Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno vandenys“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Kauno vandenys“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–15), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. IT03 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Agentūra nustatė, kad, neįsigaliojus su nustatytoje pasiūlymų eilėje pirmos vietos laimėtoju UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pasirašytai sutarčiai, pareiškėja, vadovaudamasi Pirkimo dokumentų 33.4 punktu, turėjo siūlyti sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį, t. y. pirmiausia turėjo siūlyti UAB „Inti“. Agentūros vertinimu, tiekėjų atsisakymas pratęsti pasiūlymo ir (arba) jo galiojimo užtikrinimą, kuomet tai padaryti paprašyta pasibaigus jų galiojimui, nelaikytinas atsisakymu sudaryti Pirkimo sutartį. Pažymi, kad pareiškėjos veiksmai, kuomet nesilaikant savo pačios nustatytų procedūrų ir reikalavimų į pasiūlymų eilę buvo neįtraukti 5 pasiūlymus pateikę tiekėjai, o vėliau dar 2 tiekėjams, esantiems pasiūlymų eilės antroje ir trečioje vietoje (su pirmoje vietoje esančiu tiekėju sudaryta viešojo pirkimo sutartis neįsigaliojo) nebuvo siūloma sudaryti viešojo pirkimo sutarties, laikytini reikšmingais viešojo pirkimo procedūrų pažeidimais, kurie negali būti paneigti neva turiningaisiais pareiškėjos tikslais. Tai, jog tiekėjai nepratęsė pasiūlymų galiojimo pasibaigus jų galiojimo terminui, nereiškia, kad jie neturėjo būti įtraukti į pasiūlymų eilę ir jiems neturėjo būti siūloma sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Nagrinėjamu atveju tiekėjai nebuvo įpareigoti savo nepakitusią valią dalyvauti viešajame pirkime išreikšti pasiūlymo galiojimo ir jo užtikrinimo pratęsimu.

Be to, tokie pareiškėjos veiksmai lėmė, jog net 6 iš 7 tiekėjų pasiūlymų, su kuriais nebuvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis dėl pasiūlymų galiojimo / pasiūlymų galiojimo užtikrinimų nepratęsimo, buvo pigesni nei tiekėjo, su kuriuo sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Taigi negalima teigti, jog buvo pasiektas viešųjų pirkimų tikslas racionaliai naudoti viešajam pirkimui skirtas lėšas.

Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja sistemingai (visus keturis kartus, kuomet prašė pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimus) nesilaikė jos atžvilgiu įtvirtinto reikalavimo dėl galimybės prašyti pratęsti pasiūlymų galiojimus / jų užtikrinimus iki jiems baigiantis galioti, tačiau besąlygiškai (nors ir nepagrįstai) pritaikė reikalavimą tiekėjams tokius pratęsimus pateikti, o nepateikus, nesiūlė sudaryti pirkimo sutarties (2 tiekėjams). Toks pareiškėjo elgesį vertina kaip pažeidžiantį skaidrumo principą. Prieš baigiantis pasiūlymų galiojimo užtikrinimo terminui, pareiškėja turėjo teisę (bet ne pareigą) prašyti jį pratęsti. Pasibaigus pasiūlymų galiojimo užtikrinimo terminui, pareiškėja taip pat galėjo (turėjo teisę) prašyti juos pratęsti, bet konkurso dalyviai nebeturėjo pareigos šį prašymą įgyvendinti, t. y. šio prašymo neįgyvendinimas jiems neturėjo sukelti teisinių pasekmių.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais apie tariamą lygiateisiškumo principo laikymąsi. Pažymi, kad neteisėtų reikalavimų taikymas visiems konkurso dalyviams negali būti pateisinamas lygiateisiškumo principo įgyvendinimu. Antra, ne visos viešojo pirkimo procedūros vykdymo metu buvo laikomasi šio principo. Priešingai nei nurodyta skunde, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatyto pažeidimo pobūdį bei vadovaujantis proporcingumo principu, už Pirkimo procedūrų atlikimą pažeidžiant VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintą skaidrumo principą, VPĮ 85 str. 2 d., Taisyklių 3 p., Pirkimo dokumentų 15.2, 16.6 ir 33.4 punktus, pagrįstai pritaikyta 10 proc. finansinė pataisa nuo Pirkimo sutarties vertės be PVM. Pasirašytos sutarties vertė be PVM – 3 868 000 Eur be PVM, finansinės pataisos dydis – 386 800,00 Eur be PVM. Agentūros vertinimu, finansinės pataisos dydis negali būti mažinamas iki 5 proc., kadangi dėl 11 pareiškėjos veiksmų, dėl kurių nustatytas pažeidimas, iš viešojo pirkimo procedūrų buvo eliminuoti 7 tiekėjai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad norint konstatuoti viešojo pirkimo procedūrų pažeidimą, turėtų būti įrodytos visos būtinos teisinės atsakomybės taikymo sąlygos, tiek subjektyvioji, tiek ir objektyvioji pažeidimo pusė. Sprendžiant, ar vis dar yra galiojantys tiekėjų pasiūlymai, buvo siekiama būtent išsiaiškinti ir prašyti patvirtinti pateikto viešajam pirkimui pasiūlymo galiojimą ir tuo pačiu pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Pareiškėjas nuo 2017 m. vasario mėn. siekė išsiaiškinti, ar kontrahentas, kuris jam teikė pasiūlymą, vis dėlto yra tas subjektas, kurio pasiūlymas yra galiojantis. Priešingu atveju, skirtingai nuo to, ką aiškina atsakovas, nesant galiojančio tiekėjo pasiūlymo, tiekėjas neturi pareigos laikytis pateikto savo pasiūlymo, o perkančioji organizacija negali užbaigti pirkimo procedūros taip, kaip reikalauja VPĮ, kadangi atliekant šitą procedūrą jokios derybos su tiekėjais nebuvo galimos. Atkreipia dėmesį, kad vasario mėn. padarė du veiksmus: buvo paprašyta pagrįsti per mažas kainas ir pateikti patvirtinimus dėl pateiktų pasiūlymų galiojimo. Pažymi, kad tie, kurie siūlė per mažas kainas, neatsiliepė. Dėl finansinės pataisos atstovas pažymėjo, jog pareiškėja savo veiksmais nepadarė jokios žalos biudžetui. Dėl to, vien tik formalus teisės aktų pažeidimas nelemia finansinės korekcijos taikymo, nes pareiškėja nepažeidė konkurencijos viešajame pirkime užtikrinimo principo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pritaikyta 10 proc. finansinė pataisa už nustatytus viešojo pirkimo procedūros pažeidimus (nesilaikymą), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja (perkančioji organizacija) 2016 m. rugpjūčio 11 d. paskelbė pradedanti vykdyti supaprastintą atvirą viešąjį pirkimą pagal „Geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstrukcija Kaune“ (toliau - Projektas) projektą, pirkimą „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų statyba Kaune“ (2017-09-08 sutartis Nr. 5-255) (toliau – viešasis pirkimas). Kartu su skelbimu pareiškėja paskelbė ir pirkimo dokumentus (e. b. 1 t., l. 42–116).

