešieškinio priedas Nr. A-12). Šis projektas atitinka visus aukščiau nurodytus kriterijus. Pirma, ieškovams visų bendraturčių bendro naudojimo Žemės sklypo dalyje įrengus trinkelių dangą, buvo pakeistas kiemo reljefas (apie 20 cm pakeltas žemės lygis). Tarp atsakovų garažo ir kiemo trinkelių yra apie 2.19 m pločio ir 10 cm gylio tarpas, dėl ko garažo durys neatsidarė ir buvo perkeltos į kitą pusę. Antra, teritorija prieš ieškovų garažus nuo 1999 m. (kai jie buvo pastatyti), ieškovų faktiškai yra naudojama įvažiavimui į garažus ir jų automobilių parkavimui, todėl labai dažnai užstatoma. Atsakovai turi realią galimybę įvažiuoti į garažą iš priešingos, nei ieškovų garažų įvažiavimai, pusės, kadangi visų bendraturčių bendro naudojimo teritorijoje nėra nustatyta jokia speciali jos naudojimo tvarka. Ieškovas R. G., vietoje 18 kv. m. metalinio garažo pastatęs 31 kv. m. ploto garažą, šiuo metu Žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), faktiškai naudoja 34 kv.m. žemės, t.y. 16 kv. m. daugiau nei kiti bendraturčiai (UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ žemes sklypo (duomenys neskelbtini), faktinio naudojimo schema, priešieškinio priedas Nr. A-5).Ieškovų pateiktoje automobilių išvažiavimo schemoje (brėž. Nr. 3) pavaizduota tik teorinė galimybė, esant ne didesniam, kaip nurodyta schemoje, automobilio ilgiui 4,58 m išvažiuoti iš metalinio garažo. STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reglamento 9 lentelėje „Transporto priemonių apsisukimo geometriniai parametrai“ nustatytas lengvojo automobilio vidutinis ilgis 4,74 m, pagal kurį nustatyti apsisukimo aikštelės ir automobilių statymo vietų dydžiai ir būdai, kiti projektavimo reikalavimai ir parametrai: kai lengvojo automobilio vidutinis ilgis 4,74 m, apsisukimo išorinis spindulys 5,85 m. Šios aplinkybės Ieškovų pateiktoje schemoje yra neįvertintos. Esant tokioms aplinkybėms, tarp Žemės sklypo bendraturčių, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nustatytina naudojimosi Žemės sklypu tvarka, kaip ji numatyta patikslintame 2016-11-02 UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ žemės sklypo Vykinto g. 3, Vilniuje, naudojimosi tvarkos projekte: R. G. paskiriant naudotis Žemės sklypo dalis, projekte pažymėtas skaičiais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“; R. G. ir V. M. - Žemės sklypo dalis, projekte pažymėtas skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“ ir indeksais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)”; T. M. ir R. M. - Žemės sklypo dalis, projekte pažymėtas skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“ ir raide „(duomenys neskelbtini)“; V. R. ir S. B. - Žemės sklypo dalis, projekte pažymėtas skaičiais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)” ir raide „(duomenys neskelbtini)“; visų sklypo savininkų bendram naudojimui - Žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“.
Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog: nors ieškovai teismo iš dalies patenkintą reikalavimą grindė ne tik civilinės teisės saugomų teisių ir interesų pažeidimu, kilusiu iš susitarimo naudotis bendrąja nuosavybe pažeidimo, bet ir Statybos įstatymo pažeidimu, tačiau visiškai sutinka su teismo išvada, kad sprendžiant ginčą, taikytinos civilinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos vien todėl, kad apeliantų nurodyti statybos procesą reglamentuojantys norminiai dokumentai šioje byloje netaikytini. Apeliaciniame skunde nurodyto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – STR 2.06.04:2014 arba Reglamentas) 1 punkte pažymėta, kad Reglamentas nustato visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Daugiau nei akivaizdu, jog privačios namų valdos dalies žemės naudojimo tvarkai nustatyti šis teisės aktas negali būti taikomas, nes šio teisės akto taikymo objektas (gavės ir vietinės reikšmės keliai) ir sritis (tiesimas, rekonstravimas ir remontas) yra visai kiti, negu išnagrinėtoje byloje – privati bendro naudojimo žemė. Kita vertus, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7 punktą statinio projektavimo pradžia laikoma specialiųjų reikalavimų [5.1] išdavimo diena (jeigu jie buvo išduoti) arba statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo diena. Nekyla abejonės, kad statiniai šalims priklausančiame žemės sklype suprojektuoti ir pastatyti jau seniai. Todėl ieškovai turi pagrindo manyti, jog apeliaciniame skunde yra pateikiami ryšio su ginčo išsprendimu neturintys argumentai, siekiant sudaryti dirbtinį teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo įspūdį. Tokiu argumentu laikytinas ir išimtinai gramatinis skundžiamo sprendimo motyvo, kad „aptariama aikštelės dalis (buvo) naudojama būtent automobilių parkavimui“ aiškinimas. Neturėtų kilti abejonių, kad žemės bendraturčiai bendru susitarimu ir (arba) pagal nusistovėjusią tvarką bendro naudojimo žemę naudojo automobilių laikinam statymui. Toks susitarimas dėl bendro naudojimosi žemes naudojimo neprieštaravo teisės aktams ir buvo galimas;šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta dar 1998 metais bendru visų bendraturčių susitarimu. Ir nors ši tvarka nėra įregistruota nekilnojamojo turto registro įstaigoje, tačiau šalys su nedideliais pakeitimais šios tvarkos laikėsi iki savavališkos statybos (garažo remonto) darbų atlikimo, t. y. žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojamas bendriems poreikiams tenkinti;2004 metais ieškovų lėšomis bendro naudojimo žemė (kiemas) buvo išgrįsta trinkelėmis. Apeliantai, nors piniginėmis lėšomis neprisidėjo prie šių darbų, tačiau sutiko, kad šie darbai būtų atliekami, taip konkliudentiniais veiksmais išreikšdami valią, kad trinkelėmis grįstas kiemas būtų naudojamas pirmiausia ne gėlių, kitų augalų sodinimui ar kitais tikslais, bet tenkinant bendraturčių, jų svečių poreikius statyti automobilius ir įvažiuoti į garažus. Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį, kad, pareikštu priešieškiniu prašydami jiems naudojimuisi skirti bendro naudojimo žemės sklypo dalį prieš savavališkai įrengtą įvažiavimą prieš metalinį garažą iš pietų pusės, apeliantai patvirtina, kad šią bendro naudojimo žemę jie skirs transporto priemonių statymui, bet ne kitam tikslui;ieškinys buvo pareikštas dviem teisiniais pagrindais: 1) dėl statybos procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo ir 2) apeliantų veiksmai neatitinka civilinio kodekso reglamentuojamų elgesio normų. Todėl net nenustačius, kad apeliantų elgesys prieštarauja statybos procesą reglamentuojančioms teisės normoms, negalima teigti, jog vien dėl tos priežasties nebuvo pagrindo įpareigoti apeliantus perdaryti garažo duris. Iš skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, kad teismas ieškovų pažeistas teises gynė remdamasis Civilinio kodekso teisės normomis, t. y. konstatavo, kad ieškovų teises apeliantai pažeidė nesilaikydami civilinio kodekso teisės normomis nustatyto teisinio reglamentavimo;apeliantai spekuliuoja ta aplinkybe, jog metalinis garažas negali būti laikomas statiniu Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies taikymo prasme. Iš apeliacinio skundo logikos galima suprasti, kad metalinis garažas turi vos ne ypatingą statusą, nes jam netaikomas statinio teisinis reglamentavimas, dėl ko įvažiavimo į garažą kryptį apeliantai galėjo keisti be ieškovų sutikimo. Nėra abejonių, kad atlikdami šiuos veiksmus apeliantai turėjo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliantai pirmiausiai atliko veiksmus, keičiančius tarp šalių nusistovėjusią bendro naudojimosi žeme tvarką ir tik po to reiškė reikalavimą dėl neteisėtų veiksmų įteisinimo;pati daikto paskirtis reiškia, kad jį galima pakelti, o tai pripažįsta patys apeliantai, ir jie tai padarė 2016-08-15 – pakėlė garažą į trinkelių paviršiaus lygmenį, o po to perdarė duris. Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad durys neatsidarys, nes garažo grindys pačių apeliantų yra sulygintos su trinkelių paviršiumi (jeigu taip nebūtų, tai neatsidarytų ir apeliantų perdarytos garažo durys). Jeigu apeliantai abejoja galimybe įvykdyti teismo sprendimą taip, kaip kad numatyta sprendime, tą padarys patys ieškovai, t. y. pakeis durų vietą į priešingą garažo pusę ir jas įrengs taip, kad jos atsidarytų;apeliantai naudojimosi tvarkos pakeitimo būtinybę iš esmės sieja su vieninteliu dalyku – įvažiavimo į garažą krypties pakeitimu. Tačiau akivaizdu, kad toks apeliantų elgesys prieštarauja CK 1.5 straipsnio 1 dalyje numatytiems civilinių teisinių santykių subjektų elgesio principams;negali būti laikomas pagrindžiančiu žemės sklypo naudojimosi tvarkos keitimą ir kitas apeliantų nurodytas pagrindas – kad V. G. (ieškovai R. G. ir V. M. yra jo teisių perėmėjai), rekonstruodamas jam priklausantį garažą, tam panaudojo 13-14 arų bendro naudojimo žemės. Tačiau, kaip teisingai konstatavo teismas, tą jis padarė su kitų ieškovų R. ir T. M. bei S. R. (jos teisių perėmėjai yra apeliantai) notariškai patvirtintu sutikimu, reiškiančiu, jog šie asmenys sutiko sumažinti bendro naudojimosi žemės plotą;reikalaujant nustatyti naudojimosi tvarką, būtina atsižvelgti į tai, kad metalinis garažas nėra nekilnojamasis daiktas, jo naudojimo paskirtis yra laikina. Taigi, nėra racionalu ir ekonomiška tokiam daiktui nustatinėti pastovią naudojimosi žeme tvarką, be to, laikina naudojimosi šiuo daiktu galimybė negali nulemti naudojimosi žeme tvarkos pakeitimo. Be to, jeigu būtų nustatyta apeliantų prašoma naudojimosi žeme tvarka, tai tarpas tarp apeliantų dešiniojo priekinio garažo kampo (žiūrint į ieškovų garažus) ir ieškovams Teresei ir R. M. skirtinos žemės ribos būtų 2,28 metrai, tai įvažiuoti į garažą jie turėtų priekiu, o išvažiuoti į gatvę, praktiškai, atbuline eiga, arba atvirkščiai, kadangi nustačius apeliantų prašomą naudojimosi tvarką, realiai nebelieka vietos manevruoti prieš ieškovų garažus arba tie manevrai tampa ypatingai sudėtingi. Taigi, akivaizdu, kad tokia naudojimosi tvarka, kokią prašo nustatyti apeliantai, yra ne tik kad nepatogi ir neracionali, bet svarbiausia - keltų pavojų eismo, žmonių ir turto saugumui. ieškovas R. G. atkreipia dėmesį, kad pagal apeliantų siūlymą, jam turėtų būti paskirta naudotis žeme tarp mūrinio garažo sienos ir tvoros. Akivaizdu, kad realiai ieškovas to daryti negalėtų, nes net neturėtų galimybės patekti į šią žemės sklypo dalį, kita vertus, žemės ploto dydis neleistų jos panaudoti kažkokioms reikmėms tenkinti. iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad aikštelė prieš įvažiavimą į apeliantų metalinį garažą realiai yra platesnė, nes ieškovai R. ir T. M. ją yra praplatinę jiems tekusios individualiam naudojimui žemės sklypo dalies sąskaita. Papildomai šios aplinkybės detalesniam pagrindimui, ieškovai pateikia š. m. balandžio 5 d. darytą kiemo dalies nuotrauką, iš kurios akivaizdžiai matyti teorinė galimybė įvažiuoti į apeliantų garažą. Kadangi šios nuotraukos pateikimo būtinybė atsirado tik po apeliantų apeliacinio skundo, nėra procesinių kliūčių ją prijungti prie bylos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad ginčo šalys yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai; ieškovui R. G. nuosavybės teisėmis priklauso 3/8 dalys, kitiems bendrasavininkiams – po 1/8 dalį šio sklypo (b. l. 6-7, 11-12). Nurodytame sklype yra daugiabutis (keturių gyvenamosios paskirties patalų) gyvenamasis namas ir garažai: vienas garažas nuosavybės teisėmis priklauso ieškovui R. G., dar vienas – ieškovams R. M. ir T. M. (b. l. 8-9, 13-14), taip pat sklype yra ir atsakovų metalinis garažas, kurio durys iki 2016 