Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Almai Kubiliūnienei, Gabrielei Liatukaitei, Mortai Kungienei,

dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P., jo atstovei advokato padėjėjai Laurai Sereckei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-381-2022 administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus specialistė Alina Mikalauskė 2021 m. gruodžio 31 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, 484 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį, 508 straipsnį, už tai, kad A. P. 2021 m. gruodžio 31 d., 02.25 val., būdamas neblaivus, viešoje vietoje, bendro naudojimo laiptinėje (duomenys neskelbtini), elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, svirduliavo, buvo purvinais rūbais, atsegtomis kelnėmis, nubrozdinta nosimi, tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, įžeidė žmogaus orumą ir garbę. Be to, A. P. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, pareikalavus eiti iki tarnybinio automobilio sugniaužė kumščius ir jais mosikavo, o vedamas į tarnybines patalpas kandžiojosi ir spardėsi kojomis (b. l. 9-10).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – A. P., 2022 m. sausio 10 d. priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-381-2022, kuriuo nenustačius jo atsakomybę lengvinančių bei nustačius vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, A. P. pripažino kaltu ir nubaudė pagal 481 straipsnio 1 dalį, 484 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį ir 508 straipsnį. Minėtu nutarimu A. P., vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 350 eurų dydžio bauda (b. l. 8-9).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Kaip matyti iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, skundžiamu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 10 d. nutarimu A. P. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus 481 straipsnio 1 dalyje, 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4¹ dalyje ir 508 straipsnyje, už šių administracinių nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 350 eurų dydžio bauda.

Iš teismui pateikto pareiškėjo skundo, tiek iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, jog pareiškėjas A. P. teigia, kad jis Institucijai pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka bei paprašė leisti susipažinti su bylos medžiaga, tačiau jo prašymai buvo patenkinti formaliai, jam leista tik fragmentiškai peržiūrėti vaizdo įrašą ir kitus dokumentus bei žodžiu pateikti paaiškinimus. Jis nežino, ar jo paaiškinimai buvo fiksuoti, nes skundžiamame nutarime nurodyta, kad prašymų ir pageidavimų negauta, protokole nurodytos aplinkybės pažodžiui perrašytos į nutarimą. Institucijos nutarime nurodyta, kad jis nedalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, nors jis buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog pareiškėjas nesutinka su administraciniais nusižengimais. Taip pat administracinio nusižengimo protokole nurodoma bylos nagrinėjimo data ir laikas, nurodytos ANK 577 straipsnyje nurodytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos (susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, duoti paaiškinimus, teikti raštu ar el. paštu paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir kt.) (b.l. 9-10). Administracinio nusižengimo protokole nenurodyta bei byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalavo jo atžvilgiu pradėtą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nepateikė tokio prašymo Institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, todėl šiuo atveju pareiškėjo argumentai, kad priimant nutarimą nebuvo užtikrinta reali galimybė traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui pasinaudoti ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis, nėra pagrįsti. Teismas pažymi ir tai, kad A. P. turėjo galimybę ir dalyvavo teisme vykusiuose posėdžiuose, teikė paaiškinimus, teismo posėdžių metu turėjo atstovą t. y. pasinaudojo ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis.

Iš A. P. teismui pateikto skundo turinio bei jo atstovės paaiškinimų duotų teisme matyti, jog A. P. nepripažįsta kaltės pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir 484 straipsnio 1 dalį, 508 straipsnį. Pareiškėjas ir jo atstovė skundą motyvuoja tuo, kad byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog A. P. stovėjo laiptinės pirmame aukšte, ieškojo buto raktų, šnekėjo ramiai, atsakinėjo į policijos pareigūnų klausimus, pateikė asmens tapatybės dokumentą. Jis nusikeikė tik tada, kai policijos pareigūnas jį patempė už striukės, norėdamas jį vesti į tarnybinį automobilį, tačiau tai buvo spontaniška reakcija į sulaikymą. Pats keiksmažodis nebuvo skirtas policijos pareigūnams.

ANK 508 straipsnyje atsakomybė numatyta už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. ANK 508 straipsnyje numatytas nusižengimas gali pasireikšti tik konkretaus subjekto atžvilgiu, tai yra, padarius šį nusižengimą gali būti pažeminama konkretaus valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbė ir orumas. Taigi, šiuo konkrečiu atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso. Tai gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse (administracinė byla Nr. ATP-507-200/2013).

