- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-02
- Bylos Nr.
- 1-206-795/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44951-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Kaltinamasis
- M. D.
- Civilinis ieškovas
- E. S.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. S., jo įgaliotam atstovui advokatui Edvardui Staponkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedirbantis, teistas:
1. 1996-05-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 271 str. 3 d., 16 str. 2 d., 271 str. 3 d., laisvės atėmimu 2 m. 4 mėn. 17 d. 1998-06-08 laisvės atėmimo bausmę atlikęs.
2. 2000-11-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2001-03-19 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal 1961 m. LR BK 271 str. 3 d., 206 str., laisvės atėmimu 5 m. 2003-08-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, pakeista 2003-09-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 178 str. 2 d. ir 260 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 m. 2003-10-03 laisvės atėmimo bausmę atlikęs.
3. 2005-06-13 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. l d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu l m. 6 mėn.
4. 2005-03-02 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2005-05-02 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 178 str. 2 d., 302 str. l d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 m. 2005-12-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2005-05-02 ir 2005-06-13 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 m. 3 mėn.
5. 2008-03-12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. l d. 259 str. l d. laisvės atėmimu 6 mėn. 2008-04-15 laisvės atėmimo bausmę atlikęs.
6. 2008-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. l d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu l m. 5 mėn.
7. 2008-12-22 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. l d. ir 178 str. 2 d., 302 str. l d. laisvės atėmimu 3 m. 9 mėn. 2009-06-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., 64 str., 2008-12-22 ir 2008-10-29 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 m. 8 mėn.
8. 2011-03-28 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. l d., 182 str. l d. ir 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 64 str. paskirta bausmė subendrinta su 2009-06-11 nutartimi paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 m. 1 mėn.
9. 2011-05-06 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. Vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2009-06-11 nutartimi subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 m. 2011-08-16 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., 2011-05-06 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011-03-28 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 m.
10. 2012-03-29 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2011-08-08 nutartimi subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 m. 6 mėn. 2016-03-03 laisvės atėmimo bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2016 m. rugsėjo 22 d., apie 00.30 val., prie baro, esančio Laukininkų g. 17, Klaipėdoje, muštynių su E. S. metu, kelis kartus peiliu dūrė E. S. į ranką, koją ir pilvą, padarydamas sužalojimus: durtines-pjautines žaizdas dešinėje alkūnėje, kairėje šlaunyje, krūtinės ląstos dešinėje. Dėl kiauryminio pilvaplėvės ertmės sužalojimo su klubinės žarnos, inksto pakenkimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, buvo sunkiai sutrikdyta E. S. sveikata.
Kaltinamasis M. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. atėjo į barą „K.“ susitikti su draugu. Bare jis bendravo su merginomis R. P. ir A. K., joms nupirko degtinės. Pats degtinės negėrė, nes jam neseniai atlikta rankos operacija. M. D. girdint, merginų niekas neužgauliojo. Nukentėjusiojo E. S. jis nepažįsta, įvykio dieną bare jo nematė. Kadangi draugas į barą neatvažiavo, M. D. nuėjo į namus jam paskambinti. Draugo telefonas buvo išjungtas, todėl M. D. grįžo į barą. Bare ir lauke nepastebėjo besimušančių žmonių. Policijos ir greitosios medicinos pagalbos automobilių nebuvo atvykusių. Po keleto dienų jis sutiko pažįstamą moterį, kuri papasakojo girdėjusi žmones kalbant, kad M. D. bare „K.“ sužalojo žmogų. M. D. manė, kad bare yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, todėl tikėjosi, kad policija viską išsiaiškins. Įvykio dieną M. D. peilio neturėjo ir A. K. jo rodyti negalėjo. Mano, kad A. K. dėl girtumo iškraipo įvykio aplinkybes. M. D. buvo sulaikytas policijos pareigūnų praėjus septynioms dienoms nuo įvykio. Nukentėjusiojo E. S. jis nemušė ir peiliu nežalojo.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-09-29 specialisto išvadoje Nr. G1798/2016(03) konstatuota, kad M. D. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai dešiniajame skruoste, kairiajame dilbyje, pagal mikroskopinį vaizdą, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) paros bėgyje iki apžiūros, t. y. iki 2016 m. rugsėjo 29 d., 10.39 val. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai dešiniajame antakyje, kairės plaštakos III-IV ame paviršiuose ir dešiniajame kelyje, pagal mikroskopinį vaizdą, padaryti kietu buku daiktu, 6-9 parų bėgyje iki apžiūros, t. y. iki 2016 m. rugsėjo 29 d., 10.39 val. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Nukentėjusysis E. S. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 21 d., apie 24 val., prie baro „K.“, Laukininkų g., Klaipėdoje, susimušė su vyru, panašiu į kaltinamąjį M. D.. Vyras jam penkis kartus dūrė peiliu. Eidamas namo E. S. pargriuvo ir nebegalėjo eiti. Suprato, kad yra sužalotas. Paskambino draugams ir paprašė pagalbos. Buvo nuvežtas į ligoninę, operuotas. Ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad po operacijos buvo apklaustas policijos pareigūnų, tačiau šios apklausos aplinkybių visiškai neprisimena. Tyrėja jam paaiškino ir tai, kad jis ligoninėje atpažino kaltininką. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis E. S. negali patvirtinti, ar jį sužalojęs asmuo ir kaltinamasis M. D. yra vienas ir tas pats asmuo. Jis iš savo draugų sužinojo, kad jį subadė M. D.. Nukentėjusysis kaltinamojo nepažįsta, neatsimena, dėl kokios priežasties galėjo susimušti. Jis neatsimena į kurias vietas buvo suduoti smūgiai, muštynių metu peilio nematė.
