Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-09-02 · Civilinė byla Nr. e2S-569-544/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-02
Bylos Nr.
e2S-569-544/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Pareiškėjas
Č. U., P. U.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Visagino energija“, UAB „Visagino būstas“

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-569-544/2020

teisėjas Vladimiras Kurasovas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00199-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.5.; 3.5.1.; 3.5.21.5.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Visagino būstas“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2000-420/2020 pagal pareiškėjų Č. U. ir P. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Visagino energija“, UAB „Visagino būstas“, antstoliams S. O. G. ir L. J., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai Č. U. ir P. U., vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 4 dalimi, teismo prašė nenukreipti išieškojimo į jų paskutinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2. Nurodė, jog antstolis S. O. G. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0168/16/02691 pagal teismo įsakymą Nr. L2-1100-758/2016, vykdomojoje byloje Nr. 0168/17/00985 pagal teismo įsakymą Nr. eL2-500-724/2017, vykdomojoje byloje Nr. 0168/18/01450 pagal teismo įsakymą Nr. eL2-3897-477/2018, vykdomojoje byloje Nr. 0168/20/00250 pagal teismo įsakymą Nr. eL2-7391-758/2019. 2017 m. balandžio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-17-168-10808 antstolis S. O. G. areštavo pareiškėjai Č. U. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas) ir 2019 m. lapkričio 20 d. patvarkymu Nr. S-19-168-50416 paskyrė ekspertizę jo rinkos vertei nustatyti. 2020 m. vasario 14 d. patvarkymu Nr. S-20-168-5406 antstolis S. O. G. nurodė, kad pareiškėjai Č. U. nuosavybės teise priklausančio areštuoto Buto vertė yra 8 000 Eur. Antstolio L. J. 2013 m. rugsėjo 26 d. turto arešto aktu skolininkei Č. U. apribota teisė disponuoti minėtu Būtu. Vykdomosiose bylose priimtuose patvarkymuose nurodyta, kad skolos iš pareiškėjų išieškomos tik išieškotojų UAB „Visagino energija“ ir UAB „Visagino būstas“ naudai už tiektą šilumos energiją, komunalines paslaugas ir panašias paslaugas.

3. Paaiškino, kad Butas yra pareiškėjų šeimos turtas ir jų paskutinis butas, kuriame jie gyvena su nepilnamete dukra A. U., gimusia (duomenys neskelbtini). Savo pareigos mokėti mokesčius už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas UAB „Visagino energija“ ir UAB „Visagino būstas“ nevykdė dėl sunkios materialinės padėties. Pareiškėja nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. liepos 1 d., o pareiškėjas - nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. kovo 30 d. buvo įregistruoti darbo biržoje. Pareiškėjai yra nustatytas 50 procentų darbingumas, ji gauna šalpos neįgalumo pensiją – 140 Eur ir įmoką vaikui – 100,23 Eur. Pareiškėjas P. U. dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis yra apie 500 Eur. Nurodė, kad šiuo metu pareiškėjai imasi visų priemonių, kad įvykdytų finansines prievoles visiems kreditoriams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą tenkino. Nustatė, kad Č. U. įsiskolinimai antstolio S. O. G. vykdomosiose bylose: Nr. 0168/16/02691, Nr. 0168/17/00985, Nr. 0168/18/01450, Nr. 0168/20/00250, ir antstolio L. J. vykdomosiose bylose: Nr. 0053/10/00368/1 ir Nr. 0053/13/00211/1, nebūtų išieškomi iš pareiškėjai Č. U. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjai Č. U. asmeninės nuosavybės teise priklausantis Butas yra areštuotas antstolio 2017 m. balandžio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-17-168-10808 vykdant skolų išieškojimą 3 eilės išieškotojų UAB „Visagino energija“ ir UAB „Visagino būstas“ naudai. 2020 m. balandžio 7 d. duomenimis, Č. U. bendras neišieškotas skolų ir vykdymo išlaidų likutis antstolio S. O. G. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0168/17/00985, Nr. 0168/18/01450, Nr. 0168/20/00250 ir Nr. 0168/16/02691 yra 10 940,87 Eur, ir jis viršija ekspertizės metu nustatytą Buto vertę, kuri yra 8 000 Eur. 2020 m. vasario 24 d. antstolio patvarkymu Nr. S-20-168-5406 skolininkei pranešta, jog bus skelbiamos Buto pirmosios varžytynės.

6. Nustatė, kad pareiškėjai Č. U. ir P. U. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokoje jiems gimė vaikas – A. U., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja Č. U. nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. niekur nedirba, nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. liepos 1 d. buvo registruota užimtumo tarnyboje. Pareiškėjai nustatytas 50 procentų darbingumas, ji gauna 140 Eur šalpos neįgalumo pensiją ir 100,23 Eur įmoką vaikui. Pareiškėjas P. U. nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. kovo 30 d. taip pat buvo registruotas užimtumo tarnyboje, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis yra apie 500 Eur. Jokio kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, išskyrus butą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjai neturi.

7. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad yra visos sąlygos, nurodytos CPK 663 straipsnio 4 dalyje, t. y. pareiškėjos Č. U. didžioji dalis įsiskolinimų yra susidariusi dėl nesumokėtų mokesčių už pareiškėjų būstui tiektą šilumos energiją, kitus komunalinius mokesčius, pareiškėjams pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, kuriame jie gyvena, areštas. Pareiškėjų susidariusi skola nepadengta ne dėl vengimo ją padengti, bet dėl jų sunkios materialinės padėties. Duomenų, kad pareiškėjai elgėsi nesąžiningai ir galimai piktnaudžiauja savo teisėmis, nėra (CPK 178 straipsnis). Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas P. U. įsidarbino, todėl galimas išieškojimo nukreipimas į pareiškėjo gaunamą atlyginimą.

8. Spręsdamas dėl pareiškėjų prašymo pagrįstumo, teismas atsižvelgė ir į geriausių vaiko interesų prioriteto principą, pagal kurį priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju skolos išieškojimas iš paskutinio pareiškėjų gyvenamojo būsto, teismo įsitikinimu, neabejotinai pažeistų jų nepilnamečio vaiko interesus, pamatinius protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kadangi šeima netektų vienintelės turimos gyvenamosios vietos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Visagino būstas“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartį ir pareiškėjų pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio skolininkų būsto atmesti.

10. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, suteikianti skolininkams perdėtą pranašumą, nepagrįstai suvaržanti išieškotojų teisės apginti savo interesus ir neatitinkanti šalių interesų pusiausvyros, prieštarauja viešajam interesui. Esminė aplinkybė yra ta, kad CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra imperatyvios ir teismas gali jas taikyti, tačiau tai nėra teismo pareiga ir privalomumas. Teismas turėtų kiekvieną atvejį vertinti individualiai, atsižvelgdamas į visų aplinkybių visetą.

11. Teigia, jog iš pateiktų byloje duomenų apie pareiškėjų pajamas akivaizdu, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas ne tik bus neįmanoma išieškoti per aštuoniolika mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, tačiau jie nesugebės dengti net einamųjų įmokų ir skolos neišvengiamai toliau didės. Nagrinėjamu atveju teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad išieškoma skola susidarė jau nuo 2003 metų ir penkis kartus viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribą bei 2,5 kartus viršija įkainuoto nekilnojamojo turto kainą. Kreditoriai UAB „Visagino būstas“ ir UAB „Visagino energija“ – tai viešąsias paslaugas teikiančios įmonės, t. y. ūkio subjektai, tenkinantys viešąjį interesą. Bendrovės negauna valstybės ar savivaldybės subsidijų, o viešųjų paslaugų teikimą užtikrina rinkdamos nustatytus mokesčius už teikiamas gyventojams paslaugas. Laiku ir tinkamai nesurenkant mokesčių, gali strigti šių įmonių veikla, kas gali neigiamai atsiliepti gyvybiškai svarbių paslaugų teikimui Visagino savivaldybės gyventojams. Šiuo atveju draudimas išieškoti iš pareiškėjų paskutiniojo būsto iš esmės pažeistų ne tik pareiškėjų kreditorių interesus, bet ir viešąjį interesą, neatitiktų kitų gyventojų, tvarkingai mokančių mokesčius, teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams.

12. Mano, jog nagrinėjamu atveju teismas turėtų vertinti ir skolininkų pasyvų elgesį, pastangų nedėjimą siekiant sumažinti skolas arba siekiant, kad įsiskolinimai būtų kuo greičiau padengti, taip nedidinant skolų, vykdymo išlaidų ir pan.

13. Pažymi, jog byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjų bute registruoti pareiškėjos Č. U. vaikai S. L., D. L. ir V. U.. Visi jie yra pilnamečiai, darbingo amžiaus asmenys. Byloje nėra pateikta duomenų apie jų sunkią turtinę padėtį. Pilnamečiai vaikai, gyvenantys kartu su tėvais, turi tokias pačias teises ir pareigas išlaikyti gyvenamąjį bustą, mokėti už teikiamas komunalines ir kitas paslaugas.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Visagino energija“ nurodo, kad pritaria apeliantės atskirajame skunde išdėstytiems argumentams ir prašymui panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja Č. U. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

16. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra visos sąlygos, nurodytos CPK 663 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjai pateikė patvirtinančius įrodymus, kad pareigos mokėti mokesčius už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas UAB „Visagino energija“ ir UAB „Visagino būstas“ nevykdė dėl savo sunkios materialinės padėties. Šiuo metu jie imasi visų priemonių tam, kad įvykdytų finansines prievoles visiems kreditoriams.