Pasiūlymų pateikimo terminas buvo 2016 m. spalio 10 d. (e. b. 1 t., l. 62). Pasiūlymus viešajame pirkime pateikė 11 tiekėjų: UAB „Žilinskis ir Co“, AB „Požeminiai darbai“, UAB „Kamesta“, UAB „Gensera“, UAB „IRDAIVA“, UAB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „KRS“, UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Versina“, UAB „KVĖDARSTA“, UAB „Inti“ (Viešojo geriamo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų statybos Kaune pirkimo Nr. 177576 komisijos (toliau - Pirkimo komisija) 2016 m. spalio 10 d. protokolas Nr. 65- 03/20) (1 t. e. b. l. 192–194)). Pirkimo komisijos protokole užfiksuota ir tai, kad visi 11 tiekėjų pateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus. Išanalizavusi pasiūlymus komisija nustatė, kad visuose pasiūlymuose pasiūlymų galiojimo terminas buvo nurodytas 120 dienų nuo paskutinės pasiūlymų pateikimo dienos imtinai; pasiūlymų užtikrinimai galiojo taip pat iki atitinkamai 2017 m. vasario 7-14 d. (2 t. e. b. l. 35).

Tik 2017 m. vasario 7 d. atplėšti vokai su pasiūlymais.

Įvertinusi tiekėjų pasiūlymus, Pirkimo komisija 1 pasiūlymą (UAB „IRDAIVA“) atmetė dėl techninės dalies nepatikslinimo per Pirkimo komisijos nustatytą terminą (Pirkimo komisijos protokolas Nr. 65-03/25, e. b. I t., l. 185–188). Sprendime pažymėta, kad trijų tiekėjų nuspręsta užklausti dėl neįprastai mažų siūlomų kainų (2 t. e. b. l. 39), tačiau viešųjų pirkimų komisijos darbo dokumentuose toliau nefiksuota veiksmų dėl pernelyg mažų kainų pasiūlymus pateikusių tiekėjų pasiūlymų atmetimo šiuo pagrindu, todėl detaliau šiuo aspektu nėra teisinio pagrindo svarstyti.

Pirkimo komisija 2017 m. vasario 15 d. nustatė kad „baigėsi tiekėjų UAB „Versina“; UAB „Kvėdarsta“; UAB „KRS“; UAB „Kauno dujotiekio statyba“; UAB „Inti“; UAB „Šiaulių plentas“; UAB „Kamesta“; UAB Gensera“; AB „Požeminiai darbai“; UAB „Žilinskis ir Co“ pasiūlymų galiojimą užtikrinančių dokumentų terminas, todėl būtų tikslinga išsiųsti tiekėjams pranešimus dėl pasiūlymų galiojimą užtikrinančių dokumentų pateikimo iki 2017 m. vasario 22 d. 10.00 val. Prašymas pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą išsiųstas 2017 m. vasario 15 d. (1 t. e. b. l. 32).

Iki nurodyto termino, t. y. iki 2017 m. vasario 22 d., pasiūlymų galiojimą pratęsė ir pasiūlymų galiojimą užtikrinančius dokumentus pateikė 4 (keturi) tiekėjai UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Inti“, UAB „Gensera“, UAB „Žilinskis ir Co“.