Šiems nukentėjusiojo E. S. parodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu:
2016 m. rugsėjo 23 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, M. S. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 21 d., naktį, apie 23.30 val., jis išėjo iš naktinės parduotuvės, esančios Laukininkų g. ir ėjo namo, link Bandužių g. Buvo girtas. Iš parduotuvės išėjo vienas. Prie namų jis buvo užpultas nepažįstamo vyro, apie 30 m. amžiaus. E. S. su vyru susimušė, tačiau muštynių priežasties neatsimena. Neatsimena ir to, kaip buvo žalojamas peiliu. Kaip atsirado prie savo namo laiptinės, neatsimena. Eidamas pargriuvo, paskambino J. K.. Prie laiptinės, jo laukė draugai. Jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jį žalojusį vyrą atpažintų pagal jo veido bruožus (1 t., b. l. 46-47).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis E. S. šių savo parodymų nepatvirtino, pareikšdamas, kad buvo apklausiamas ligoninėje, apklausos metu jautėsi blogai.
2016 m. spalio 19 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, M. S. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. jis išgėrė daug alkoholinių gėrimų, todėl sunkiai atsimena įvykio aplinkybes. Prisimena, kad vienas atėjo į parduotuvę „K.“, Laukininkų g., norėdamas nusipirkti alaus. Nusipirkęs alaus išėjo iš baro ir lauke susimušė su nepažįstamu vyru. Muštynių priežasties neatsimena. Šis vyras buvo aukštas, stambokas, plikai skusta galva, vilkėjo sportiniais drabužiais. Vyro rankose jis peilio ar kito aštraus daikto nematė, tačiau po pirmojo smūgio iš E. S. kojos ėmė bėgti kraujas. Įvykio metu jis buvo sužalotas ir ligoninėje operuotas. Ligoninėje jis buvo apklaustas policijos pareigūnių ir atpažino iš jam parodytų nuotraukų sužalojusį asmenį. Tvirtina, kad atpažinimo metu jam parodytose šešių asmenį nuotraukose jį sužalojusio asmens nėra. Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, neteisinga informacija apie tai, kad jis atpažino jį sužalojusį asmenį (1 t., b. l. 53-55).
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis pareiškė, kad parodymai neteisingi, nes jis apklausos metu nurodė išgalvotus jį sužalojusio asmens požymius, norėjo pats išsiaiškinti įvykio aplinkybes be policijos įsikišimo.
2016 m. lapkričio 16 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, M. S. parodė, kad išėjęs iš baro jis susimušė su asmeniu, pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Muštynių metu jo rankoje matė peilį, tačiau peilio apibūdinti negali. Pajuto smūgį į koją ir pamatė bėgantį kraują. Suprato, kad yra sužalotas peiliu. Sužalojusį asmenį, pravarde „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau yra matęs, žino jo pravardę. Ligoninėje buvo apklaustas ir iš pateiktų nuotraukų atpažino jį sužalojusį asmenį. Apklausos metu dar kartą parodžius tas pačias nuotraukas, atpažįsta, kad jį sužalojo asmuo, kurio nuotrauka pažymėta skaičiumi 2. Atpažinimą ir apklausą atlikusios pareigūnės spaudimo jam nedarė (1 t., b. l. 58-61).
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis šiuos savo parodymus patvirtino, tačiau paaiškino, kad kaltinamojo M. D. jis neatpažįsta.
Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis praėjus parai po nusikaltimo, 2016 m. rugsėjo 23 d., atpažino kaltinamąjį M. D., kaip asmenį, kuris jį 2016 m. rugsėjo 21 d., apie 23.30 val. sužalojo einantį iš Laukininkų g. į namus, Bandužių g. Šį asmenį nukentėjusysis atpažino pagal veido bruožus (1 t., b. l. 50-52).
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis E. S. paaiškino, kad asmens parodymo atpažinti metu jis blogai jautėsi, protokole tik akimis parodė vieną iš nuotraukų, o tyrėja pati pažymėjo atpažintą asmenį.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2016 m. rugsėjo 22 d., 01.50 val., pareigūnai apžiūrėjo Bandužių g. 15 namo laiptinę. Laiptų pirmo aukšto aikštelėje rasta dėmė, panaši į kraujo dėmę (1 t., b. l. 12-22).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo telefonu garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad iškvietimas gautas 2016 m. rugsėjo 22 d., 01.07 val., telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodo: „Bandužių 15. Žmogus apačioj su peiliu subadytas“. „Nėra užpuoliko...padurtas su peiliu tris kartus, šešis kartus“ (1 t., b. l. 28-30).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad iškvietimas gautas 2016 m. rugsėjo 22 d., 01.09 val. iš bendro pagalbos centro. Pranešime nurodyta įvykio vieta Bandužių g. 15, Klaipėda. Kvietimo priežastis: subadytas peiliu E. S.. Nežinoma ar sąmoningas. Rezultatas: nukentėjo užpuolimo metu, iš burnos sklinda alkoholio kvapas (1 t., b. l. 33-34).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1753/2016(03) konstatuota, kad remiantis E. S. apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis, bei užduotyje nurodytomis traumos patyrimo aplinkybėmis, E. S. buvo padarytos durtinės – pjautinės žaizdos dešinėje alkūnėje, kairėje šlaunyje, krūtinės ląstos dešinėje ties 11-12 šonkauliais, vidurinėje pažastinėje linijoje, žemiau dešinio šonkaulių lanko, po kairiuoju šonkaulių lanku, kairėje klubinėje srityje su kraujosruva riestinės žarnos pasaite, klubinės žarnos pažeidimu, kairiojo inksto pakenkimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Pagal nustatytą žaizdų lokalizaciją E. S. kūne išskiriamos šešios trauminio poveikio vietos. Dėl kiauryminės pilvaplėvės ertmės sužalojimo su klubinės žarnos, inksto pakenkimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, E. S. sveikata sutrikdyta sunkiai. Visi nustatyti sužalojimai padaryti aštriu duriančiai – pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. Nustatytus sužalojimus E. S. galėjo patirti 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 1.09 val. (GMP iškvietimo data ir laikas) (1 t., b. l. 74-75).
