- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-17
- Bylos Nr.
- 2-1051-905/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19014-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Ieškovas
- R. M., T. M., R. G., V. M.
- Atsakovas
- S. B., V. R.
- Advokatai
- Stasys Lileikis
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui ir trečiojo asmens 851–osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovui bendrijos vadovui R. G.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. G., V. M., R. M. ir T. M. ieškinį atsakovams S. B. ir V. R. dėl įpareigojimo atstatyti metalinį garažą į buvusią padėtį ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, taip pat pagal atsakovų priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys 851–oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir biudžetinės įstaigos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
1) įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis atstatyti metalinį garažą į buvusią padėtį – įrengti garažo duris (įvažiavimą) priešingoje pusėje negu teismo sprendimo priėmimo dieną, o vietoje durų įrengti galinę garažo sieną, taip pat garažą atstatyti į tą vietą, kad garažo kampų koordinatės koordinačių sistemoje LKS-94 atitiktų tokias pastato kampų koordinates, pažymėtas UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2016 m. rugsėjo 16 d. plane: kampo Nr. 1 koordinatė X – 606219,09, Y – 580859,51, kampo Nr. 2 koordinatė X – 6062195,48, Y – 580862,49, kampo Nr. 3 X – 6062189,53, Y – 580863,27, kampo Nr. 4 X – 6062189,13, Y – 580860,29 (b. l. 134); šių darbų neįvykdžius nustatytu terminu, leisti darbus atsakovų sąskaita atlikti ieškovams;
2) nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2016 m. rugsėjo 19 d. sudarytą planą:
- R. G. ir V. M. paskiriant bendrai naudotis 34 kv. m sklypu, pažymėtu indeksu 1, 86 kv. m sklypu, pažymėtu indeksu 4, ir 104 kv. m sklypu, pažymėtu indeksu 5;
- R. M. ir T. M. paskiriant bendrai naudotis 104 kv. m sklypu, pažymėtu indeksu 2, ir 8 kv. m sklypu, pažymėtu indeksu 7;
- S. B. ir V. R. paskiriant bendrai naudotis 88 kv. m sklypu, pažymėtu indeksu 3, ir 24 kv. m sklypu, pažymėtu indeksu 6;
- 416 kv. m sklypu, pažymėtu indeksu 8, paliekant bendraturčiams naudotis bendrai (b. l. 108, 112).
Ieškovai nurodė, kad dėl buvusio klampaus įvažiavimo į kiemą ieškovai R. G., R. M. ir T. M. 2002-2003 metais bendrame kieme paklojo trinkeles ir taip paaukštino bendrojo įvažiavimo į kiemą lygį. Ieškovai pažymėjo, kad jie siūlė atsakovui V. R. trinkeles po jo garažu, tačiau atsakovas atsisakė laikinai nusikelti garažą ir jau tuo metu turėjo blokelius garažo pakėlimui. Nors atsakovai ir neprisidėjo prie nurodytos aikštelės įrengimo, tačiau aikštele bendrai naudojasi visi bendrasavininkiai, įskaitant ir atsakovus. Ieškovų teigimu, atsakovams pakeitus aikštelėje esančio metalinio garažo konfigūraciją (t. y. įėjimą į garažą perkėlus į priešingą pusę), susiaurėjo (20-30 cm) bendroms reikmėms naudojamas pravažiavimas, be to, šiuos pokyčius atsakovai atliko nesant bendraturčių sutarimo, todėl atsakovų statinio (garažo) remontas laikytinas savavališka statyba. Be to, nurodytoje vietoje tokio garažo iš viso negali būti dėl dujotiekio apsaugos zonos reikalavimų. Ieškovų nuomone, jų siūlomi naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimai tik minimaliai keičia ilgą laiką galiojusią ankstesnę naudojimosi tvarką ir yra racionalesni, ypač kiek tai susiję su bendrojo naudojimo aikštele, kurią ieškovai išgrindė trinkelėmis.
Atsakovai prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti – nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2016 m. lapkričio 2 d. projektą:
- R. G. paskiriant naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais 1 ir 4;
- R. G. ir V. M. paskiriant naudotis sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais 5, 1A ir 1B;
- R. M. ir T. M. paskiriant sklypo dalis, pažymėtas indeksais 2 ir B;
- S. B. ir V. R. sklypo dalis, pažymėtas indeksais 3, 6 ir C;
- visiems sklypo savininkams bendrai naudotis sklypo dalimi, pažymėta indeksu 7 (b. l. 120, 135).