Pareiškėja 2017 m. vasario 23 d. išsiuntė pakartotinį pranešimą dėl pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentų pratęsimo (1 t. e. b. l. 33–34), kuriame nurodė, kad „UAB „Kauno vandenys“ viešųjų pirkimų komisija pakartotinai prašo tiekėjų kuo skubiau pratęsti pasiūlymų galiojimą užtikrinančius dokumentus ne trumpesniam kaip 2 mėn. laikotarpiui. Pratęstus pasiūlymo galiojimą užtikrinančius dokumentus prašė pateikti iki 2017 m. vasario 27 d. 9.00 val. Tuomet UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

Pirkimo komisija 2017 m. vasario 28 d. nusprendė atmesti 5 tiekėjų pasiūlymus (protokolo Nr. 65-03/31, 1 t. e. b. l. 35–37). Protokole nurodyta, kad „Vadovaujantis pirkimo dokumento 29.1.7 punktu atmesti tiekėjų UAB “Kvėdarsta”, UAB “Versina”, UAB “KRS”, UAB “Kamesta” ir AB “Požeminiai darbai” pasiūlymus, kadangi remiantis pirkimo dokumento 15.3 punktu yra laikoma, kad tiekėjai atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą ir nepateikė pasiūlymo galiojimą užtikrinančio dokumento iki nurodytos datos“. Apie tai tiekėjai buvo informuoti 2017 m. vasario 28 d. CVP IS pranešimais Nr. 4990374, 4990398, 4990415, 4990437, 4990494. Taip pat tos dienos viešųjų pirkimų komisijos posėdyje pagal pasirinktą pirkimo kriterijų – ekonominio naudingumo -sudaryta galutinė pateiktų viešajam pirkimui pasiūlymų eilė iš likusių 5 tiekėjų: UAB „Kauno dujotiekio statyba“ (pasiūlymo kaina – 3 471 000,00 EUR), UAB „Inti“ (3 499 988,00 EUR), UAB „Šiaulių plentas“ (3 574 900,00 EUR), UAB „Gensera“ (3 868 000,00 EUR), UAB „Žilinskis ir Co“. Pirkimo laimėtoju buvo paskelbta UAB „Kauno dujotiekio statyba“ nuspręsta sudaryti su šiuo dalyviu viešojo pirkimo rangos sutartį.

Pareiškėja 2017 m. balandžio 20 d. CVPIS pranešimu Nr. 5138993 vėl paprašė tiekėjų UAB „Gensera“, UAB „Šiaulių plentas, UAB „Žilinskis ir Co“ ir „UAB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Inti“ pratęsti pasiūlymų galiojimą užtikrinančius dokumentus ne trumpesniam kaip 1 mėn. laikotarpiui (1 t. e. b. l. 38–39)

Pasiūlymų galiojimą pratęsė ir pasiūlymų galiojimo užtikrinančius dokumentus pateikė 4 tiekėjai iš 5, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti: 1) UAB „Kauno dujotiekio statyba“ iki 2017 m. rugpjūčio 6 d.; 2) UAB „Inti“ iki 2017 m. rugpjūčio 8 d.; 3) UAB „Gensera“ iki 2017 m. rugpjūčio 8 d.; 4) UAB „Šiaulių plentas“ iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Žilinskis ir Co“ pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pratęsimo nepateikė.

2017 m. liepos 19 d. tarp pareiškėjos ir pasiūlymų eilėje pirmoje vietoje esančio tiekėjo UAB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo pasirašyta rangos sutartis Nr. 05-200 (1 t., e. b. l. 126–127).

Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 10 d. pranešimais (e. b. 1 t., l. 120–121) pakartotinai prašė tiekėjų (UAB „Inti“, UAB „Žilinskis ir Co“, UAB „Gensera“, UAB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Šiaulių plentas“) pratęsti pasiūlymų galiojimą užtikrinančius dokumentus ne trumpesniam kaip 1 mėn. laikotarpiui.

2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (32-08.86) 8-1883 (1 t., e. b. l. 117) „Dėl sutarties Nr. 05-200 neįsigaliojimo (KDS)“ pareiškėja informavo UAB „Kauno dujotiekio statyba“, kad pagal 2017 m. liepos 19 d. pasirašytą rangos sutartį Nr. 05-200 atsižvelgusi į tiekėjo prašymą rašte Nr. S-17-684K ir šiam nepateikus garantijos, vadovaujantis Rangos sutarties 10 punktu, - Rangos sutartis laikoma negaliojančia.

Pasiūlymų galiojimą pratęsė ir pasiūlymų galiojimo užtikrinančius dokumentus pateikė 2 tiekėjai iš 5, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti: 1) UAB „Gensera“ iki 2017 m. rugsėjo 11 d.; 2) UAB „Žilinskis ir Co“ 2017 m. rugsėjo 11 d.

UAB „Inti“ ir UAB „Šiaulių plentas“ 2017 m. rugpjūčio 18 d. atsisakė toliau pratęsti pasiūlymo galiojimo terminus ir teikti pasiūlymų galiojimo užtikrinimą (e.b.l. 1 t., l. 123-124).

Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 18 d. pranešimu (1 t., e. b. l. 183–184) pranešė, kad UAB „Gensera“ įgalioti atstovai kviečiami pasirašyti sutartį. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 8 d. su rangovu UAB „Gensera“ sudarė rangos sutartį Nr. 5-255 (2 t., e. b. l. 14–15).

Agentūroje 2017 m. lapkričio 27 d. atlikta viešojo pirkimo patikra.