Liudytoja A. K. parodė, kad kaltinamąjį atpažįsta, tai tas pats asmuo, kuris sužalojo E. S.. 2016 m. rugsėjo 21 d. A. K. ir R. P. buvo naktinėje parduotuvėje – bare „K.“, sėdėjo prie staliuko. Kaltinamasis priėjo, paklausė, ar gali prisėsti. A. K. ir R. P. neprieštaravo, todėl jis atsisėdo prie jų staliuko. Netrukus priėjo nukentėjusysis E. S., ėmė įžeidinėti R. P.. Kaltinamasis R. P. pasakė, kad ją užstos ir iš kišenės ištraukė peilį, nedidelį, galimai sulankstomą. A. K., pamačiusi peilį, paklausė kaltinamojo: „ką tu darai, ar nori problemų“. Kaltinamasis atsakė: „man tai dzin, aš ir taip teistas“. Nukentėjusysis išėjo iš baro, paskui jį išėjo ir kaltinamasis. A. K. išėjo į lauką parūkyti. Ji matė, kad kaltinamasis ir nukentėjęs E. S. ėmė muštis. A. K. jiems sušuko: „ką jūs darote“. E. S. susiėmė už pilvo ir nubėgo link Bandužių g. Kaltinamasis nuėjo paskui E. S.. A. K. grįžo į barą. Netrukus į barą sugrįžo ir kaltinamasis. Jo akys buvo keistos, „kvadratinės“. Kaltinamajam išėjus, atvažiavo policijos pareigūnai. Jie tikrino bare buvusių žmonių dokumentus ir daiktus. A. K. policijos pareigūnams pasakė, kad matė įvykį. Praėjus savaitei, važiuodama į „Javinę“, stotelėje pamatė kaltinamąjį ir jį atpažino. Paskambino policijai ir pranešė, kad mato asmenį, kuris įtariamas sužalojęs kitą žmogų. Kaltinamasis buvo sulaikytas. Nusikaltimo metu liudytoja girta nebuvo ir gerai atsimena įvykio aplinkybes. Ji įsidėmėjo kaltinamąjį, nes turi gerą atmintį, ir jį neabejodama atpažįsta.
Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad liudytoja A. K. 2016 m. rugsėjo 29 d., atpažino kaltinamąjį M. D., kaip asmenį, kuris 2016 m. rugsėjo 21 d., vėlai vakare, buvo naktinėje parduotuvėje – bare „K.“. Vyras bare konfliktavo su pažįstamu E., su kuriuo išėjęs iš baro mušėsi. Liudytoja nurodo, kad atpažintas vyras bare iš striukės kišenės buvo išsitraukęs mažą peiliuką (1 t., b. l. 118-123).
Policijos įvykių registravimo žurnalo išraše užfiksuota, kad 2016 m. rugsėjo 29 d., 9.36 val., A. K. pranešė, jog prie PC „(duomenys neskelbtini)“ mato atvažiavusį vyrą, kuris yra ieškomas policijos pareigūnų dėl padurto žmogaus. Įvykis įvyko 21-22 d. Perskambinusi pranešėja paaiškino, kad vyriškis sulaikytas (4 t., b. l. 110).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo išklausytas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas 2016 m. rugsėjo 29 d., 09.24 val., gauto A. K. pranešimo garso įrašas. Garso įraše užfiksuota, kad moteris informuoja, jog mato vyriškį, kuris subadė kitą vyrą. Nurodo, kad įvykis įvyko 21-22 d., vyrą mato Vingio g., prie namo Nr. 21. Pokalbis nutrūksta. Dispečerei perskambinus pranešėjai, moteris informuoja, kad vyrą sulaikė kriminalistai. Paprašius prisistatyti, pranešėja nurodo savo duomenis - A. K. ir informuoja, kad yra įvykio liudytoja ir kad sulaikytas vyras yra tas pats žmogus (4 t., b. l. 106, 109).