Atsakovų nuomone, garažo durų perkėlimas nepažeidė norminių teisės aktų, juolab kad apie planuotus darbus ieškovai ir atitinkamos institucijos buvo informuoti iš anksto. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovams paklojus trinkeles, pakilo aikštelės paviršiaus lygis ir durys negalėjo atsidaryti dėl aukščiau buvusių trinkelių, be to, garaže kaupėsi lietaus vanduo, garažo nebuvo galima naudoti pagal jokią paskirtį. Atsakovų teigimu, tarp jų ir ieškovo R. G. buvusio metalinio garažo buvo didesnis atstumas, todėl tuo metu buvo realu įvažiuoti į atsakovų garažą, tačiau ieškovui pasistačius naują garažą atstumas tapo per mažas, kad būtų galima įvažiuoti į atsakovų garažą per anksčiau buvusias duris, t. y. vietoje 7 metrų atstumo liko 6,30 m. Atsakovai pažymėjo, kad jeigu garažas būtų atstatomas į ieškovų nurodytą vietą, tai tarp garažo ir kaimyninio sklypo tvoros iš esmės neliktų tarpo (kuris šiuo metu yra apie 25 cm), todėl vanduo nuo garažo stogo bėgtų į gretimą sklypą, gadintų tvorą.
Trečiasis asmuo BĮ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Inspekcijos nuomone, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovų metalinis garažas atitinka Statybos įstatyme įtvirtintus statinio požymius. Anot Inspekcijos, ieškovams neįrodžius, kad perkeltas ir apsuktas garažas yra statinys, nėra pagrindo taikyti ieškovų nurodomas statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
Dėl metalinio garažo
Ginčo šalys yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai; ieškovui R. G. nuosavybės teisėmis priklauso 3/8 dalys, kitiems bendrasavininkiams – po 1/8 dalį šio sklypo (b. l. 6-7, 11-12). Nurodytame sklype taip pat yra daugiabutis (keturių gyvenamosios paskirties patalų) gyvenamasis namas ir du garažai, vienas kurių nuosavybės teisėmis priklauso ieškovui R. G., o kitas – ieškovams R. M. ir T. M. (b. l. 8-9, 13-14). Sklype taip pat yra ir atsakovų metalinis garažas, kurio durys iki 2016 m. balandžio 15 d. buvo nukreiptos į šiaurinę pusę, o 2016 m. balandžio 15 d. šios durys buvo perstatytos į pietinę garažo pusę ir garažas pakeltas virš šalia paklotų trinkelių lygio (b. l. 17-20).
Tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad iki 2016 m. balandžio 15 d. atsakovų atliktų garažo perstatymo-pertvarkymo darbų garažo durų apatinė dalis buvo žemiau negu kieme 2002-2003 metais ieškovų paklotų trinkelių lygis. Ši aplinkybė užfiksuota ir antstolio Sauliaus Mulevičiaus 2015 m. gruodžio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (b. l. 56-63). Atsakovai neneigė ieškovų teiginių, kad kiemas trinkelėmis išgrįstas maždaug 2002-2003 metais ieškovų iniciatyva ir lėšomis. Siekdami įrodyti savo teiginius, kad atsakovų garažas 2016 m. balandžio 15 d. buvo ne tik pakeltas, bet ir perkeltas maždaug 20-30 cm gyvenamojo namo link, ieškovai rėmėsi UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2014 m. atliktais žemės sklypo kadastriniais matavimais, kurių metų nustatytos atitinkamos garažo kampų koordinatės. Šiame kontekste teismas, viena vertus, sutinka su atsakovų argumentais, kad UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2014 m. planas parengtas kaip projektinis pasiūlymas, kuris bendrasavininkių nepasirašytas, notarine tvarka nepatvirtintas ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kita vertus, nurodyti šio plano formalūs aspektai niekaip nepaneigia plano turinio, t. y. plane užfiksuotų tuometinių garažo kampų koordinačių. Akivaizdu, kad šios koordinatės nustatytos pagal garažo kampų apatinę dalį, o ne pagal garažo stogo kampus (net jeigu, atsakovų teigimu, garažas iki pertvarkymo darbų ir buvo pasviręs). Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovų pateiktais įrodymais, kurie atskleidžia 2014 metais, t. y. iki atsakovų 2016 m. balandžio 15 d. atliktų pertvarkymo darbų, buvusią garažo faktinę vietą-padėtį (b. l. 110). Šis poslinkis pavaizduotas atsakovų pateiktoje schemoje (b. l. 156), iš kurios matyti, kad po 2016 m. balandžio 15 d. atliktų darbų atsakovų garažas iš tikrųjų perstatytas-perkeltas arčiau gyvenamojo namo. Remdamasis šiais motyvais, teismas, viena vertus, vertina, kaip pakankamai įrodytus ieškovų argumentus, kad atsakovai 2016 m. balandžio 15 d. vis dėlto pakeitė garažo vietą-padėtį, taip tam tikru mastu sumažindami atstumą tarp garažo ir gyvenamojo namo. Kita vertus, ieškovai neteigė ir neįrodinėjo, kad jų patekimas-įvažiavimas į savo garažus po 2016 m. balandžio 15 d. atliktų metalinio garažo pertvarkymo darbų jiems tapo neįmanomas arba neadekvačiai apsunkintas. Be to, šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, jog po atliktų garažo pertvarkymo darbų tarp garažo sienos ir trinkelių grindinio auginami augalai (b. l. 160, 161); juolab kad ir tarp ankstesnės (iki pertvarkymo-perkėlimo darbų) garažo buvimo vietos ir paklotų trinkelių buvo tam tikras tarpas (b. l. 17). Ši aplinkybė teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tiek iki 2016 m. balandžio 15 d., tiek ir dabar automobilių pravažiavimui naudojamas iš esmės tas pats (nepakitęs) trinkelėmis išgrįstas aikštelės plotas, nes, akivaizdu, automobiliais nebuvo ir nėra važinėjama ta sklypo dalimi, kuri šiuo metu yra (ar iki 2016 m. balandžio 15 d. buvo) tarp garažo sienos ir trinkelių grindinio krašto. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nors garažo pertvarkymo darbais tam tikru mastu ir buvo sumažintas atstumas tarp garažo ir gyvenamojo namo, tačiau faktiškai naudotas pravažiavimas išliko nepakitęs. Taigi toks garažo perkėlimas (vietos pakeitimas) nenulėmė esminių nepatogumų ar juolab kliūčių bendrasavininkiams toliau naudotis šiuo pravažiavimu. Remdamasis šiais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimų dalį, kuria reikalaujama įpareigoti atsakovus atstatyti garažą į ankstesnę vietą, laikantis atitinkamų koordinačių.
Spręsdamas ieškinio reikalavimus dėl garažo durų ir galinės sienos perstatymo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš 1998 m. rugsėjo 15 d. žemės sklypo plano matyti, jog tuometiniai sklypo bendrasavininkiai susitarė dėl atitinkamos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pagal kurią aplink gyvenamąjį namą esančia teritorija, taip pat įvažiavimu iš gatvės į tuo metu sklype buvusius du metalinius garažus bendrasavininkiai naudojosi bendrai (b. l. 20). Pažymėtina, kad pagal nurodytą tvarką teritorija prie tuomečių įvažiavimų į garažus taip pat buvo priskirta bendrajam visų bendraturčių naudojimuisi. Atsakovai iš esmės neneigė ieškovų argumentų, kad trinkelėmis išgrįsta kiemo teritorija, kuri yra į pietus nuo atsakovų garažo, naudojama bendrasavininkių ar jų svečių automobilių laikinam parkavimui. Šią aplinkybę, teismo vertinimu, patvirtina ir nuotrauka (b. l. 18), iš kurios matyti, kad aptariama teritorija yra (buvo) pakankamai intensyviai naudojama (šioje vietoje tarp trinkelių neauga žolės). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pagal nurodytą bendrasavininkių susitarimą ir (arba) nusistovėjusią tvarką (bendrasavininkių konkiudentiniais veiksmais) aptariama aikštelės dalis (buvo) naudojama būtent automobilių parkavimui. Ieškovų pateikti įrodymai pakankamai patvirtina, kad šia aikštele paprastai gali naudotis iki trijų automobilių (b. l. 178). Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie greta ginčo sklypo (gatvėje greta bendrasavininkių namo) įrengtas nemokamas stovėjimo aikšteles ar vietas, kur nedraudžiamas automobilių stovėjimas, tokį aptariamos aikštelės naudojimo būdą teismas vertina kaip pakankamai reikšmingą-vertingą ir atitinkantį visų bendrasavininkių (įskaitant ir atsakovus) teisėtus interesus, kurie, pažymėtina, susiję ne tik su bendrasavininkių, bet ir su pas juos atvykstančių svečių automobilių laikino parkavimo galimybėmis. Akivaizdu, kad atsakovams pakeitus garažo durų vietą, dėl to sumažėjo galimybės šioje aikštelės vietoje parkuoti automobilius (b. l. 177). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovų atliktas garažo durų perkėlimas (durų ir galinės sienos vietų pakeitimai) iš esmės sumažino visų bendrasavininkių galimybes naudotis aptariama aikštelės dalimi pagal jos ilgalaikę, ankstesniu susitarimu nustatytą (arba ilgalaikiais konkliudentiniais veiksmais įtvirtintą) aikštelės naudojimosi paskirtį. Kadangi šie atsakovų veiksmai atlikti nesant visų bendrasavininkių sutarimo, tai konstatuotinas atitinkamų Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas ir šiame kontekste pažeistos ieškovų teisės gintinos teismine tvarka, t. y. įpareigojant atsakovus atstatyti garažo duris ir galinę sieną į iki 2016 m. balandžio 15 d. buvusią vietą-padėtį. Priimdamas tokį sprendimą, teismas atmeta kaip neįrodytus atsakovų teiginius, kuriais apeliuojama į kliūtis ar galimybių nebuvimą įvažiuoti į jų garažą per anksčiau šiaurinėje garažo dalyje buvusias duris. Priešingai, ieškovų pateikti įrodymai pakankamai patvirtina, kad atsakovai turėjo (ir turės) realias galimybes be neadekvačių sunkumų įvažiuoti į garažą ir per šiaurinėje garažo dalyje įrengtą įvažiavimą (b. l. 178); juolab, teismo vertinimu, per nurodytą įvažiavimą būtų dar lengviau įvažiuoti atbulam, prieš tai automobilį priekiu išsukus į dešinę pusę link ieškovų R. M. ir T. M. garažo durų (b. l. 178). Kadangi šiuo metu garažas jau yra pakeltas į šalia paklotų trinkelių lygį, tai durų grąžinimas į šiaurinę garažo pusę, teismo vertinimu, neužkirs galimybės durims atsidaryti dėl greta esančių trinkelių (jeigu šiaurinėje garažo pusėje įrengtos durys vis dėlto negalėtų atsidarinėti dėl šalia paklotų trinkelių, tai ši kliūtis spręstina ne perkeliant duris į pietinę garažo pusę, o bendrasavininkių sutarimu-nuožiūra papildomai pakeliant garažo lygį arba nuimant atitinkamas trinkeles). Atsakovo nurodyti statybos techniniai reglamentai („Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, taip pat „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“) nereglamentavo-nereglamentuoja pravažiavimų įrengimo privačiuose kiemuose, todėl jau vien dėl šios priežasties teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kurie grindžiami nurodytų statybos techninių reglamentų nuostatomis. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas tenkina ieškinio reikalavimų dalį, kuria reikalaujama įpareigoti atsakovus įrengti garažo duris (įvažiavimą) šiaurinėje garažo pusėje.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos
Įpareigojus atsakovus perkelti-atstatyti garažo duris į ankstesnę vietą-padėtį, atmestini atsakovų priešieškinio reikalavimai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nes taip nelieka jokio pagrindo atsakovams suteikti naudotis sklypo dalimi prie jų garažo pietinės dalies, kuri atsakovų pateiktame projekte pažymėta raide „C“. Tai konstatavęs, teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, kitų atsakovų priešieškinio argumentų nenagrinėja ir nevertina kitais aspektais.