Agentūra 2018 m. liepos 30 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1333 „Dėl įtariamo pažeidimo“ (2 t., b. l. 13) informavo pareiškėją apie priimtą 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo dėl pažeidimo projektą Nr. IT03 (2 t., b. l. 33–48). Gavusi šį projektą, pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (34-18.05)8-2148 „Dėl įtariamo pažeidimo aplinkybių paaiškinimo“ (1 t., b. l. 25) prašė planuojamą taikyti sankciją panaikinti. Rašte iš esmės nurodyti analogiški argumentai išdėstyti skunde teismui. Vis dėlto nustačiusi, kad pateikti paaiškinimai nepaneigė padaryto pažeidimo fakto, Agentūra 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-2382 „Dėl nustatyto pažeidimo“ (2 t., b. l. 32) informavo ir pateikė pareiškėjai skundžiamą Sprendimą (2 t., b. l. 33–47), kuriuo konstatuota, kad vykdant Projekto viešąjį pirkimą buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo bei nediskriminavimo principai bei VPĮ 85 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 3 punkto, Pirkimo dokumentų 15.2, 16.6 ir 33.4 punktai ir pritaikyta 10 proc. finansinė pataisa.

Pareiškėja, iš esmės neginčydama Agentūros teisingai nustatytų faktinių aplinkybių, nesutinka su jų vertinimu (kaip viešųjų pirkimų procedūros ir principų pažeidimų) ir pritaikyta 10 procentų nuo pasiūlymo kainos dydžio finansine pataisa. Savo poziciją pareiškėja iš esmės grindžia tuo, kad tiek tuo atveju, kai tiekėjas, dalyvaudamas viešojo pirkimo procedūrose, pateikia netinkamą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, tiek tuo atveju, kai tiekėjas apskritai nepateikia pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, tiek ir tuo atveju, kai pasiūlymo galiojimo užtikrinimo galiojimas baigiasi, - pareiškėja, kaip perkančioji organizacija, privalo leisti tiekėjui patikslinti, papildyti, pakeisti ir apskritai pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentą. Dėl to teigia, jog pareiškėjos prašymai patikslinti pateiktų pasiūlymų galiojimo terminą buvo pagrįsti ir dirbtinai neribojo konkurencijos tarp tiekėjų. Teismas sutinka su argumentu, kad perkančioji organizacija turi teisę leisti tikslinti pirkimo dokumentus, tačiau nepasinaudojimas teise patikslinti pirkimo dokumentus negali būti pagrindas šalinti tiekėjus (jų pasiūlymus) iš tolesnių viešojo pirkimo procedūrų, jei pirkimo dokumentų tikslinimas neįtakoja esminių tiekėjo kvalifikacijai ar pirkimo objektui keliamų reikalavimų ir poreikis tikslinti pirkimo dokumentus iš esmės atsirado dėl pačios perkančiosios organizacijos delsimo vykdant viešojo pirkimo procedūras (pasiūlymai pateikti iki 2016 m. spalio 10 d. su 120 dienų galiojimu, tačiau vokai atplėšti iš esmės pasiūlymų galiojimo termino paskutinę dieną, t. y. 2017 m. vasario 7 d.). Kaip matyti pagal viešųjų pirkimų komisijos darbo medžiagą visi tiekėjai atitiko kvalifikacijos reikalavimus, o tinkamais dalyvauti viešame pirkime pripažinti 10 tiekėjų pasiūlymai.

Remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu NR. 1K-316, aktualios ginčui redakcijos 311 punktu, kai įtariamas pažeidimas susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas šių Taisyklių 7 priedo 6-14 punktuose nustatyta tvarka. Teisiniais pažeidimo pagrindais sprendime nurodomi: VPĮ 3 str. 1 d., 85 str. 2 d., supaprastinto viešojo pirkimo taisyklių 3 p., pirkimo dokumentų 15.2, 16.6 ir 33.4 punktai.

VPĮ (2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi skaidrumo ir nediskriminavimo principų. VPĮ 85 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir savo tinklalapyje, jeigu toks yra, taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams susipažinti su šiomis taisyklėmis. Pareiškėja viešąjį pirkimą vykdė vadovaudamasi UAB „Kauno vandenys“ generalinio direktoriaus 2014 m. kovo 3 d. protokolu Nr. V-02 (UAB „Kauno vandenys“ generalinio direktoriaus 2015 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 2-33 redakcija) patvirtintomis UAB „Kauno vandenys“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis. Taisyklių 3 punktas numato, kad perkančioji organizacija planuodama, organizuodama ir vykdydama supaprastintus pirkimus vadovaujasi VPĮ, šiomis Taisyklėmis, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais įstatymais, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) direktoriaus įsakymais ir poįstatyminiais teisės aktais. Pirkimo dokumentų 15.2 punktas numato, kad kol nesibaigė pasiūlymų galiojimo laikas, perkančioji organizacija gali prašyti, kad konkurso dalyviai pratęstų Pasiūlymų galiojimo terminą. Dalyvis gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas teisės į savo Pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Pirkimo dokumentų 16.6 punktas įtvirtino, kad Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turi galioti ne trumpiau nei pasiūlymas. Prieš baigiantis užtikrinimo galiojimo terminui Perkančioji organizacija gali prašyti konkurso dalyvius pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo laiką iki konkrečiai nurodytos datos. Taisyklių 33.4 punkte nurodoma, kad jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties atlikimo užtikrinimo, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nesudaro pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį bei sulaiko jo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