Liudytoja R. P. parodė, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, jį matė tik vieną kartą, naktį, kai įvyko nusikaltimas. Nukentėjusįjį E. S. pažįsta, su juo mokėsi vienoje klasėje. Su kaltinamuoju sėdėjo prie bendro stalo. Priėjo nukentėjusysis E. S. ir pavadino R. P. necenzūriniais žodžiais. Liudytoja neįsižeidė, tačiau kaltinamasis pasišovė ją apginti. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju išėjo į lauką. A. K. išbėgo paskui juos. R. P. į lauką išėjusi nebuvo. Grįžusi iš lauko, A. K. pasakė, kad kaltinamasis turi peilį. A. K. papasakojo, kad lauke kaltinamasis užpuolė E. S., jie susigrūmė ir E. S. susiėmė šoną. Netrukus į barą grįžo ir kaltinamasis, jo žvilgsnis buvo keistas, lyg išsigandęs. Jis neilgai pabuvo ir vėl išėjo. Kaltinamąjį atpažįsta, tai tas pats asmuo, kurį įvykio naktį matė bare. Po įvykio praėjus keletui dienų, R. P. ir A. K. važiavo tartis dėl darbo. Jos pamatė kaltinamojo sulaikymo procedūrą. A. K. paskambino policijai pasakyti, kad mato įtariamąjį. Ji pranešė, kad tai tas pats žmogus, kuris ieškomas dėl vyriškio sužalojimo.
Liudytojas R. B. parodė, kad jis yra naktinės parduotuvės – baro „K.“ savininkas ir barmenas. Jis pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. Jie nuolat lankydavosi bare „K.“. Naktį, kai prie baro buvo sužalotas E. S., dirbo kolega R. Z.. R. B. apie įvykį kitą dieną papasakojo R., kuri taip pat yra nuolatinė baro lankytoja. Ji papasakojo, kad E. S. išvadino merginas negražiais žodžiais, o M. jas užstojo. Lauke įvyko konfliktas, kurio metu M. subadė E. S.. R. B. pats įvykio nematė. Bare ir lauke prie baro nėra filmuojama.
Liudytojas R. Z. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, žino, kad jo pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusįjį taip pat žino iš matymo. 2016 m. rugsėjo 21 d., naktį, kaltinamasis ir nukentėjęs abu buvo bare, Laukininkų g. 17, Klaipėdoje. Į barą kaltinamasis ir nukentėjęs atėjo atskirai. Kaltinamasis atsisėdo prie staliuko arčiau baro, prie kurio sėdėjo dvi merginos R. ir A.. Liudytojas nematė, ar kaltinamasis baro viduje bendravo su nukentėjusiuoju. Bare konflikto jis nematė ir negirdėjo. Vėliau viena iš merginų, grįžusi iš lauko, pasakė, kad šalia jos sėdėjęs vyras kažką padūrė. Vėliau atvyko policija, ėmė tikrinti visų dokumentus.
Liudytojas J. K. parodė, kad kaltinamojo jis nepažįsta. Nukentėjęs E. S. yra jo draugas. 2016 m. rugsėjo 21 d., naktį, jie parvažiavo iš Dituvos. E. S. iš automobilio išlipo prie baro „K.“, ketino nusipirkti alaus ir eiti į namus. J. K. grįžo į namus. Netrukus jam paskambino E. S. ir pranešė, kad yra subadytas. J. K. ir kiti draugai važiavo ieškoti nukentėjusiojo. Bandužių g., prie namo, kuriame E. S. gyvena, pamatė einantį nukentėjusįjį. Jis šlubavo. Matė, kad nukentėjusysis yra subadytas, ant jo kūno buvo žaizdos. E. S. nepaaiškino, kas jį sužalojo, nes prarado sąmonę. J. K. iškvietė greitąją pagalbą. Asmens pravarde „(duomenys neskelbtini)“ liudytojas nepažįsta. E. S. aplankė ligoninėje po keleto dienų, tačiau apie tai, kas jį sužalojo, nesikalbėjo.
Liudytojas T. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, jį mato pirmą kartą. Nukentėjusysis yra jo draugas. Su nukentėjusiuoju ir kitais draugais gėrė alkoholinius gėrimus Dituvos soduose. Apie 24 val. liudytojas grįžo į namus. Naktį jam paskambino J. K. ir pranešė, kad E. S. „baisiai subadė“. T. K. pamanė, kad draugas juokauja, todėl į žinutę nesureagavo. Ryte, apie 6 val., jis paskambino J. K. ir sužinojo, kad E. S., eidamas namo iš baro „K.“ buvo užpultas ir sužalotas. Kas ir kodėl sužalojo E. S., liudytojas nežino. Jis vakare nuėjo į barą nusipirkti alaus ir girdėjo baro šeimininką R. kalbant, kad E. S. sužalojo vyras, pravarde „(duomenys neskelbtini)“.
Liudytojas T. R. parodė, kad kaltinamąjį mato pirmą kartą, o nukentėjęs yra jo draugas. Su nukentėjusiuoju naktį važiavo namo iš Dituvos. E. S. iš automobilio išlipo prie naktinės parduotuvės „K.“. T. R. nuvažiavo pas J. K.. Praėjus pusvalandžiui nuo to momento, kai iš automobilio išlipo E. S., jis paskambino E. K. ir pasakė, kad yra subadytas. T. R. ir J. K. važiavo prie nukentėjusiojo namo. Užlipę į antrą aukštą per langą pamatė ateinantį nukentėjusįjį E. S.. Jis atrodė varganai, ėjo sunkiai, prie lifto sukniubo. T. R. jį prilaikė ir, pakėlęs nukentėjusiojo megztinį, pamatė kairiajame šone durtines žaizdas. Kairė jo koja taip pat buvo sužalota, kraujavo. Veide matėsi sumušimo žymės, iš nosies bėgo kraujas. Liudytojas T. R. nežino, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas E. S.. E. S. apie tai nekalbėjo, nes jo sveikata silpo. J. K. iškvietė greitąją pagalbą. T. R. aplankė nukentėjusįjį ligoninėje. Nukentėjusysis sakė, kad neatsimena sužalojimo aplinkybių.