17. Nurodo, kad pateikė rašytinius įrodymus, jog jokio kito nekilnojamojo turto pareiškėjai neturi. Be to, socialinio būsto jie negali turėti, nes nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad ginčo bute gyvena nepilnamečiai vaikai, turi būti atsižvelgiama į Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo nuostatas, pagal kurias nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjų prašymas nenukreipti išieškojimo į paskutinį gyvenamąjį būstą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

20. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja Č. U. pateikė naują įrodymą – antstolio S. O. G. 2020 m. gegužės 13 d. patvarkymą Nr. S-20-168-15302, kurį prašo prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinęs naujo įrodymo pateikimo priežastis bei susipažinęs su nauju įrodymu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolio patvarkymo priėmimo data įrodo, jog jo pareiškėja pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme negalėjo, be to, apie šiuo patvarkymu areštuotą pareiškėjui P. U. priklausančią darbo užmokesčio dalį šalims turi būti žinoma, todėl teismas šį įrodymą priima ir prijungia prie bylos.

21. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 663 straipsnyje numatyti apribojimai, taikomi išieškant iš fizinių asmenų turto.

22. Pagal 663 straipsnio 4 dalį, teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. Taigi, ši teisės norma yra dispozityvi ir teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes turi įvertinti, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti šią teisės normą.

23. Pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.

24. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys rodo, kad bendra pareiškėjų skolų suma išieškotojams UAB „Visagino energija“ ir UAB „Visagino būstas“ sudaro beveik 20 000 Eur. Kaip matyti, skolos UAB „Visagino energija“ išieškomos vykdant Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. teismo įsakymą (5 790,17 Eur skola, 135,99 Eur delspinigiai, 5 proc. palūkanos, 44,60 Eur žyminis mokestis; vykdomoji byla Nr. 0053/10/00368/1); Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. teismo įsakymą (3 263,77 Eur skola, 211,19 Eur delspinigiai, 5 proc. palūkanos, 26,07 Eur žyminis mokestis; vykdomoji byla Nr. 0053/13/00211/1); Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. teismo įsakymą (6 507,50 Eur skola ir palūkanos; vykdomoji byla Nr. 0168/17/00985); Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. gegužės 31 d. teismo įsakymą (1 142,18 Eur skola ir palūkanos; vykdomoji byla Nr. 0168/18/01450 pradėta); Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. teismo įsakymą (1 613,16 Eur skola ir palūkanos; vykdomoji byla Nr. 0168/20/00250); taip pat skolos UAB „Visagino būstas“ išieškomos vykdant: Visagino miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio 3 d. teismo įsakymą (562,94 Eur skola ir palūkanos; vykdomoji byla 0053/07/00707/1); Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. teismo įsakymą (613,13 Eur skola ir palūkanos; vykdomoji byla Nr. 0168/16/02691). Areštuotas pareiškėjos Č. U. turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas 8 000 Eur.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalūs, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip viena iš nepilnamečių vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-248/2018).

26. Pirmosios instancijos teismas pripažino egzistuojant visas CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė nepagrįstai.

27. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog išieškojimai iš skolininkų vykdomi labai ilgą laiką – nuo 2003 metų. Matyti, kad abu pareiškėjai skolų išieškojimo laikotarpiu užimtumo tarnyboje buvo registruoti tik periodiškai, kas patvirtina, kad jie nevykdė intensyvios darbo vietos paieškos. Pareiškėjas P. U. dirba tik periodiškai ir trumpais laikotarpiais, nors pagal amžių ir sveikatą yra darbingas. Nors pareiškėjai Č. U. ir nustatytas 50 procentų darbingumas, tačiau vien riboto darbingumo turėjimas nebūtinai reiškia trukdymą susirasti darbą, atitinkantį specialias nedarbingam asmeniui nustatytas sąlygas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėja dalyvautų neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos programose, įskaitant ir neįgaliųjų užimtumo programose, siektų gauti paramą įsidarbinti siekiantiems neįgaliesiems ir pan. Akivaizdu, kad pareiškėja nesinaudoja jai priklausomomis garantijomis ir lengvatomis, nededa pastangų ir nesiekia gauti maksimalių pajamų. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai siekė gauti kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį, taip iš esmės tik dar labiau didindami skolas paslaugų tiekėjams. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti apie pareiškėjų pasyvų elgesį, reikiamų pastangų nedėjimą siekiant sumažinti skolas arba siekiant, kad įsiskolinimai būtų kuo greičiau padengti, taip nedidinant skolų, vykdymo išlaidų ir pan.

