- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- 2S-624-227/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Pareiškėjas
- Ž. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-624-227/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 30 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. K. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-378-1000/2016 pagal pareiškėjo Ž. K. skundą dėl antstolės I. E. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. K. skundu prašė įpareigoti antstolę grąžinti 114,64 €, taip pat peržiūrėti, ar galimi išskaitymai iš jo gaunamų pajamų įkalinimo įstaigoje.
Nurodė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015-07-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2273-394/2015 priteisė jam neturtinę žalą. Antstolė nusirašė 114,64 €. Kadangi tai ne pajamos , gautos iš darbinės veiklos, todėl iš šios sumos negalimas. Jis atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje ir gauna 48 € atlygį. Kadangi MMA yra 36 €, todėl iš jo galima išieškoti tik 8 €, o vykdydama išieškojimus, antstolė nepagrįstai išieško daugiau jo gaunamų pajamų. Dėl to jis nebegali įsigyti būtiniausių daiktų asmeninėms reikmėms, todėl mano, jog antstolės veiksmai yra neteisėti. Permoka turėtų būti užkaityta už ateinančius mėnesius arba grąžinama į pareiškėjo sąskaitą. Pareiškėjas nebegali įsigyti būtiniausių daiktų asmeninėms reikmėms, todėl mano, jog antstolės veiksmai yra neteisėti.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų netenkino.
Teismas nustatė, kad antstolės I. E. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0163/13/00104 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-05 išduotą nutarimą Nr. A2.6-2598-768/2012 dėl 362,03 € skolos išieškojimo iš skolininko Ž. K. išieškotojo VMI prie FM naudai. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis buvo nustatyta, jog skolininkas gauna išmokas Marijampolės pataisos namų sąskaitoje (vykdomoji byla 0163/13/00104, b. l. 20). 2015-11-24 antstolė I. E. priėmė patvarkymą Nr. 17771 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir areštuoti 362,03 € skolos bei 138,00 € vykdymo išlaidų, sumoje 500,03 € skolininkui priklausančių lėšų, esančių ar pateksiančių į Marijampolės pataisos namų sąskaitą (b. l. 8). Apie tai informuotas pareiškėjas pateikė antstolei prašymą (b. l. 9), kuriuo prašė neareštuoti jo darbinės veiklos pagrindu gaunamų pajamų, kadangi tai vienintelis jo pragyvenimo šaltinis būtiniausiems poreikiams tenkinti ir iš jo jis padeda savo artimiesiems, prašė nuskaityti po 15 € per mėnesį jo gaunamų pajamų. Antstolei atsakius, kad jam priklausančios lėšos nepatenka į Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje numatytą pinigų sumų sąrašą, iš kurių išieškojimas negalimas (vykdomoji byla Nr. 0163/13/00104, b. l. 25), pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2273-394/2015 pareiškėjui dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis priteista 700 € neturtinės žalos atlyginimo. Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-10-29 rašto matyti, kad prašymas dėl žalos atlyginimo išmokėjimo pareiškėjui turėjo būti įvykdytas iki 2015-12-01 (b. l. 13). Teismas vadovavosi CPK 688, 739 straipsnių nuostatomis bei pažymėjo, kad išieškant iš neturtinės žalos atlyginimo vadovaujamasi bendrosiomis išieškojimo iš skolininko turto ir piniginių lėšų taisyklėmis. Pažymėjo, kad antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis (vykdomoji byla 0163/13/00104, b. l. 20, 26), iš kurių nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų gavęs neturtinės žalos atlyginimo sumą. Šio registro duomenimis pareiškėjui Marijampolės pataisos namų sąskaitoje nuo 2015-10-01 iki 2015-10-31 buvo pervesta 69,87 €, nuo 2015-11-01 iki 2015-11-30 – 69,89 € ir nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31 69,04 € pinigų sumos (vykdomoji byla 0163/13/00104, b. l. 26), todėl manytina, kad antstolė areštavo pinigų sumas, gaunamas iš pareiškėjo darbo užmokesčio, kadangi ir pats pareiškėjas neneigė, jog dirbo įkalinimo įstaigoje ir gavo darbo užmokestį. Pažymėjo, kad visais produktais ir priemonėmis, reikalingais būtiniesiems pareiškėjo poreikiams patenkinti, aprūpina įkalinimo įstaiga, todėl CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytas ribojimas pareiškėjui netaikomas, taip pat nėra duomenų apie tai, kad negalima nukreipti išieškojimo tiek į Ž. K. pinigines lėšas, kurios jam priteistos teismo kaip neturtinės žalos atlyginimas, tiek į jo pajamas, gautas darbinės veiklos pagrindu įkalinimo įstaigoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. K. atskiruoju skundu prašo. nutartį panaikinti ir atblokuoti jam priklausančias lėšas, esančias Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, įpareigoti antstolę grąžinti 114,64 € į jo sąskaitą pataisos namuose. Nurodo, tas pačias aplinkybes, kaip skunde. Papildomai nurodo, kad tai jo artimųjų pervesti pinigai ir todėl išieškojimas iš jų negalimas.
