- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-599-798/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09144-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- R. P.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymo dėl baudos panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-541-535/2014, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovui R. P. paskyrė 1 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.
Šalies argumentai
Ieškovas R. P. prašė teismo paskirtą baudą panaikinti. Paaiškino, kad nušalinimą teisėjai J. G. – L. reiškė tik vieną kartą, kitą kartą tai darė jo atstovas. Taip pat nurodė, kad jis siekia greito bylos išnagrinėjimo, tačiau teisėja J. G. – L. nuolat netenkina jo procesinių prašymų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartyje, kuria ieškovui R. P. paskirta 1 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, konstatuota, jog ieškovas nušalinimo teise naudojasi ne pagal jos paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus, o priešingai – turint tikslą užvilkinti bylos nagrinėjimą, siekdamas nesąžiningų tikslų, t.y. nušalinti teisėją, tam kad, byla būtų paskirta kitam teisėjui, kuris turėtų pradėti bylą nagrinėti iš naujo ir galimai patenkintų ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo. Nurodė, kad per laikotarpį, kai buvo paskirti devyni teismo posėdžiai, dviem teisėjoms buvo pareikšti trys nušalinimai, dėl visų iš jų išsprendimo buvo atidedami teismo posėdžiai. Teisėja Z. M. nušalinta ne dėl to, kad buvo įstatyme nustatyti nušalinimo pagrindai, tačiau dėl susidariusios įtampos tarp ieškovo ir teisėjos bei siekiant užkirsti kelią bet kokioms kilusioms abejonėms dėl teisėjos Z. M. nešališkumo. Ieškovo reikšti nušalinimai teisėjai J. G. – L. nebuvo pagrįsti faktais, dėl kurių teisėja turėtų būti nušalinta nuo bylos nagrinėjimo. Taip pat nurodė, ieškovas prašyme dėl baudos panaikinimo nepagrindė fakto, kad nepiktnaudžiavo nušalinimo teise ir neveikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą.
Šalies argumentai
Ieškovas R. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paskirtą baudą panaikinti, taip pat išreikalauti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-541-535/2014. Anot apelianto, jis netrukdo teismo darbui, o siekia, kad teismas dirbtų skaidriai, efektyviai ir teisingai. Skundžiamoje nutartyje teismo pirmininkė visiškai nenagrinėjo ieškovo prašymo aplinkybių, kodėl paskirta bauda yra neteisėta, apsiribojo tik bendro pobūdžio frazėmis. Paaiškina, kad teisėjai J. G. – L. nušalinimas buvo pareikštas, nes jos nagrinėjamoje byloje neatvykstant kviečiamai liudytojai, ji nesiima jokių procesinių priemonių, kad užtikrintų visų bylos aplinkybių ištyrimą.
Atsiliepimas
Atsakovė J. D. atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas ne kartą yra reiškęs nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Matyti, kad ieškovas, pareikšdamas vieną ar kitą klausimą teismui, tikisi, kad jis bus tenkinamas. Tačiau negali būti laikoma, kad teismas neužtikrino nešališkumo principo, jei priėmė sprendimą, kuris netenkina vienos iš proceso šalių siekių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, o sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba. Teismas, spręsdamas pareikšto nušalinimo klausimus, privalo ne tik tiksliai laikytis CPK nustatytos nušalinimo išsprendimo tvarkos, bet ir aiškintis, ar byloje dalyvaujantys asmenys nepiktnaudžiauja savo procesine teise reikšti nušalinimus, pavyzdžiui, ar reikšdami aiškiai nepagrįstus nušalinimus, jie nesiekia vilkinti proceso. Pagal formuojamą teismų praktiką, piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Nustačius, kad šia teise piktnaudžiaujama, teismas turi tokiems byloje dalyvaujantiems asmenims taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodytą sankciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007, 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007).
CPK 65 ir 66 straipsniai nustato pagrindus, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Nagrinėjamu atveju esminis klausimas yra tai, ar skiriant apeliantui baudą, buvo tinkamai įvertinta, kad apeliantas piktnaudžiavo procesine nušalinimo teise ir kad toks piktnaudžiavimas, veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, buvo sąmoningas.