Atsakovas teigia, jog pareiškėja 5 (UAB „Kvėdarsta“, UAB „Versina“, UAB „KRS“, UAB „Kamesta“ ir AB „Požeminiai darbai) tiekėjų pasiūlymus nepagrįstai atmetė dėl to, kad jie nepratęsė pasiūlymų galiojimo ir pasiūlymų galiojimo užtikrinimų, kuriuos pratęsti paprašyta pasibaigus jų galiojimo terminui (e. b. 1t., l. 35 – 37). Pateikia Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimą, kad kai pasiūlymo galiojimo (pasiūlymų galiojimo užtikrinimų) terminas yra pasibaigęs, perkančioji organizacija neturėtų kreiptis dėl jo pratęsimo. Tokiu atveju, perkančioji organizacija turėtų siūlyti sudaryti sutartį (tiekėjui sutikus) ir tuo atveju, jei nebuvo paprašyta pratęsti pasiūlymų galiojimo/pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. Sutiktina su tokia atsakovo pozicija, kadangi ji pagrįsta sisteminiu ir nuosekliu viešojo pirkimo procedūrų suvokimu, esminių viešojo pirkimų principų laikymosi užtikrinimu ir orientuota į viešojo pirkimo tikslus (sudaryti pirkimo sutartį panaudojant racionaliausiai viešuosius išteklius). Pareiškėjas, cituodamas teismų praktiką sau palankiu būdu, ignoruoja šioje byloje nustatytas faktines reikšmingas viešojo pirkimo procedūrų aplinkybes, kurios paneigia jo argumentus dėl viešojo pirkimo procedūrų vertinimo ir atsakovo priimto sprendimo (ne)teisėtumo ar (ne)pagrįstumo, kadangi aptariamų situacijų faktinės aplinkybės nesutampa. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai nurodant, kad aukščiau nustatyta viešojo pirkimo procedūra buvo atliekama būtent laikant VPĮ nuostatų ir siekiant jų nepažeisti (konkrečiai įvardijama VPĮ 18 str. 2 d., 29 str. 3 d., 39 str. 2 d. 4 p.), kadangi nurodytos VPĮ nuostatos nenumato pareiškėjo atliktų viešojo pirkimo procedūrinių veiksmų.

Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kuris sutinka pratęsti savo pasiūlymo galiojimo laiką ir apie tai raštu praneša perkančiajai organizacijai, pratęsia pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą arba pateikia naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Jeigu tiekėjas neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą, jo nepratęsia arba nepateikia naujo pasiūlymo užtikrinimo, konstatuojama, kad jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą. Tačiau apie pasiūlymo galiojimo pratęsimą galima kalbėti tik iki jo termino pasibaigimo. Pirkimo dokumentų 15 skyriuje buvo nustatyta pasiūlymų galiojimo tvarka ir nustatyta, kad Konkurso dalyviai savo pasiūlymuose turi nurodyti pasiūlymo galiojimo terminą. Pasiūlymai turi galioti 120 dienų po pasiūlymų pateikimo termino dienos imtinai. Pasiūlymai, kurių galiojimo laikotarpis trumpesnis, bus atmetami. Jei pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek nustatyta pirkimo dokumentuose. Pirkimo dokumentų 15.2 punkte nustatyta, kad kol nesibaigė pasiūlymų galiojimo laikas, perkančioji organizacija gali prašyti, kad konkurso dalyviai pratęstų Pasiūlymų galiojimo terminą. Dalyvis gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas teisės į savo Pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Pirkimo dokumentų 15.3. punkte numatyta, kad konkurso dalyvis, kuris sutinka pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą ir apie tai raštu praneša perkančiajai organizacijai (per CVP IS), privalo pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą arba pateikti naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Jeigu dalyvis neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą, jo nepratęsia arba nepateikia naujo pasiūlymo užtikrinimo, laikoma, jog jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą ir tokiu atveju laikoma, kad tiekėjo pasiūlymas yra pasibaigęs ir toliau pirkimo procedūrose jis nedalyvauja. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėja 4 kartus, t. y. 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. balandžio 20 d. , 2017 m. birželio 7 d. ir 2017 m. rugpjūčio 10 d., prašė tiekėjus pratęsti pasiūlymų galiojimo terminą ir pateikti pasiūlymų galiojimo užtikrinimus pasibaigus pasiūlymų / pasiūlymo užtikrinimo terminams. Pareiškėja skunde neneigia šių aplinkybių, tačiau mano, jog šie pažeidimai yra formalūs ir mažareikšmiai. Tokiais šie viešojo pirkimo procedūros pažeidimai galėtų būti laikomi, jei de facto iš viešojo pirkimo procedūros nebūtų pašalinti tiekėjai, nepratęsę savo pasiūlymo galiojimo termino ir/ar nepateikę pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, t. y. jei teisės patikslinti pirkimo dokumentus pasinaudojimas nebūtų tapęs pagrindu sumažinti viešajame pirkime dalyvaujančių tiekėjų skaičių. Besivaržančių viešajame pirkime dalyvių skaičiaus mažinimas per se reiškia ne ką kita kaip konkurencijos tarpe dalyvių mažinimą. Tad teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad negalima nustatytų ir aukščiau aprašytų, pagrįstai skundžiamame sprendime konstatuotų pareiškėjo padarytų viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų laikyti vien formaliais ir juo labiau mažareikšmiais, nes už pasiūlymo galiojimo nepratęsimą (pasiūlymo galiojimo užtikrinimo nepateikimą) tiekėjas buvo šalinamas iš viešojo pirkimo ir jo pasiūlymas toliau viešajame pirkime nevertinamas. Pažymėtina, kad viešai paskelbtuose pirkimo dokumentuose buvo imperatyviai reikalaujama, kad pasiūlymas galiotų 120 dienų, tad reikalavimas iš esmės pratęsti pasiūlymų galiojimą (de facto atnaujinti pasiūlymų galiojimą) reiškia ir pirkimo dokumentų pakeitimą pirkimo eigoje. Nemotyvuoti ir objektyvaus stebėtojo akimis nepagrįsti pakartotiniai pareiškėjo prašymai (iš esmės reikalavimai) pratęsti pasiūlymų galiojimą (ir pateikti pasiūlymų galiojimo užtikrinimą) netgi ir po to, kai jau buvo sudaryta pasiūlymų galutinė eilė, išrinktas laimėtojas ir nuspręsta su juo pasirašyti sutartį (2017-02-28), - niekaip neatitinka skaidrumo principo viešojo pirkimo procedūrų metu laikymosi.