Spręsdamas atitinkamus ieškovų reikalavimus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai iš esmės prieštaravo jiems priskiriamai žemės sklypo daliai, kuri būtų iš esmės prijungiama prie atsakovų šiuo metu naudojamos sklypo pietinės dalies, ieškovų plane pažymėtos indeksu 3 ir taškais 27, 28, 29, 30 (b. l. 112). Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad ši sklypo dalis šiuo metu vientisai išgrįsta šaligatvio plytelėmis (b. l. 140, 158). Ieškovų teikiamame plane nurodyta, kad kraštinės 27-28 ir 29-30 būtų po 0,4 m ilgio, t. y. būtent tokio pločio intarpas būtų daromas į šiuo metu visų bendrasavininkių naudojamą vientisą praėjimą. Teismo vertinimu, tokie pakeitimai, atsižvelgiant į šiuo metu nurodytoje vietoje esančią vientisą metalinę tvorą ir, ypač, šaligatvio plyteles, neadekvačiai pažeistų atsakovų interesus, nes taip atsakovams (skirtingai nuo ieškovų, kuriems būtų papildomai priskiriama ta žemė, kuria jie šiuo metu jau faktiškai naudojasi) būtų suteikiama jų interesų neatitinkanti sklypo dalis. Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovų teikiamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas, neatitinka proporcingumo principo, t. y. nors ir nedideliu mastu, tačiau vis dėlto neadekvačiai pažeidžia teisėtus atsakovų interesus, todėl šis planas taip pat netvirtintinas – teismui nesuteikta procesinių galimybių šalių teikiamus planus pačiam koreguoti ar juos tvirtinti tik iš dalies. Tai konstatavęs, teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, nenagrinėja kitų šalių argumentų, susijusių su žemės naudojimosi tvarka, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad 2001 m. spalio 22 d. S. R., taip pat ieškovai R. M. ir T. M. išreiškė savo sutikimą tam, kad V. G. statytų mūrinį garažą ir kad būtų užstatytas bendro naudojimo žemės plotas apie 14 kv. m, o atstumas tarp statomo garažo ir S. R. metalinio garažo būtų ne mažiau kaip 7 m (b. l. 91). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta atsakovų argumentus, kad ieškovas R. G. didesne žemės dalimi naudojasi neva to nesuderinęs su kitais bendrasavininkiais (b. l. 100).
Apibendrindamas nurodytus motyvus ir padarytas išvadas, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. įpareigojant atsakovus įrengti garažo duris (įvažiavimą) šiaurinėje garažo pusėje, t. y. įpareigojant duris grąžinti į tą vietą, kurioje jos buvo iki 2016 m. balandžio 15 d. atliktų pertvarkymo darbų. Kita ieškinio reikalavimų dalis, taip pat priešieškinio reikalavimai atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Tokią bylos procesinę baigtį, kai tenkinama ieškinio reikalavimų dalis dėl garažo durų perstatymo, tačiau atmetamos ieškinio dalys dėl garažo atstatymo-grąžinimo į buvusią vietą ir dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, teismas vertina kaip 25 proc. ieškinio reikalavimų patenkinimą, t. y. pusė ieškinio reikalavimų (dėl naudojimosi tvarkos nustatymo) visiškai atmesta, o kita pusė ieškinio (dėl garažo durų ir dėl garažo vietos) patenkinta 50 proc. Atsižvelgiant į šią proporciją, ieškovui R. G. iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 20,50 Eur (82 / 100 X 25) žyminio mokesčio (b. l. 30, 109), t. y. po 10,25 Eur iš kiekvieno atsakovo. Priešieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos atsakovams neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, o priešieškinio reikalavimai atmesti visiškai, tai valstybei 13,56 Eur bylinėjimosi išlaidų priteistina tik iš atsakovų, t. y. po 6,78 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 96 straipsnio 3, 5 dalys).
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovus S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti metalinio garažo duris (įvažiavimą) į šiaurinę pusę, o galinę garažo sieną – į pietinę pusę t. y. į tą vietą-padėtį, kuri buvo iki 2016 m. balandžio 15 d. Atsakovams nustatytu laiku šių veiksmų neatlikus, leisti nurodytus veiksmus atsakovų sąskaita atlikti ieškovams R. G., V. M., R. M. ir (arba) T. M..
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 10,25 Eur (dešimt eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovų S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 6,78 Eur (šešis eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.