Liudytojas D. Š. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2016 m. rugsėjo 22 d., apie 1.09 val., gavo budėtojo pranešimą, kad Bandužių g., prie namo Nr. 15, lauke guli galimai peiliu sužalotas vyras. Atvykus į nurodytą vietą, pareigūnus pasitiko J. K.. Jis paaiškino, kad laiptinėje rado sužalotą draugą E. S.. D. Š. apžiūrėjo laiptinėje ant žemės sėdintį vyrą. Jis buvo sąmoningas. Ant kairės jo kojos buvo kraujuojanti žaizda, kairiajame šone dvi durtinės kraujuojančios žaizdos, ant dešinio šono durtinė žaizda. Paklausus E. S., kas jį sužalojo, nukentėjęs atsakė, kad nežino. Kartu su nukentėjusiuoju buvę vaikinai: J. K., A. S., A. G., T. R. paaiškino, kad E. S. jie palydėjo iki baro „K.“, vėliau jis paskambino ir pasakė, kad yra sužalotas. D. Š. nuvykus į barą „K.“, Laukininkų g. 17, Klaipėdoje, mergina A. K. patvirtino, kad matė kaip vyko konfliktas tarp dviejų vyrų.
Liudytoja D. S. parodė, kad ji yra kaltinamojo M. D. sugyventinė. Kaltinamojo pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kad kaltinamasis įtariamas nukentėjusiojo E. S. sužalojimu, liudytoja sužinojo, kai pradėjo eiti kalbos apie įvykį. Su kaltinamuoju M. D. kalbėjosi apie įvykį, jis tvirtino esąs nekaltas. Su nukentėjusiuoju E. S. ji buvo susitikusi po įvykio. Nukentėjusysis į ją kreipėsi, paaiškinęs, kad policija jam daro spaudimą, norėjo patarimo, ką jam daryti. D. S. vežė nukentėjusįjį pas kaltinamojo gynėją advokatą M. K., tačiau advokatas atsisakė su juo kalbėti, pasiūlė kreiptis į kitą advokatą.
Liudytoja G. B. parodė, kad ji dirba tyrėja. Ikiteisminio tyrimo metu ji atliko nukentėjusiojo apklausą ir asmens parodymą atpažinti pagal nuotraukas. Šių proceso veiksmų atlikimo metu nukentėjusysis gulėjo ligoninėje. Į ligoninę liudytoja vyko kartu su tyrėja D. P.. Foto lentelę jai įteikė ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti tyrėja. Gydytojai nukentėjusiojo apklausai ligoninėje neprieštaravo. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, nesiskundė bloga savijauta. Jis davė parodymus, kuriuos G. B. užfiksavo apklausos protokole. Vėliau jam parodyta kaltinamojo nuotrauka tarp kitų asmenų nuotraukų. Nukentėjusysis E. S. atpažino kaltinamąjį, nė kiek nedvejodamas. Atpažinto asmens nuotrauką jis parodė pirštu. Liudytoja nukentėjusiajam spaudimo nedarė. Apklausos metu į palatą trumpam buvo įėjęs nukentėjusiojo tėvas. Jis, pamatęs palatoje pareigūnes, išėjo. Tėvas nepareiškė noro dalyvauti apklausoje.
Liudytoja D. P. parodė, kad ji dirba tyrėja. Teismo nagrinėjamoje byloje ji dalyvavo nukentėjusiojo apklausoje ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką procese. Nukentėjusysis apklausos metu gulėjo ligoninėje. Jis buvo apklaustas, vėliau pateikta foto lentelė su šešių vyrų nuotraukomis. Nukentėjusysis apžiūrėjo nuotraukas ir nedvejodamas pirštu parodė nuotrauką asmens, apie kurį jis davė parodymus. Nukentėjusiojo apklausa ligoninėje buvo suderinta su gydančiu gydytoju. Gydytojas apklausai neprieštaravo. Liudytoja neprisimena, kad nukentėjusysis procesinių veiksmų atlikimo metu būtų skundęsis bloga savijauta ar prašęs veiksmus nutraukti. Liudytoja D. P. proceso veiksmų atlikimo metu nežinojo, koks asmuo yra įtariamas sužalojęs nukentėjusįjį. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį atliko kita tyrėja.
Liudytojas G. S. parodė, kad jo sūnus E. S. buvo sužalotas prie baro „K.“. Sekančią dieną po sūnui atliktos operacijos, G. S. aplankė jį ligoninėje. Sūnus buvo perkeltas iš reanimacijos į kitą skyrių. E. S. nepaaiškino, kas jį sužalojo. Jis buvo silpnas. Atvyko dvi pareigūnės ir sūnų apklausė. Apklausos metu liepė G. S. išeiti iš palatos. Sūnus E. S. galėjo kalbėti, tačiau buvo silpnos sveikatos. G. S. prašė savo draugo D. R. padėti išsiaiškinti, kas sužalojo E. S., tačiau D. R. jokios naudingos informacijos nesuteikė.