Kadangi pareiškėjas selektyviai cituodamas teismų praktiką aiškina skaidrumo ir kitus viešojo pirkimo principus, tai teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus, paaiškina, kad skaidrumo principas viešuosiuose pirkimuose pažeidžiamas, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu nesilaiko iš anksto paskelbtų žinomų taisyklių ar elgiasi neprognozuojamai ir logiškai nepaaiškinamai. Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti sutartį leidžiančią ne tik įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, bet ir jas įsigyjant racionaliai panaudoti tam skirtas lėšas. Tad VPĮ principų laikymasis pirmiausia priskirtas perkančiajai organizacijai, kuri, pažeidus atitinkamas VPĮ nuostatas, laikytina ir pažeidimo subjektu. Viešųjų pirkimų principų laikymasis (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo) garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai (turiningieji) ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo pirkimo procedūroje.

Priešingai nei teigia pareiškėjas, tikslas viešajame pirkime yra gauti kuo daugiau pasiūlymų, taigi ir kuo mažesnę kainą, gali būti siekiamas tik įstatymų leistinomis ir teisėtomis priemonėmis. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas ir absoliutumas reiškia, kad pažeidimo konstatavimui nesvarbios jokios šalutinės aplinkybės ir vien pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą. Suprantama viešųjų pirkimų santykių formalizavimas turi ribas, kas leidžia įvertinus, ar realiai perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai paveikė tiekėjus, išskirti atvejus, kai perkančiosios organizacijos veiksmai, nors ir neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, nepripažintini viešųjų pirkimų pažeidimais. Tačiau tam reikia tirti viešųjų pirkimų eigos pobūdį, padarinius, nukrypimo nuo nustatytos konkrečios viešojo pirkimo procedūros tikslus, priežastis ir įtaką dalyvių/tiekėjų teisių ir pareigų apimčiai, galutiniam viešojo pirkimo tikslui (sutarties sudarymui racionaliai panaudojant viešąsias lėšas). Tam atliktina retrospektyvi viešojo pirkimų procedūrų analizė, ką atsakovas ir padarė. Pažeidimo konstatavimui ir finansinės pataisos (korekcijos) taikymo pagrindimui pakanka to, kad tuo metu, kad padarytas viešojo pirkimo procedūros pažeidimas, negalima atmesti galimybės, kad jis galėjo turėti poveikį viešojo pirkimo rezultatui, įtakojant konkurencinę aplinką viešojo pirkimo metu. Šioje byloje pareiškėjas nepaneigė atsakovo argumentų, kad laikantis paties pareiškėjo nustatytų viešojo pirkimų procedūrų ir neįvedus naujo reikalavimo – pratęsti pasiūlymų galiojimą (ir pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą), o vietoj to siūlant patvirtinta pasiūlymų eilės tvarka tiekėjams sudaryti viešojo pirkimo sutartį, - būtų buvęs pripažintas laimėjusiu kitas tiekėjas ir būtų buvusi sudaryta viešojo pirkimo sutartis nuperkant tapačius rangos darbus už mažesnę kainą.