Teismas nutartyje, kuria ieškovui paskirta bauda, nurodė, kad reikšdamas nepagrįstą, nemotyvuotą nušalinimą, jį pakartodamas, pareiškėjas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei tokiais veiksmais piktnaudžiavo procesu ir todėl pareiškėjui skyrė piniginę baudą. Skundžiamoje teismo nutartyje, kuria atmestas prašymas dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne prielaidomis, priimtais procesiniais sprendimais, ar ieškovo subjektyviu supratimu, kas byloje yra teisinga. Be to, teismas pažymėjo, kad prašyme panaikinti baudą išdėstyti argumentai susiję su ginčo dalyku.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo procesiniai veiksmai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, kaip ir prieš tai buvusiu atveju, bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimas buvo pareikštas ne dėl teisėjos šališkumo, o dėl procesinių sprendimų, kuriais teismas šioje civilinėje byloje netenkino ieškovo prašymo dėl bylos sustabdymo ar, kaip nurodo apeliantas, nesiėmė procesinių priemonių užtikrinant liudytojo atvykimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs vienai šaliai ar neatitinka jos pageidavimų, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi ir būti pagrindu teisėjo nušalinimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tokie aukščiau nurodyti pareiškėjo veiksmai vertinami kaip sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas civiliniame procese buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, t. y. advokato, todėl tiek ieškovo atstovui, tiek jam pačiam turėjo būti žinoma, jog teisminėje praktikoje vienoks ar kitoks dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimas pats savaime negali būti pagrindu teisėjo nušalinimui ir nėra toleruotinas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-63/2012; 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2012; 2012 m. balandžio mėn. 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-49/2012). Todėl esant duomenims, leidžiantiems daryti išvadą, kad tokiu pagrindu pareikštu nušalinimu siekiama veikti prieš greitesnį bylos išnagrinėjimą, baudos paskyrimas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pripažįstamas pagrįstu.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad apeliantas, prašydamas paskirtą baudą panaikinti ne tik nenurodė jokių jo prašymą pagrindžiančių aplinkybių, bet ir toliau dėstė savo subjektyvius samprotavimus apie tariamą teisėjos šališkumą civilinėje byloje atliekant įvairius procesinius veiksmus. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas prie prašymo dėl paskirtos baudos panaikinimo nepridėjo jokių jo prašymą patvirtinančių įrodymų, todėl toks apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).
Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nei prašyme panaikinti paskirtą baudą, nei atskirajame skunde nepateikė jokių įrodymų, susijusių su tuo, kad teismo paskirta bauda jam gali būti per didelė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, nagrinėdama klausimą dėl baudos paskyrimo, įvertino paskirtos baudos dydžio proporcingumą, sprendžia, kad paskirtos baudos dydis yra protingas. Teismas taip pat pažymi, kad piktnaudžiavimas proceso teisėmis yra sunkus pažeidimas, už kurį gali būti paskirta iki 20 000 Lt bauda (CPK 95 str. 2 d.), todėl ieškovui paskirtos baudos dydis negali būti pripažintas nepagrįstai didelis ar neatitinkantis protingumo reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto prašymo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo išreikalauti civilinę bylą Nr. 2-541-535/2014. Pažymėtina, kad visus teismo priimtus procesinius dokumentus ir teismo posėdžių garso įrašus, teismas gali rasti teismų informacinėje sistemoje LITEKO, jeigu nuspręstų, kad tokių duomenų trūksta teisingam bylos išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą ir išreikalauti civilinę bylą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentą kaip nepagrįstą, kad teisėja J. G.-L. nagrinėdama civilinę bylą Nr.2-541-535/2014 buvo šališka, nes Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-12-12 nutartimi teismo pirmininkė L. B. patenkino ieškovo R. P. atstovo prašymą ir nušalino teisėją nuo tolimesnio bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, jog Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-12-12 nutartyje konstatuota, kad nėra nušalinimo pagrindų, numatytų CPK 64 ir 65 str. bei objektyvių duomenų leidžiančių abejoti teisėjos šališkumu ir nustatyta, kad teisėja tinkamai vadovavo procesui, nepažeisdama įstatymo normų ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, tačiau ieškovo atstovo veiksmai ir elgesys kėlė pagrįstų abejonių dėl proceso normų bei advokato etikos reikalavimų tinkamo laikymosi.
Kiti atskirojo skundo argumentai esminės reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.