Liudytojas D. R. paaiškino, kad kaltinamojo M. D. nepažįsta. Pažįsta nukentėjusįjį E. S., jis yra jo draugo G. S. sūnus. Žiūrėdamas televizorių, sužinojo, kad E. S. buvo sužalotas, subadytas peiliu prie baro „K.“. Kas sužalojo E. S. ir dėl kokios priežasties, liudytojas nežino.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama sankcionuota nukentėjusiojo E. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Šio ikiteisminio tyrimo veiksmo metu užfiksuoti nukentėjusiojo E. S. pokalbiai su kaltinamojo motina O. S., sugyventine D. S. ir tėvo draugu D. R.. Pokalbių metu šie asmenys kalba apie E. S. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (reikalauja laikytis tų pačių parodymų) ir apie galimą finansinę paramą nukentėjusiajam (2 t., b. l. 1-192).
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. D. 2016 m. rugsėjo 22 d., naktį, prie naktinės parduotuvės, esančios Laukininkų g. 17, Klaipėdoje, kelis kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam E. S., padarydamas jam sužalojimus: pjautines žaizdas dešinėje alkūnėje, kairėje šlaunyje, krūtinės ląstos dešinėje ties 11-12 šonkauliais, vidurinėje pažastinėje linijoje, žemiau dešinio šonkaulių lanko, po kairiuoju šonkaulių lanku, kairėje klubinėje srityje su kraujosruva riestinės žarnos pasaite, klubinės žarnos pažeidimu, kairiojo inksto pakenkimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Dėl kiauryminės pilvaplėvės ertmės sužalojimo su klubinės žarnos, inksto pakenkimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, E. S. sveikata sutrikdyta sunkiai.
Kaltinamasis M. D. neneigė nusikaltimo dieną buvęs naktinėje parduotuvėje – bare, tačiau tvirtino, kad nukentėjusiojo E. S. bare nematė, su juo nekonfliktavo ir peiliu nukentėjusiojo nežalojo. Nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teisme nuolat keitė parodymus: 2016 m. rugsėjo 23 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, M. S. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 21 d., naktį, išėjusį iš naktinės parduotuvės jį užpuolė nepažįstamas vyras, apie 30 m. amžiaus. Jį žalojusį vyrą atpažintų pagal jo veido bruožus (1 t., b. l. 46-47). Tą pačią dieną E. S. atpažino kaltinamąjį M. D., kaip jį sužalojusį asmenį (1 t., b. l. 48-50). 2016 m. spalio 19 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, M. S. parodė, kad jį užpuolęs vyras buvo aukštas, stambokas, plikai skusta galva, vilkėjo sportiniais drabužiais, nepanašus į jam parodytą M. D. nuotrauką (1 t., b. l. 53-55). 2016 m. lapkričio 16 d. apklausos metu M. S. parodė, kad išėjęs iš baro jis susimušė su asmeniu, pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Muštynių metu jo rankoje matė peilį. Vyrą pravarde „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau yra matęs, jį atpažino iš tyrėjos pateiktų nuotraukų (1 t., b. l. 58).Teismo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad jį sužalojo žmogus panašus į kaltinamąjį M. D., tačiau paaiškino, kad kaltinamojo M. D. jis neatpažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu, praėjus vienai parai po nusikaltimo 2016 m. rugsėjo 23 d. E. S. atpažino kaltinamąjį M. D., kaip asmenį, kuris jį sužalojo (1 t., b. l. 50-52). Ir, nors vėlesnių apklausų metu ir duodamas parodymus teisme nukentėjusysis šių parodymų nepatvirtino, teigdamas, kad proceso veiksmo metu jis blogai jautėsi, tačiau būtent pirmosios nukentėjusiojo apklausos ir asmens parodymo atpažinti metu jo duotus parodymus teismas pripažįsta teisingais ir labiausiai sutampančiais su kitais bylos duomenimis.
Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir duodama parodymus teisme nuosekliai tvirtino, kad įvykio dieną bare buvo ir kaltinamasis M. D., ir nukentėjęs E. S.. Nukentėjusysis įžeidė R. P. ir kaltinamasis pasisiūlė ją užstoti. Kaltinamasis iš striukės kišenės ištraukė nedidelį peilį ir parodė A. K.. Nukentėjusiajam išėjus iš baro, paskui jį išėjo ir kaltinamasis bei A. K.. Lauke ji matė mušantis kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, E. S. susiėmė už pilvo ir nubėgo. Liudytoja A. K. patvirtino, kad ji gerai įsidėmėjo kaltinamąjį ir jį atpažįsta nė kiek nedvejodama: tai tas pats asmuo, kuris lauke mušėsi su nukentėjusiuoju E. S.. Aplinkybę, kad liudytoja E. K. atpažino kaltinamąjį M. D. patvirtina ir tai, kad praėjus šešioms paroms po nusikaltimo ji gatvėje atsitiktinai sutikusi M. D. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė matanti žmogų, kuris yra ieškomas policijos dėl 21-22 d. „padurto“ žmogaus (4 t., b. l. 106, 109, 110).
