Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėja Šarūnė Butkuvienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. K. skundą dėl antstolės I. E. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė I. E. (duomenys neskelbtini) patvarkymu skundą tenkinti atsisakė ir su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė nagrinėti teismui. Atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą antstolė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) patvarkymu areštavo pinigines lėšas, esančias arba pateksiančias į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja Marijampolės pataisos namai. Šios lėšos yra asmeninė skolininko nuosavybė, jos nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, kuomet pinigų sumų išieškojimas negalimas. Antstolės teigimu, jos veiksmai nepažeidė CPK normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininko turto tvarką, todėl išieškojimas buvo galimas. Dėl pareiškėjo keliamo klausimo dėl CPK 668 str. numatytų normų, nurodo, jog minėto straipsnio 1 d. numatytais apribojimais yra siekiama apsaugoti turtą, kuris reikalingas apsaugoti būtiniausius skolininko poreikius. Turtas, į kurį dėl minėtos priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas, nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 p. Šiame sąraše numatytais reikmenimis pareiškėjo būtiniausiems poreikiams patenkinti pareiškėją aprūpina įkalinimo įstaigos administracija, todėl CPK 668 str. 1 d. numatytas draudimas pareiškėjui netaikomas.

Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš vykdomosiose bylose esančių rašytinių įrodymų matyti, kad antstolės I. E. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) išduotą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 362,03 Eur skolos išieškojimo iš skolininko Ž. K. išieškotojo VMI prie FM naudai. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis buvo nustatyta, jog skolininkas gauna išmokas Marijampolės pataisos namų sąskaitoje (vykdomoji byla (duomenys neskelbtini), b. l. 20). 2015-11-24 antstolė I. E. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir areštuoti 362,03 Eur skolos bei 138,00 Eur vykdymo išlaidų, sumoje 500,03 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių ar pateksiančių į Marijampolės pataisos namų sąskaitą (b. l. 8). Apie tai informuotas pareiškėjas pateikė antstolei prašymą (b. l. 9), kuriuo prašė neareštuoti jo darbinės veiklos pagrindu gaunamų pajamų, kadangi tai vienintelis jo pragyvenimo šaltinis būtiniausiems poreikiams tenkinti ir iš jo jis padeda savo artimiesiems, prašė nuskaityti po 15 Eur per mėnesį jo gaunamų pajamų. Tuo tarpu antstolei atsakius, kad jam priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 str. numatytą pinigų sumų sąrašą, iš kurių išieškojimas negalimas (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 25), pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų. Pareiškėjas skunde jau nurodo, jog antstolė areštavo lėšas, kurios jam yra priteistos Šiaulių apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu kaip neturtinės žalos atlyginimas, todėl prašo grąžinti išieškotus 114,64 Eur. Priteistos neturtinės žalos egzistavimo faktui patvirtinti pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą (b. l. 13). Taip pat nurodo, jog vadovaujantis CPK 668 str., iš jo įkalinimo įstaigoje uždirbtų pajamų yra iškaitomos per didelės sumos.

CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą, jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 str. 2 d.). Pagal CPK 688 straipsnio 3 dalį, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Nagrinėjamu atveju antstolė I. E. 2015-11-24 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuo areštavo 500,03 Eur, esančių ar pateksiančių į Marijampolės pataisos namų sąskaitą ir priklausančių Ž. K.. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas (duomenys neskelbtini). sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad pareiškėjui neturtinė žala atsirado dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis – pareiškėjas dalį laiko buvo kalinamas neatitinkančiomis higienos reikalavimų sąlygomis, todėl jam buvo priteista 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad prašymas dėl žalos atlyginimo išmokėjimo pareiškėjui turėjo būti įvykdytas iki 2015-12-01 (b. l. 13).

CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, t. y. negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Kaip matyti iš minėto straipsnio, neturtinės žalos atlyginimas nepriskirtas tokiai kategorijai, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiomis išieškojimo iš skolininko turto ir piniginių lėšų taisyklėmis, įtvirtintomis CPK. Be to, pažymėtina ir tai, kad antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis (vykdomoji byla (duomenys neskelbtini), b. l. 20, 26), iš kurių nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų gavęs neturtinės žalos atlyginimo sumą.

Kaip paminėta aukščiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis pareiškėjui Marijampolės pataisos namų sąskaitoje nuo 2015-10-01 iki 2015-10-31 buvo pervesta 69,87 Eur, nuo 2015-11-01 iki 2015-11-30 – 69,89 Eur ir nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31 69,04 Eur pinigų sumos (vykdomoji byla (duomenys neskelbtini), b. l. 26). Šis išrašas leidžia pagrįstai manyti, kad antstolė areštavo pinigų sumas, gaunamas iš pareiškėjo darbo užmokesčio, kadangi ir pats pareiškėjas neneigė, jog dirbo įkalinimo įstaigoje ir gavo darbo užmokestį.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad iš jo gaunamų pajamų išmokos išskaičiuojamos neteisėtai, vadovaujantis CPK 668 str. Pagal CPK 668 str., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 p. numatytas minėtas turto sąrašas, į jį patenka namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims, virtuvės ir stalo reikmenys, baldai, maisto produktai, kuras, įrankiai ir pan. Tai reiškia, kad visais produktais ir priemonėmis, reikalingais būtiniesiems pareiškėjo poreikiams patenkinti, pastarąjį aprūpina įkalinimo įstaiga, todėl nagrinėjamu atveju CPK 668 str. 1 d. numatytas ribojimas pareiškėjui netaikomas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pagal CPK 739 straipsnį, negalima nukreipti išieškojimo tiek į Ž. K. pinigines lėšas, kurios jam priteistos teismo kaip neturtinės žalos atlyginimas, tiek į jo pajamas, gautas darbinės veiklos pagrindu įkalinimo įstaigoje.

Atskirai pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog antstolės veiksmai prieštarautų ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatoms. Įstatymas įkalintajam asmeniui nedraudžia gauti, o ne tik įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų priemonių iš sutuoktinio, sugyventinio ar artimųjų giminaičių (BVK 92, 93, 96, 98 str. ir kt.). Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjo būtiniausi poreikiai Marijampolės pataisos namuose yra užtikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 „Dėl arešto terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo Ž. K. skundo dėl antstolės veiksmų netenkinti.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstolei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Pasvalio rajono apylinkės teismą.