Visų pirma, šiuos pareiškėjo ir jo atstovės nurodytus teiginius paneigia liudytojų M. M. ir J. Bertašiūtės teisme duoti parodymai, byloje esantis policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 10) bei policijos pareigūnų daryti vaizdo įrašai (b.l. 7). Liudytojas Marius Lotužis teismo posėdžio metu parodymais patvirtino, kad 2021 m. gruodžio 31 d. jie nuvyko iškvietime nurodytu adresu ir nuėjo į laiptinę, ten nuvykus, pirmame aukšte pamatė stovintį pilietį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, buvo purvinais drabužiais, nubrozdinta nosimi. Kolegė nuėjo pas kaimynus aiškintis aplinkybių. Kaimynė iš penkto aukšto nurodė, kad asmuo neadekvačiai elgėsi, spardė buto duris. Jie pradėjo su juo bendrauti, klausinėti, jis pradėjo keiktis, jie ragino jį nusiraminti ir nesikeikti. Jis nenusiramino, einant link tarnybinio automobilio, pradėjo įžeidinėti policijos pareigūnus, vartojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu. Tikslūs žodžiai nurodyti jo tarnybiniame pranešime. Liudytoja J. B. teisme parodymais patvirtino, kad 2021 m. gruodžio 31 d. jai patruliuojant buvo gautas pranešimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, jog laiptinėje triukšmaujama. Atvykus iškvietime nurodytu adresu, pirmame aukšte rado minėtą asmenį. Įvykio vietoje ji klausinėjo pranešėjų ir A. P. apie įvykį. A. P. vangiai bei agresyviai bendravo, akivaizdžiai buvo neblaivus, buvo sugniaužęs kumščiu, kėlė rankas, vartojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais šių liudytojų parodymais, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – tarnybinis pranešimas (b.l. 10) bei vaizdo įrašai (b.l. 7). Tiek 2021 m. gruodžio 31 d. policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, tiek byloje esančių vaizdo įrašų turinys patvirtina, kad A. P. būtent policijos pareigūnų atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius – „žertva“, „asilas“, „gaidys“, „kurva“, „suka“, todėl pareiškėjo nurodomas teiginys, kad keiksmažodžiai nebuvo nukreipti į policijos pareigūnus, o buvo tik spontaniška reakcija, atmetami kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, jog ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007). Akivaizdu, jog tokiais A. P. pavartotais necenzūriniais žodžiais buvo siekiama policijos pareigūnus pažeminti, paniekinti, pakenkti jų moraliniam prestižui. Nagrinėjamu atveju, A. P. įžeidinėjo policijos pareigūnus, vykdančius jiems pavestas tarnybines pareigas. Akivaizdu, jog jo elgesys ir išsakyti keiksmažodžiai nesuderinami su bendrinės kalbos normomis, todėl laikytini įžeidžiančiais garbę ir orumą, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 508 straipsnį.

Taip pat pareiškėjas, tiek jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad jis siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nes jis kalbėjo ramiai, todėl jo atžvilgiu administracinė teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį turėtų būti nutraukta.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis.

Teismų praktikoje suformuota viešosios tvarkos definicija. Viešoji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Keiksmažodžių vartojimas, triukšmavimas viešoje vietoje yra vertintinas kaip visuomenėje nepriimtinas ginčo/konflikto sprendimo būdas, kuris nėra suderinamas su egzistuojančiomis bendromis moralės, pagarbos vieni kitiems taisyklėmis.

Teismas pažymi, kad šioje byloje ginčo dėl to, jog įvykis vyko viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje, nėra. Akivaizdu, jog administracinis nusižengimas padarytas viešoje vietoje, t. y. daugiabučio namo laiptinėje , kuriame gyvena kiti asmenys, kurie bet kada galėjo būti pažeidimo padarymo metu. Esminė aplinkybė šiuo atveju yra ta, ar A. P. atliko ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytus veiksmus, kurie užtraukia administracinę atsakomybę, ir jeigu atliko, tai ar šiais veiksmais A. P. siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog Policijos registruojamų įvykių registre buvo gautas pranešimas apie tai, kad prie pranešėjo durų stovi nepažįstamas vyras, kuris stipriai beldžia į duris, bando įsilaužti, asmuo jo nepažįsta, mano, kad gali būti vagis. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu ir tikslindami įvykio aplinkybes, apklausė pranešėjus (kaimynus) bei patį A. P., kuris buvo daugiabučio namo laiptinės pirmajame aukšte. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuota, jog policijos pareigūnės apklausti pranešėjai (kaimynai) – M. B. ir M. P. A. policijos pareigūnei nurodo, kad asmuo (kaip vėliau nustatyta – A. P.) trankė butų duris, elgėsi neadekvačiai, klykavo, mėtė daiktus, tokiais veiksmais juos išgąsdino. Taip pat byloje esančių vaizdo įrašų turinys patvirtina, kad A. P. švilpauja, šūkauja, vartoja necenzūrinius žodžius, net policijos pareigūnams pasakius nusiraminti, jis toliau vartoja necenzūrinius žodžius, šūkauja. Akivaizdu, jog įvykio dieną buvo nakties metas, policijos pareigūnus iškvietė patys daugiabučiame name gyvenantys žmonės (kaimynai), kurie policijos pareigūnams patvirtino, kad A. P. elgėsi neadekvačiai, klykavo, trankė buto duris, mėtė daiktus, jie išsigando, tokiais savo veiksmais A. P. neabejotinai sutrikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismui nekyla abejonių, jog ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis A. P. veiksmuose konstatuota teisėtai ir pagrįstai.