Liudytoja R. P. patvirtino, kad 2016 m. rugsėjo 21-22 d. naktį bare buvo ir nukentėjęs, ir kaltinamasis. Nukentėjęs ją įžeidė, o kaltinamasis užstojo. Vėliau jie išėjo į lauką. Iš lauko grįžusi A. K. pasakė, kad kaltinamasis turi peilį, jis mušasi su E. S.. Liudytojas R. Z. parodė, kad nusikaltimo naktį dirbo parduotuvėje – bare barmenu. Jis matė bare kaltinamąjį pravarde „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusįjį E., juos atpažino, nes kaltinamasis ir nukentėjęs yra nuolatiniai baro lankytojai. Kaltinamasis sėdėjo šalia merginų A. ir R.. Vėliau iš lauko grįžusi A. pasakė, kad prie jų sėdėjęs vyras kažką padūrė. Policijos pareigūnas D. Š. patvirtino, kad gavęs iškvietimą apie peiliu sužalotą vyrą, vyko į Bandužių g., namo Nr. 15 laiptinę. Laiptinėje apžiūrėjo nukentėjusįjį, jo kūne matė keturias durtines žaizdas. Liudytoja A. K. patvirtino mačiusi dviejų vyrų konfliktą ir vyrus apibūdino. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 1.09 val. (GMP iškvietimo data ir laikas) E. S. buvo padaryti sužalojimai aštriu duriančiai – pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. V. S. kūne specialistas išskyrė šešias traumines vietas. Dėl padarytų sužalojimų: E. S. sveikata sutrikdyta sunkiai (1 t., b. l. 74-75).
Šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusįjį E. S. peiliu sunkiai sužalojo kaltinamasis M. D.. Kaltinamojo M. D. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.
Nusikaltimą M. D. padarė netiesiogine tyčia: durdamas peiliu nukentėjusiajam į pilvą, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – sunkų nukentėjusiojo E. S. sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamajame akte, aprašant M. D. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta nusikalstamą veiką sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis M. D. ikiteisminio tyrimo metu tokių parodymų, patvirtinančių, jog įvykio dieną jis buvo girtas, nedavė. Teisiamojo posėdžio metu jis tvirtino, kad alkoholio iš viso negeria, nes neseniai jam atlikta operacija. Kaltinamasis sulaikytas praėjus septynioms dienoms po nusikaltimo, todėl jo apsvaigimas tiriamas nebuvo. M. D. apsvaigimas nusikaltimo padarymo metu objektyviai nebuvo nustatytas, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė paprasčiausiai preziumuojama remiantis tuo, kad iki nusikaltimo kaltinamasis buvo naktinėje parduotuvėje - bare. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, visos kaltinime išdėstytos aplinkybės turi būti patvirtintos įrodymais, gautais ir patikrintais BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo padarymo metu nebuvo objektyviai nustatytas, todėl ši aplinkybė pašalinama iš kaltinimo ir nelaikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Kaltinamajame akte, aprašant M. D. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta, kad kaltinamasis peiliu dūrė nukentėjusiajam tris kartus. Teismo medicinos specialistas E. S. kūne išskyrė šešias traumines vietas, todėl ši kaltinimo dalis patikslinama nurodant, kad kaltinamasis M. D. dūrė peiliu nukentėjusiajam kelis kartus. Toks aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir kaltinamojo atsakomybės dydžio.
Kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime buvo nurodyta ir tai, kad kaltinamasis M. D. „konfliktavo su E. S., kuris necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo R. P.“. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja įrodyti kaltinamojo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, ši aplinkybė neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, todėl iš kaltinimo pašalinama.
Be to, kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad E. S. sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas sunkiu pagal „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.9. ir 6.6.10. punktus“ Nr. G 1753/2016(03). Tokia nuoroda į norminį aktą yra nepilna, neišsami, akivaizdžiai nurašyta nuo specialisto išvados. Nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. D. nusikalstamų veiksmų E. S. buvo padaryti sužalojimai, dalis kurių: kiauryminės pilvaplėvės ertmės sužalojimas su klubinės žarnos ir inksto pakenkimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Sužalojimo mastą įvertino ir specialisto išvadoje nurodė teismo medicinos ekspertas, vadovaudamasis LR Sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 ir 6.6.10 punktais. Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra banketinė, todėl nuoroda į sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles nėra būtina ir iš kaltinimo pašalinama.
Kaltinamasis M. D. padarė vieną sunkų smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Anksčiau jis buvo 10 kartų teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, naują tyčinį nusikaltimą padarė praėjus vos šešiems mėnesiams nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo Alytaus pataisos namuose (subendrintą 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atliko 2016-03-03), neišnykus ankstesniam teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis M. D. nusikaltimo padarymo metu nedirbo. Nuosprendžio priėmimo metu jis yra suimtas. Alytaus pataisos namų administracijos M. D. charakterizuojamas kaip konfliktiškas, nelinkęs nusileisti, nepastovių emocijų žmogus, pasitikintis savimi ir nelinkęs analizuoti bei vertinti savo elgesio, atlaidus sau ir kritiškas aplinkinių atžvilgiu. Nustatytą pataisos namų tvarką M. D. žinojo gerai, tačiau nuolat ją pažeidinėjo, buvo 61 kartą baustas drausmine tvarka už administracijos nurodymų nevykdymą, narkotinių medžiagų vartojimą, necenzūrinių žodžių vartojimą kitų asmenų atžvilgiu ir pan. Drausminės nuobaudos įtakos M. D. nepadarė. Pataisos namuose nebuvo paskatintas už gerą elgesį, nedirbo ir su darbo prašymu į administraciją nesikreipė. Mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje. Dėl padarytų nusikaltimų kaltės nepripažino (3 t., b. l. 70). M. D. gyvena su mama, materialiai išlaikomų asmenų neturi.