Skaidrumo principo tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo, taip iškraipant ir tiekėjų tarpusavio konkurenciją viešojo pirkimo metu. Taip pat skaidrumo principas reiškia ir perkančiosios organizacijos veiksmų nuspėjamumą pirkimo metu, t. y. kad perkančioji organizacija veiks pagal iš anksto paskelbtas viešojo pirkimo procedūras reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjas akcentuoja turinio viršenybės prieš formą principą, kurio esmė perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmų vertinimas ne tik pagal formalią procedūrą, bet ir pagal viešojo pirkimo tikslus, viešojo pirkimo esmę. Iš šio principo išplaukia ir reikalavimas perkančiajai organizacijai nekelti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekiant papildomos apsaugos (kurios nurodo pareiškėjas siekęs). Pirkimo dokumentuose buvo nurodytas konkretus pasiūlymo ir jo užtikrinimo galiojimo terminas (120 dienų), kuris objektyviai nepaaiškinamai tęsiantis viešojo pirkimo procedūrai nuo 2016 m. spalio mėnesio (pasiūlymų pateikimo) iki 2017 m. rugsėjo mėnesio, buvo reikalaujamas nuolat pratęsti, nesilaikant pačios perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytos procedūros siūlyti eiliškumo tvarka sudaryti viešojo pirkimo sutartį sekančiam eilėje tiekėjui. Pažymėtina, kad pasiūlymo galiojimo užtikrinimo 200 000,00 EUR sumai pateikimas reiškia papildomų finansinių išlaidų tiekėjams patyrimą. Šis reikalavimas nėra susijęs nei su minimalių kvalifikacijos reikalavimų tiekėjams, nei su pasiūlymų turinio įvertinimu, o iš esmės garantuoja ir užtikrina viešajame pirkimo dalyvaujančių asmenų ketinimų rimtumą ir realumą siekiant sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o ne imituoti dalyvavimą viešajame pirkime (pavyzdinė forma e.b.l. 1 t., b.l. 114). Sudarius viešojo pirkimo sutartį perkančiajai organizacijai pateikiama sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija (ar laidavimas)(pavyzdinė forma e.b.l. 1t., b.l. 115), todėl netgi ekonomiškai nelogiška ir nepagrįsta reikalauti visų (o ne laimėtojo, kuris buvo nustatytas dar 2017 m. vasario 28 d.) pateikti ar pratęsti pasiūlymų galiojimą ir pasiūlymo užtikrinimą ir atitinkamai atmesti pasiūlymus tiekėjų, kurie nepratęsia pasiūlymo ir nepateikia prašomų dokumentų pasibaigus terminui. Tad vienokia procedūra buvo taikoma laimėtoju paskelbus UAB „Kauno dujotiekio statyba“, nes net po viešojo pirkimo sutarties sudarymo jam leista pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Dėl to logiška, kad neįsigaliojus sutarčiai su šiuo tiekėju, jo pasiūlymas pašalintas iš viešojo pirkimo, o sutartis siūlytina sudaryti sekančiam eilėje esančiam tiekėjui. Perkančiosios organizacijos nerimas dėl situacijos pasikartojimo neatleidžia jos nuo pirkimo dokumentuose įtvirtintos procedūros laikymosi, lygiateisiškumo ir skaidrumo principų užtikrinimo.

Kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį, ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu būdu pažeidžiami skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (LAT 2011 m. lapkričio 24 d. Nr. 3K-3-436/2011). Ne kiekvienas pirkimo sąlygų kitimas teismų praktikoje pripažįstamas tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimu, o tik toks, kuris iš esmės pakeis tiekėjų ir dalyvių padėtį, ją pasunkindamas ar palengvindamas taip, kad dėl to pasikeis ar galėtų pasikeisti dalyvių skaičius ar konkurso laimėtojas, jei tai nepateisinama objektyviomis, pagrįstomis ir teisėtomis priežastimis. Nors pareiškėjas neigia pažeidęs lygiateisiškumo principą viešojo pirkimo metu, tačiau lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai reiškia pareigą tapačius reiškinius vertinti vienodai ir nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas. Lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų procedūrose svarbus ir kaip nuoseklumo ir stabilumo prielaida, nes taip garantuojama reali ir sąžininga konkurencija ir užtikrinamos vienodos tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedūrose galimybės. Iš lygiateisiškumo principo išplaukia tai, kad tiekėjų pasiūlymai turi būti vertinami pagal vienodus kriterijus laikantis iš anksto paskelbtų pirkimo sąlygų. Neribota laisvė perkančiosios organizacijos veiksmuose draudžiama, todėl ji negali savo nuožiūra pernelyg lanksčiai vertinti ir aiškinti konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, kas lemtų nevienodai suvoktų sąlygų turinio jame nusprendusių nedalyvauti subjektų teisėtų lūkesčių pažeidimą ir atitinkamai lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, viešumo ir objektyvumo laikymąsi konkurse dalyvaujančių tiekėjų atžvilgiu. Pakartotinis pasiūlymų vertinimas (kas iš esmės buvo atlikta) yra išskirtinė situacija, kurią galima pagrįsti tik išimtinėmis aplinkybėmis, o ne paprasta abejone dėl vertinimo rezultato ar subjektyvia perkančiosios organizacijos pozicija.

Taip pat pažymėtina, kad papildomų sąlygų, draudžiančių ar ribojančių dalyvavimą pirkime, tikslas susijęs ne su atitinkamo tiekėjo galimybe tinkamai prisiimti sutartinius įsipareigojimus perkančiajai organizacijai, o su pastarosios siekiu ir pareiga užtikrinti kitų dalyvių lygiavertį dalyvavimą pirkimo procedūrose, t. y. tikslu garantuoti neiškraipytą konkurenciją. Pažymėtina, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti ar specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams. Tokių reikalavimų pateikimas teismų praktikoje pateisinamas tik tada, kai tai patikimai ir įtikinamai pagrindžiama. Nė vieno tiekėjo pasiūlymas nebuvo atmestas dėl neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams ar dėl pernelyg mažos ir nerealios kainos.

Tad šiuo atveju pareiškėja, kaip ir teisingai nurodė atsakovas, galėjo prašyti pratęsti pasiūlymo galiojimo terminus konkurse dalyvaujančioms įmonėms jau pasibaigus pasiūlymo galiojimui, tačiau jeigu tiekėjas neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo (pasiūlymo užtikrinimo) terminą, jo nepratęsia arba nepateikia naujo pasiūlymo užtikrinimo, negali būti laikoma, kad jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą.