Taip pat pareiškėjas, tiek jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad A. P. neblaivaus pasirodymas savo laiptinėje 3.00 val. nakties įžeidė žmogaus garbę ir orumą. Jo atžvilgiu administracinė teisena pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį turėtų būti nutraukta.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „ ..., neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų“.

Pažymėtina, jog sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą dėl jo girto pasirodymo viešoje vietoje, svarbu nustatyti du elementus: vietos, kurioje asmuo buvo rastas viešumą bei aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybėmis, kurioms esant girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę, pripažintina, pavyzdžiui, asmens griuvinėjimas, šlitinėjimas, triukšmavimas, kabinėjimasis prie žmonių, netvarkinga išvaizda, nesiorientavimas aplinkoje ir taip toliau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011).

Byloje neabejotinai nustatyta, kad A. P., būdamas neblaivus ir viešoje vietoje, t. y. daugiabučio namo laiptinėje, esančioje adresu J. J. g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nesiorientavo aplinkoje, elgėsi neadekvačiai, klykavo, mėtė daiktus, buvo purvinais drabužiais bei nubrozdinta nosimi, taip įžeisdamas žmonių orumą ir dorovę. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. P. neblaivumas – 1.88 promilės – 2021 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Drager 6810“ ARZA 1926 (b.l. 43-45). Šioje byloje A. P. nustatyto neblaivumo laipsnio neginčijo ir pripažino, kad buvo viešoje vietoje neblaivus. 2021 m. gruodžio 31 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog atvykus iškvietime nurodytu adresu, laiptinės pirmame aukšte, pastebėtas vyriškis, kaip vėliau nustatyta A. P., kuris buvo purvinais rūbais, atsegtomis kelnėmis, nubrozdinta nosimi, akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, asmuo keikėsi. Iš byloje esančių vaizdo įrašų aiškiai matyti, kaip A. P. laiptinėje svirduliuoja, šūkauja, švilpauja, garsiai vartoja necenzūrinius žodžius („blet“). Vaizdo įrašuose taip pat užfiksuota, jog policijos pareigūnės apklausti pranešėjai (kaimynai) – M. B. ir M. P. A. policijos pareigūnei nurodo, kad asmuo (kaip vėliau nustatyta – A. P.) trankė butų duris, elgėsi neadekvačiai, klykavo, triukšmavo, mėtė daiktus, tokiais veiksmais juos išgąsdino. Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai Marius Lotužis ir Joana Bertašiūtė patvirtino tarnybiniame pranešime ir vaizdo įrašuose nurodytas aplinkybes. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais. Aukščiau minėtų įrodymų pakanka pareiškėjo kaltei dėl nustatyto nusižengimo padarymo pagrįsti. A. P. ir jo atstovės teiginius, jog jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio viešoje vietoje, daugiabučio namo laiptinėje, nakties metu, neįžeidė asmenų orumo ir dorovės, teismas vertina kaip gynybinę versiją, kurią paneigia visi kiti byloje surinkti įrodymai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė pakeisti Institucijos skundžiamą nutarimą ir sumažinti A. P. paskirtą administracinę nuobaudą pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, pritaikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį, bei paskirti jam 150 eurų dydžio baudą.

ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Šioje administracinio nusižengimo byloje A. P. padarė keturis tyčinius administracinius nusižengimus, nukreiptus į viešąją bei valdymo tvarką. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. P. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 350 eurų dydžio bauda. ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad A. P. ne kartą baustas administracine tvarka, šiuos administracinius nusižengimus padarė, turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų už anksčiau padarytus kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus (nustatyto greičio viršijimą) (b. l. 13-19). Šios aplinkybės rodo, kad A. P. linkęs nesilaikyti visuotinai priimtinų teisės normų reikalavimų, jo teisei priešingų veiksmų pavojingumą ir abejingumą. Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta viena A. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas nuoširdžiai nesigailėjo dėl administracinių nusižengimų padarymo, savo elgesio kritiškai nevertino bei nepateikė jokių kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu jam būtų galima sumažinti Institucijos nutarimu paskirtą galutinę administracinę nuobaudą – baudą. Teismo vertinimu, šioje byloje A. P. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti paskirtą nuobaudą (sumažinti paskirtą baudą už ANK 506 straipsnio 4¹ dalį), nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog visas aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pareiškėjas A. P., o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padarytų nusižengimų, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu paskyrus administracinę nuobaudą, jis patirs tam tikrus nepatogumus, turtinės padėties pablogėjimą ir pan., tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir A. P. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Šiuo aspektu pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuojama, kad A. P. už jo padarytus administracinius nusižengimus, tarp jų ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 350 eurų dydžio bauda – nėra per griežta ir paskirta laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad A. P. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinius nusižengimus, numatytus 481 straipsnio 1 dalyje, 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4¹ dalyje ir 508 straipsnyje, ir jam vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 350 eurų dydžio bauda. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtus nusižengimus. Institucija skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. A. P. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, jog keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-381-2022 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo A. P. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo A. P. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-381-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.