m. balandžio 15 d. buvo nukreiptos į šiaurinę pusę, o 2016 m. balandžio 15 d. šios durys buvo perstatytos į pietinę garažo pusę ir garažas pakeltas virš šalia paklotų trinkelių lygio (b. l. 17-20).Byloje kilo ginčas dėl atsakovų atliktų garažo perstatymo-pertvarkymo darbų teisėtumo ir dėl to iškilusio poreikio nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovai pateikė su atsiliepimu į apeliacinį skundą 2017 m. balandžio 5 d. darytą kiemo dalies nuotrauką, iš kurios matyti įvažiavimai į garažus. Šio įrodymo nebuvo pateikę pirmosios instancijos teismui, kadangi nebuvo iškeltas klausimas dėl faktinio patekimo į garažą, t.y. pateikimo būtinybė atsirado tik po apeliantų apeliacinio skundo. Konstatuojama, jog naujo rašytinio įrodymo priėmimas apeliacinės instancijos teisme nepažeis rungimosi principo, nes apeliantams yra žinoma faktinė situacija dėl daiktų išdėstymo kieme, nuotraukos kopija gauta kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą. Apeliantai 2018-03-06 pateikė nuotraukų kopijas, kuriuose taip pat matyti įvažiavimai, bei papildomus paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, kad paaiškinimai pateikti iki teismo posėdžio nelikus 14 dienų (CPK 142 straipsnio 1 dalis), eliminuojant ieškovams galimybę iki byloje teismo posėdžio pradžios išdėstyti savo procesinę poziciją dėl šių dokumentų pridėjimo prie bylos ir pasisakyti dėl jų esmės, Teisėjų kolegija atsisako priimti paaiškinimus. Be to, rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės siekiama išplėsti apeliacinio skundo motyvus ir jį papildyti naujais argumentais, o tai yra draudžiama (CPK 323 straipsnis).
Dėl metalinio garažo pertvarkymui taikomų teisės aktų ir įrodinėjamo procesinių normų pažeidimo
Pažymėtina, kad metaliniai garažai nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims, tai nėra bendrijai priklausantis turtas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (steigiant laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją, taip pat valdant ir naudojant bendrijos nariams bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, vadovautinasi Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 34 straipsnis (2000 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. VIII-1741 redakcija), bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti jos narių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009). Taigi garažus eksploatuoja, jais naudojasi ne Bendrija, o asmenys. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas dėl metalinio garažo durų pertvarkymo atitikties statybos techniniams reglamentams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde apeliantai suformulavo jo dalyką tik dėl žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių tvarkos nustatymo, ginčydami įpareigojimą atstatyti metalinio garažo duris (įvažiavimą) į šiaurinę pusę, o galinę garažo sieną – į pietinę pusę t. y. į tą vietą-padėtį, kuri buvo iki 2016 m. balandžio 15 d. Ieškovai, kurie rėmėsi argumentu, kad atsakovų statinio (garažo) remontas laikytinas savavališka statyba, teismo sprendimo šioje dalyje neskundė, nors teismas ir atmetė šioje dalyje ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar atsakovų statinio (garažo) remontas laikytinas savavališka statyba, tačiau ieškinį iš dalies patenkino, grįsdamas motyvu, jog atsakovams priklausančio metalinio garažo durų perstatymas iš esmės sumažino visų bendrasavininkių galimybes naudotis automobilių stovėjimo aikštelės dalimi pagal jos ilgalaikę, ankstesniu susitarimu nustatytą (arba ilgalaikiais konkliudentiniais veiksmais įtvirtintą) aikštelės naudojimosi paskirtį.Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad jų nurodyti statybos techniniai reglamentai („Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, taip pat „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“) nereglamentavo-nereglamentuoja pravažiavimų įrengimo privačiuose kiemuose.Kaip minėta, šalia daugiabučio gyvenamojo namo yra suformuotas 0,0864 ha žemės sklypas, kuris proporcingai kiekvieno bendraturčio nuosavybės teise priklausančioms patalpoms (butams) daugiabučiame name bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims, ir byloje kilo ginčas dėl naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarkos, siekiant eksploatuoti statinius. Atsižvelgdama į