Atsiliepimas
Antstolė I. E., suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo (toliau – Teismas) nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja.
Kaip pagrįstai nustatė Teismas, iš pareiškėjo priverstinai išieškant 500,03 € , antstolė 2015-11-24 patvarkymu Nr. 17771 nutarė vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir nurodytai sumai areštavo lėšas. Pareiškėjui Marijampolės pataisos namų sąskaitoje nuo 2015-10-01 iki 2015-10-31 buvo pervesta 69,87 €, nuo 2015-11-01 iki 2015-11-30 – 69,89 € ir nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31 69,04 € pinigų sumos (vykdomoji byla 0163/13/00104, b. l. 26). Pareiškėjui teigiant, kad jis dirba ir gauna darbo užmokestį, bei nesant jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra pervestos Teisingumo ministerijos vykdant teismo sprendimą dėl priteistos jam neturtinės žalos, Teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė areštavo pinigų sumas, gaunamas iš pareiškėjo darbo užmokesčio, kuris nepatenka į turtą, iš kurio negalima išieškoti (CPK 668 str.).
Apeliantas atskiruoju skundu jau nebepalaiko savo ankstesnės pozicijos, kad nepagrįstai buvo nurašyti pinigai, gauti kaip atlyginimas ir kaip neturtinės žalos atlyginimas vykdant teismo sprendimą, kurie buvo jo vienintelis pragyvenimo šaltinis būtiniausiems poreikiams tenkinti ir iš kurių jis padeda savo artimiesiems. Skunde jis teigia priešingai, t.y. kad antstolė nepagrįstai vykdo išieškojimą iš jam priklausančių piniginių lėšų, gautų iš jo artimųjų ir kurios reikalingos jam jo būtiniausių poreikių patenkinimui. Taip teigdamas jis nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį (CPK 178 str.).
Teismas išnagrinėjo skundą pagal jo paties nurodytus antstolės pažeidimus ir aplinkybes apie piniginių lėšų kilmę ir sprendė, kad jo gaunamos lėšos yra darbo užmokestis, nes nėra įrodymų, jog būtų gavęs neturtinės žalos atlyginimą ir to neginčija atskiruoju skundu apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Teismo išvadai, kad antstolis tinkamai taikė CPK nuostatas
Dėl kitų apelianto teiginių, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą, kurie įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynųjų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 668 straipsnio norma numato turtą, iš kurio negalima išieškoti. Minėto straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. CPK 739 straipsnis nustato, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos. CPK 739 straipsnyje nurodytas sąrašas yra baigtinis. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad pareiškėjui artimųjų pervedamos ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos, nepatenka į sąrašą turto ir lėšų, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Apelianto nurodomos lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog CPK nedraudžia nukreipti išieškojimo į lėšas, esančias pareiškėjo sąskaitoje, kurią administruoja įkalinimo įstaiga.
Apelianto teiginys, jog areštavus pinigines lėšas, kurios perduodamos tam, kad apeliantas galėtų susimokėti už higienos reikmenis, pokalbius telefonu, vertintinas neigiamai. Kaip pagrįstai pažymėjo Teismas, atliekant bausmę pataisos namuose, apeliantas yra visiškai išlaikomas valstybės. Teismas, įvertindamas apelianto skundo teiginius dėl būtiniausių poreikių patenkinimo, pažymi, kad BVK 173 straipsnis, be kita ko, reglamentuojantis terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal BVK 174 straipsnio 1 dalį asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus; terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (BVK 174 str. 4 d.). Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas jų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Kadangi laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų minimalių būtinų poreikių tenkinimas yra užtikrintas, CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai vykdant skolos išieškojimą iš šių asmenų nėra taikomi. Pažymėtina, kad nors įstatymo nuteistiesiems yra leidžiama papildomai įsigyti būtinų jiems reikmenų, nereiškia, jog šių neįsigijus jų minimalūs poreikiai nėra užtikrinami, kadangi bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtinų poreikių tenkinimas yra užtikrintas laisvės atėmimo vietos įstaigai suteikiant nuteistajam gyvenamąjį plotą, įskaitant šildymą, elektrą, vandentiekį, maitinimą, minimalų kiekį drabužių, higienos priemonių. Nors apeliantas teigia, kad jis negali įsigyti telefoniniams pokalbiams reikalingų taksofonų kortelių, tačiau pažymėtina, kad jis gali pasinaudoti ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Taip pat, kaip pagrįstai nurodė skundžiamoje nutartyje teismas, įkalintajam asmeniui nedraudžiama gauti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų priemonių iš sutuoktinio, sugyventinio ar artimųjų giminaičių (BVK 92, 93, 96, 98 str. ir kt.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.