28. CPK 663 straipsnio 1 dalis numato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė jokios skolos sumokėjimo užtikrinimo priemonės, nepateikė jokių skolos užtikrinimo įrodymų. Vien tai, kad antstolio S. O. G. 2020 m. gegužės 13 d. patvarkymu Nr. S-20-168-15302 areštuota pareiškėjui P. U. priklausanti darbo užmokesčio dalis, viršijanti Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą, esanti (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog pareiškėjai gali būti tikri dėl apribojimų, taikomų išieškant iš jų turto. Iš pateiktų byloje duomenų apie pareiškėjų Č. U. ir P. U. pajamas akivaizdu, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas ne tik bus neįmanoma išieškoti per aštuoniolika mėnesių, darant šio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, tačiau abejotina, ar tai apskritai sugebės dengti net einamąsias įmokas už paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien deklaratyvūs pareiškėjų teiginiai apie jų sunkią materialinę padėtį, dėl kurios jie nemoka skolų minėtiems kreditoriams, kai išieškoma ilgalaikė ir įsisenėjusi skola 2,5 karto viršija Buto vertę, beveik penkis kartus viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodytą skolos dydį, kai skolos nuolat didėja, nesimatant perspektyvų jos mažinti ir pareiškėjams realiai nededant tam maksimalių pastangų, sudaro pagrindo spręsti apie pareiškėjų, kaip skolininkų, nesąžiningus veiksmus kreditorių atžvilgiu, savo kaip skolininkų pareigų nevykdymą ir vengimą vykdyti ženklios vertės neįvykdytas prievoles.

30. Sutiktina su apeliantės argumentais, jog teismui tenkinus pareiškėjų reikalavimus ir taikant apribojimą dėl išieškojimo iš paskutinio būsto, būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribota (faktiškai eliminuota) išieškotojų teisė atgauti skolą, kas iš esmės pažeistų pareiškėjų kreditorių interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams, kiltų pavojus sklandžiam viešųjų paslaugų teikimui, kas prieštarauja viešajam interesui. Pažymėtina, jog vykdymo procese turi būti atsižvelgiama lygiateisiškai, protingai, proporcingai tiek į skolininko, tiek į išieškotojo interesus. Kadangi nei pareiškėjai, nei Bute registruoti jų pilnamečiai vaikai nedengia susidariusių skolų, jiems ir toliau naudojantis šiuo butu, skolos ir toliau didėtų. Iš aptartų duomenų matyti, kad pareiškėjai nėra pajėgūs išlaikyti turimo būsto, todėl toliau jame gyvendami sukaups dar didesnius naujus pradelstus įsipareigojimus už įvairias paslaugas ir komunalinius mokesčius, priskaičiuojamus minėtam Butui.

31. Pareiškėjai savo pareiškime teigė, jog, nukreipus išieškojimą į jų turimą paskutinį būstą, būtų pažeisti nepilnametės dukros interesai. Tačiau, priešingai nei šią aplinkybę vertino pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tai, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti prisiimtų prievolių. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 31 punkte nurodytą išaiškinimą, į tai, kad pareiškėjai yra darbingo amžiaus, daro išvadą, jog jie turi realias galimybes pasirūpinti tiek savo, tiek ir nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta, pvz., užtikrindami savo nepilnametės dukros teisę į gyvenamąjį būstą, gali išsinuomoti būstą, rūpintis socialinio būsto gavimu, jei tam bus pagrindas. Faktas, kad areštuotame bute kartu su pareiškėjais gyvena nepilnametis vaikas, o pareiškėjų butas laikytinas šeimos turtu, nėra pakankamas pagrindas neleisti išieškoti iš pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto. Kadangi šiuo atveju įvertinus pareiškėjų skolos sumą, gaunamas pajamas yra akivaizdu, kad iš kitų šaltinių, nei areštuotas nekilnojamasis turtas, skolos nebūtų galimybės išieškoti, išieškojimas iš pareiškėjams priklausančio paskutinio būsto nepažeidžia prioritetinių vaiko interesų principų. Tuo tarpu pareiškėjai, nors ir gaudami minimalias pajamas, turi galimybę išsinuomoti būstą, kuriame gali gyventi su nepilnamete dukra.

33. Įvertinęs aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog draudimas išieškoti iš pareiškėjų (skolininkų) paskutiniojo būsto iš esmės pažeistų pareiškėjų kreditorių, vykdomųjų bylų išieškotojų, interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams. Pareiškėjų prašymas nenukreipti išieškojimo į paskutinį turimą būstą neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį patenkino.

34. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas ir nepagrįstai remdamasis CPK 663 straipsnio 4 dalimi pritaikė apribojimą vykdymo procese išieškoti iš skolininkei Č. U. priklausančio paskutinio būsto (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Dėl to Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjų prašymas dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų Č. U. ir P. U. prašymą nenukreipti išieškojimo į jų paskutinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), atmesti.

Teisėja Ramunė Čeknienė