tai, Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovų teisių pažeidimo pagrįstai rėmėsi Civilinio kodekso nuostatomis, o ne statybos teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis.Tai, kad 0,0864 ha žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos; naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, nekeičia ginčo esmės, nes byloje nėra keliamas interesas užstatyti sklypą naujais statiniais ir dėl spręsti prie jų privažiuojamojo kelio klausimų.Apeliantų nuomone, žemės sklypas yra skirtas daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, kuriame galima Statybos įstatyme reglamentuota veikla, t.y. taikytini tiek Statybos įstatymo bei poįstatyminių aktų, tiek ir statybos techninių reglamentų reikalavimai.Pagal Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį šis įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę. T. S. įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai yra skirti statinių esminiams architektūros reikalavimams nustatyti, bet ne pravažiavimų projektinių sprendinių klausimams reglamentuoti.Apeliantai remiasi argumentu, jog šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 123 punkto nuostata teigia, kad nuo atvirų mašinų aikštelių iki gyvenamųjų namų langų turi būti atstumai, ne mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintose Sąlygose. Pagal minėtas Sąlygas, atstumas nuo automobilių aikštelių iki gyvenamojo namo langų turi būti 10 metrų, jei mašinų mažiau nei dešimt.Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 1 punktas apibrėžia šio teisės akto paskirtį: statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ nustato visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Taigi privataus sklypo pertvarkymui šis teisės aktas netaikomas.Byloje nėra kilęs ginčas dėl automobilių stovėjimo aikštelės suformavimui keliamų techninių reikalavimų, t.y. tokie darbai nėra ir nebuvo atliekami; automobilių statymo kieme tvarka buvo nusistovėjusi pagal bendraturčių susitarimą. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ netaikomas automobilių stovėjimo aikštelių įrengimui kiemuose ir tai aiškiai nurodyta šiame teisės akte. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, kad teismo išvados prieštarauja STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 123 punkto nuostatai, nes parkuojant automobilius toje vietoje būtų pažeistas 10 metrų atstumo reikalavimas iki gyvenamojo namo langų, atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).Apeliantai įrodinėja, kad pagal patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. Dl-826 surenkami metaliniai garažai yra kilnojami daiktai, priskirtini nesudėtingiems laikiniems statiniams, kuriems neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas, neprivaloma skirti statybos vadovą, neprivaloma priežiūra, nereikalingas statybos leidimas statinį griauti, neprivaloma atlikti statinio kadastrinius matavimus, statinio pripažinimą tinkamu naudoti, jis neregistruojamas nekilnojamojo turto registre, todėl žemės sklypo bendraturčių sutikimas perkeliant garažo duris nebuvo būtinas, nėra pagrindo konstatuoti CK 4.75 straipsnio pažeidimo.Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo CK 4.75 straipsnio pažeidimą, nes atsakovams pakeitus garažo durų vietą, dėl to sumažėjo galimybės šioje aikštelės vietoje parkuoti automobilius, be to, tai sumažino visų bendrasavininkių galimybes naudotis aikštelės dalimi pagal jos ilgalaikę, ankstesniu susitarimu nustatytą aikštelės naudojimosi paskirtį.CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.Žemės sklypu naudojimosi tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta visų bendraturčių 1998 m. rugsėjo 15, 16 dienomis pasirašytu susitarimu. Nors susitarimas nebuvo įregistruotas viešajame registre, tačiau šalys iki 2016-04-15, t. y. kol apeliantai nepakeitė įvažiavimo į metalinį garažą krypties, šio susitarimo laikėsi. Būtent šio susitarimo, o ne statybos teisinius santykius reglamentuojančių normų pažeidimą, nustatė teismas. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018). Tai, kad pakeitė nusistovėjusią žemės sklypo naudojimą tvarką, pertvarkydami garažo vartus, pripažįsta patys apeliantai, nurodydami, jog atsakovai, prieš atlikdami garažo pakėlimo darbus, kreipėsi į ieškovus su siūlymu nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką taip, kaip buvo pasiūlyta ieškovo R. G. 2014-07-21 UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtame plane, tačiau ieškovai atsisakė. Atsižvelgiant į tai, jog bendrasavininkiai buvo susitarę dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo valdymo, o atsakovai pakeitė susitarimą nepasiekę kompromiso, reiškia, kad jie įgyvendino garažų durų pertvarkymą ne pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka turėjo būti keičiama teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.Pažymėtina ir tai, jog apeliantų argumentas, jog „grąžinus metalinio garažo duris į buvusią padėtį, Ieškovai neturės galimybės statyti automobilių prieš jiems priklausančių garažų vartus, kadangi ši teritorija turėtų būti palikta Atsakovų automobilių manevravimui“ (skundo 17 punktas) įrodo, kad teismo išvada yra apeliantams nesukelianti neigiamų pasekmių, t.y. labiau patogi apeliantams nei ieškovams, todėl Teisėjų kolegija atmeta jų argumentus dėl nepagrįsto sprendimo priėmimo.Apeliantai nurodo, kad teismo sprendimu ginčas dėl garažo durų nėra išspręstas galutinai, nes jeigu perkėlus duris jos vis tik neatsidarytų, atsakovai negalėtų garažu naudotis pagal jo paskirtį. Teisėjų kolegija nurodo, kad šiam argumentui pagrįsti nėra pateikti jokie įrodymai, todėl daroma išvada, jog apeliacinio skundo teiginiai dėl CPK 260, 263 straipsnių pažeidimo yra deklaratyvūs. Ieškovai nagrinėjamoje byloje įrodė, kad iki apeliantams pakeitus įvažiavimo į metalinį garažą kryptį, šioje žemės sklypo dalyje buvo galima laikinai statyti tris automobilius. Specialistų V. M. ir E. D. sudarytas brėžinys patvirtina, kad jeigu apeliantai naudotųsi garažu įvažiuodami į jį iš pietų pusės, tai šiam manevrui atlikti turėtų nuolat būti paliktas laisvas plotas, kuriame galėtų stovėti 2 automobiliai. Apeliantams savarankiškai pakeitus įvažiavimo į garažą kryptį, pakeista sutarta bendro naudojimosi žemės sklypu tvarka, dėl ko yra ribojamos kitų bendraturčių teisės naudotis bendro naudojimo žeme, nes jiems liktų tik viena vieta statyti automobilį.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
Kaip minėta, bylos šalys yra žemės sklypo bendraturčiai, susitarę dėl jo naudojimosi tvarkos.Apeliantai siekia pakeisti šalių susitarimu nustatytą žemės naudojimo tvarką pagal faktinę padėtį, t.y. jau pertvarkius garažo duris, nors, kaip jau buvo Teisėjų kolegijos nurodyta, pirmiau turėjo būti išspręstas klausimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir tik po atlikti darbai.Tai, kad ieškovai visų bendraturčių bendro naudojimo žemės sklypo dalyje įrengė trinkelių dangą, apeliantai vienareikšmiai netraktuoja kaip jų teisių pažeidimo, o atliktų pagerinimų nesiūlo kompensuoti. Kaip nurodo apeliantai, tarp atsakovų garažo ir kiemo trinkelių yra apie 2.19 m pločio ir 10 cm gylio tarpas, dėl ko garažo durys neatsidarė ir buvo perkeltos į kitą pusę. Tačiau jei apeliantai dėl to patyrė žalos, jie gali kreiptis į teismą, reikalaudami ją atlyginti iš ieškovų, bei tai nesudaro pagrindo laikyti, jog pakeista žemės sklypo naudojimo tvarka tapo teisėta (principas: iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus).Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (CK 1.5 straipsnis; CPK 5 straipsnis, 7 straipsnis, 177 - 179 straipsniai, 185 straipsnis, 270 straipsnis, 313 straipsnis, 320 straipsnis, 328 straipsnis). Apeliantai kritikuoja ieškovų pateiktą automobilių išvažiavimo schemą, pagal kurią jie prašė nustatyti žemės naudojimosi tvarką. Teismui atmetus ieškovų reikalavimą nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2016 m. rugsėjo 19 d. sudarytą planą, šie apeliantų argumentai nebeveikia ginčo objekto. Kita vertus, apeliantų siūlomos naudojimosi tvarkos neracionalumą pagrindžia nuotraukos kopija, iš kurios matyti, kad ieškovui R. G. turėtų būti paskirta naudotis žeme tarp mūrinio garažo sienos ir tvoros. Kita vertus, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad aikštelė prieš įvažiavimą į apeliantų metalinį garažą realiai yra platesnė, nes ieškovai R. ir T. M. ją yra praplatinę jiems tekusios individualiam naudojimui žemės sklypo dalies sąskaita. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovai nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
atsakovų S. B. ir V. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.