Kaip jau minėta, VPĮ nenustatyta galimybės perkančiajai organizacijai iš naujo įvertinti tiekėjo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms, jei toks įvertinimas jau atliktas ir sprendimas dėl jo priimtas. Vis dėlto teismų praktikoje neatmestina ir tokios situacijos galimybė, kai perkančiajai organizacijai, priėmusiai sprendimą dėl konkretaus, kelių ar visų tiekėjų kvalifikacijos ar pasiūlymo atitikties ir apie tai informavus tiekėjus, paaiškėja naujų duomenų ar kyla pagrįstų abejonių, dėl kurių perkančioji organizacija negalėtų sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Jei perkančioji organizacija jokiais būdais negalėtų persvarstyti savo sprendimų, tai tokiu atveju nebūtų iki galo įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai ir nebūtų sudaryta galimybės pačiai perkančiajai organizacijai pakeisti savo galbūt skubotai ar neteisėtai priimtą sprendimą. Kita vertus, tokiu atveju perkančioji organizacija turi nurodyti priežastis, ją paskatinusias pakartotinai atlikti kurią nors viešojo pirkimo procedūrą. Šioje byloje pareiškėja nepaaiškina būtinumo, kodėl po nesudarytos sutarties su UAB „Kauno dujotiekio statyba“ nesiūlė antroje ir trečioje pozicijose buvusioms įmonėms sudaryti viešojo pirkimo sutartis, o vietoj to iš naujo prašė pratęsti pasiūlymų galiojimą ir pateikti pasiūlymų galiojimo užtikrinimą, ko pasėkoje de facto pasikeitė viešajam pirkimui pateiktų tiekėjų pasiūlymų eilė (nors naujos pasiūlymų eilės nebuvo sudaryta) ir viešojo pirkimo sutartis vietoje tapačių rangos darbų už 3 499 988,00 EUR su UAB „Inti“ sudaryta už 3 868 000,00 EUR su UAB „Gensera“, t. y. rangos darbai nupirkti 368 012,00 EUR brangiau. O jeigu vertinant, kad pirminės pasiūlymų eilės sudarymas irgi neatitiko viešojo pirkimo procedūrų, pašalinant iš viešojo pirkimo pasiūlymus, kurių tiekėjai nepratęsė pasiūlymų galiojimo ir nepateikė naujo jų galiojimo užtikrinimo, - tai nepaneigta, kad tie patys rangos darbai galėjo būti nupirkti dar pigiau.

Nustačius viešojo pirkimo procedūrų ir principų pažeidimus, nesant pagrindų laikyti juos mažareikšmiais ar formaliais, yra pagrindas spręsti dėl finansinės pataisos pritaikymo. Pažymėtina, kad finansinės pataisos galėtų būti apskritai netaikomos tik išimtiniais atvejais, kai pažeidimas iš tiesų formalus ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio. Pareiškėjas tokių argumentų nepagrindė, o aukščiau aptarti motyvai apskritai paneigia tokius teiginius.

Dėl finansinės pataisos dydžio

Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas (jau minėtas 7 Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių priedas) numato, kad su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų nustatymo tikslas yra atkurti situaciją, kurioje visos projekto išlaidos (ar jų dalis) atitinka teisės aktuose išdėstytas išlaidų tinkamumo finansuoti nuostatas. Vertinant pareiškėjai taikytos finansinės priemonės teisėtumą, proporcingumą ir pagrįstumą, pažymėtina, kad netinkamų finansuoti išlaidų sumą Agentūra apskaičiavo, atsižvelgusi į Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintas viešai prieinamas Gaires. Gairių taikymą numato Taisyklių 7 priedo 6, 10 punktai. Iš esmės pareiškėjas nurodo pritaikytos finansinės pataisos neteisėtumą dėl to, kad ji neva neatitinka proporcingumo reikalavimo, nes nustatyti pažeidimai formalūs, pažeidimai nėra tokio sunkumo, kad darytų esminę reikšmę ES funkcionavimui, kt..

Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai, jog realiai žala nekilo perkančiajai organizacijai atlikus aukščiau nustatytus viešojo pirkimų procedūras neatitinkančius veiksmus, visiškai paneigti aukščiau aprašyta faktinių aplinkybių analize esamoje teisinio reguliavimo kontekste. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio byloje, kad vien tik aplinkybė, kad nebuvo įvertinta, ar kilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, jog neigiamų padarinių apskritai nekilo. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013 ir kt.). Panašaus požiūrio laikosi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali paveikti finansinius Sąjungos interesus (žr. 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Airija prieš Komisiją, C‑199/03 ir kt.). Atsižvelgus į tai, kas nustatyta ir formuojamą administracinių teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos pozicija ir sprendžia, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai konstatuotų VPĮ pažeidimų pagrindu pritaikė sumažintą 10 proc. finansinę pataisą, įvertinusi visas aplinkybes, reikšmingas finansinės pataisos normos nustatymui. Pareiškėjo teiginiai apie pataisos neteisėtą nustatymą neįrodyti ir paneigti aukščiau pateiktais motyvais.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Agentūra išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes, skundžiamame Sprendime padarė pagrįstas išvadas, kurios priimtos remiantis aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, nepadarė esminio procedūrinio pažeidimo, turėjusio užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl nėra pagrindo skundžiamo Sprendimo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos UAB „Kauno vandenys“ skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.