Kaltinamasis M. D. neprisipažino padaręs nusikaltimą, nukentėjusiojo E. S. neatsiprašė ir nesigaili dėl nusikalstamos veikos padarinių. Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis M. D. nukentėjusįjį E. S. sužalojo tarpusavio konflikto metu. Liudytojos A. K. ir R. P. parodė, kad nukentėjęs E. S., girdint M. D., įžeidė R. P., todėl M. D. pasišovė ją apginti. Pats kaltinamasis neigė įvykio dieną bendravęs su nukentėjusiuoju ir su juo konfliktavęs. Nukentėjusysis E. S. tvirtina įvykio aplinkybių, tuo labiau konflikto su R. P. ar M. D., neatsimenantis dėl girtumo. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis buvo priėjęs prie liudytojų R. P. ir A. K. staliuko, laidė R. P. skirtas nepadorias užuominas, tačiau šios užuominos nebuvo nukreiptos į kaltinamąjį ar jam artimą asmenį. R. P. ir A. K. kaltinamasis anksčiau nepažinojo, su jomis susipažino prieš pat nusikaltimą, R. P. patvirtino, kad nukentėjusiojo žodžių ji nebuvo užgauta ar pažeminta, jam atsakė tuo pačiu. Teismo manymu tokie nukentėjusiojo veiksmai neturėjo išprovokuoti kaltinamojo tiek, kad šis dėl kilusio didelio susijaudinimo įvykdytų nusikalstamą veiką. Nukentėjusiojo E. S. veiksmų prieš nusikaltimą teismas teisiškai nevertina kaip provokuojančių, todėl jų nelaiko ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam M. D. skiriama BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.
Kardomoji priemonė – suėmimas paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo M. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (3 t., b. l. 115, 121-122, 132-133, 138-140, 4 t., b. l. 59- 60).
Nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas kaltinamojo M. D. atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 68).
Motyvuojamoji dalis
Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008; 2K-200/2010, 2K-410/2013). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).
Nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. D. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam E. S. buvo padaryti šie sužalojimai: durtinės-pjautinės žaizdos dešinėje alkūnėje, kairėje šlaunyje, krūtinės ląstos dešinėje. Kiauryminis pilvaplėvės ertmės sužalojimas su klubinės žarnos ir inksto pakenkimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, sunkiai sutrikdė E. S. sveikatą. E. S. neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas iš esmės sukėlė ilgalaikį gydymosi procesą, nepatogumus, priverstinį pomėgių pakeitimą, neaiškias sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmes ateityje, išgyvenimą dėl savo gyvybės. E. S. turėjo iškęsti operaciją ir pooperacinį laikotarpį, laikinai buvo nedarbingas. Jis nurodo, kad skausmą, sužeistų kūno vietų užtirpimą jaučia iki šiol, yra sumažėjęs jo darbingumas, greitai pavargsta, dėl to patiria nemalonius išgyvenimus, emocinę depresiją, yra blogos nuotaikos, izoliuotas nuo įprasto bendravimo. Visos šios aplinkybės rodo, kad E. S. patirta žala išties didelė. Kaltinamasis nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, brutaliai panaudodamas fizinį smurtą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinius sužalojimus ir dvasinius išgyvenimus, jis nukentėjusįjį sužalojo keliais smūgiais (dūriais), tai rodo žalojimo mechanizmo didesnį pavojingumą. M. D. neprisipažino padaręs nusikaltimą ir nesigaili dėl jo padarinių, nukentėjusiojo neatsiprašė ir neatlygino nei dalies padarytos žalos, taip nesistengdamas sušvelninti nusikaltimo padarinių, tačiau kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo nėra didesnį neturtinės žalos atlyginimą lemiantis kriterijus, lygiavertis su kitais teismo įvertintais esminiais neturtinės žalos dydžio kriterijais.
Kaltinamasis M. D. neturi pajamų ir turto, jis nuteistas laisvės atėmimo bausme. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, nukentėjusiajam E. S. priteisiama 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamojo turtinę padėtį, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyrą. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjusiajam be kita ko padaryti sužalojimai reiškiasi vidaus organų pakenkimu, baudžiamosiose bylose priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas, nuo 4344 Eur (nurodytu atveju konstatavus būtinosios ginties ribų peržengimą; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2011) iki 20273 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2014 (5792 Eur), Nr. 2K-172-942/2016 (8688,60 Eur), Nr. 2K-76-942/2017 (11 000 Eur), Nr. 2K-605/2012 (20273 Eur)).
2016 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apygardos prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą, buvo laikinai, šešiems mėnesiams, apribota kaltinamojo M. D. nuosavybės teisė į visų rūšių turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, pinigines lėšas, tame tarpe ir bankų sąskaitose) (3 t., b. l. 82-83, 84). Siekiant užtikrinti nukentėjusiajam E. S. priteistos turtinės žalos 5000 Eur atlyginimą, laikinas kaltinamojo M. D. nuosavybės teisių apribojimas į turtą, paliekamas galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl E. S. civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo. Atlyginus priteistą civilinį ieškinį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.
Nukentėjusiojo E. S. patirtos 500 Eur atstovavimo išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo M. D. (4 t., b. l. 127).
Skaitmeninės laikmenos (8 CD) su telefoninių pokalbių įrašais ir išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kaltinamajam M. D. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo M. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo E. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo M. D. 5000 Eur nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti.
Laikiną kaltinamojo M. D. nuosavybės teisės į visų rūšių turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, pinigines lėšas, tame tarpe ir bankų sąskaitose) apribojimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl E. S. civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo. Atlyginus priteistą civilinį ieškinį, laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.
Nukentėjusiojo E. S. patirtas 500 Eur atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo M. D..
Skaitmenines laikmenas (8 CD) nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtas kaltinamasis nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.