Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB DNB banko ieškinį atsakovams R. S. ir I. J. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ieškovui pranešta įstatymo nustatyta tvarka, 2013-02-04 gautas ieškovės prašymas nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

2008-05-19 šalys sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) ir ieškovė suteikė atsakovams 11584,80 EUR vartojimo kreditą. Atsakovai įsipareigojo kreditą grąžinti dalimis pagal Įmokų mokėjimų grafiką kartu mokant 9,35 proc. dydžio palūkanas už naudojimąsi kreditu kiekvieną mėnesį ir nustatant galutinį jo sugrąžinimo terminą – 2013-04-30 (b.l. 6-10). Remiantis Sutarties 32 p. ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį esant Sutarties nutraukimo pagrindams pagal Sutarties 35 p. ir Sutartis laikoma nutraukta po 10 dienų nuo pranešimo apie nutraukimą išsiuntimo dienos. Ieškovė 2011-02-22 raštu atsakovus įspėjo ir šiems toliau nevykdant savo įsipareigojimų 2011-03-16 Sutartį vienašališkai nutraukė (b.l. 11).

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovai tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tai yra nemokėjo kredito grąžinimo įmokų bei palūkanų Įmokų mokėjimų grafike nustatytomis dalimis ir terminais, todėl ieškovės reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų 9263,51 EUR negrąžintą vartojimo kreditą, 2015,46 EUR priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; kt.).

Standartinė sutarties sąlyga yra tokia sąlyga, kurią bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jos su kita šalimi ir kuri be derybų su kita šalimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu tiek sutarčių sudarymo laisvės principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sąmoningo, valingo šalių susitarimo dėl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo šalių sąmoningumas ypač reikšmingas tuo atveju, kai dėl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas. Esant tokioms aplinkybėms, vien tik vartotojo parašas vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinančioje ir standartinę sąlygą dėl netesybų formos ir dydžio, neatitinka sąmoningo ir valingo susitarimo prasmės.

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.

Teismas, įvertinęs Sutarties dalykus, jos prigimtį, konstatuoja, jog Sutartis yra vartojimo sutartis.

Pagal Sutarties 27 p. atsakovai įsipareigoja už kiekvieną pradelstą grąžinti kredito dalį ar sumokėti palūkanas dieną mokėti ieškovei 0,08 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos, kurie, mokėtini kas dieną, sudaro net 29,2 procento per metus. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, darytina išvada, kad tokie delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl ši Sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovų, kaip vartotojų, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.

2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutartis sudaryta dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į Sutarties dalyką, į minėtu įstatymu nustatytą delspinigių dydį, kaip į orientacinį, konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės dėl atsakovų neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl, įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovės galimai patirtus nuostolius.

Atsakovams pagal Sutartį priskaičiuoti 0,08 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška sudaro 1660,27 EUR sumą. Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento, priteistini delspinigiai sudaro 1037,67 EUR sumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistini 1037,67 EUR delspinigiai.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų nei numato įstatymas. Šalys Sutartimi susitarė, kad atsakovai mokės 7,43 proc. dydžio metines palūkanas nuo pradelsto grąžinti kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų 7,43 procentų dydžio metines palūkanas nuo pradelsto grąžinti kredito sumos (9263,51 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Remiantis CPK 93 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, kuri šiuo atveju yra 95,19 proc., todėl ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos 1275,55 Lt žyminio mokesčio ir 1497,34 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. 2772,83 Lt.

Ieškovė sumokėjo 2680 Lt žyminio mokesčio tuo tarpu, kai ieškinio suma yra 12939,24 EUR, kuri apmokestinama 1340 Lt žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 str. ieškovas prašo grąžinti permokėtą žyminį mokestį. Nurodė, kad žyminį mokestį sumokėjo du kartus. Kaip matyti iš 2012-09-26 mokėjimo nurodymų, mokėjimo nurodymu Nr. 105 ieškovas sumokėjo 1340 Lt žyminį mokestį byloje su J. I. ir S. R. (b.l.4). Kitu mokėjimo nurodymu Nr. 119 sumokėta ta pati suma žyminio mokesčio nurodant, kad tai yra žyminis mokestis byloje su G. D., tačiau šiame mokėjimo nurodyme nurodyti J. I. ir S. R. asmens kodai. Šis dokumentas ieškovo atstovės ištaisytas nurodant atsakovus. Iš ko darytina išvada, kad dėl suklydimo žyminis mokestis šioje byloje buvo sumokėtas du kartus, todėl permokėta suma 1340 grąžintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5 str., 79 str., 87 str., 93 str. 2 d., 259 str., 268 str., 270 str., 279 str. teismas

nusprendžia:

Pripažinti negaliojančiu AB DNB banko ir R. S. ir I. J. 2008-05-19 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosios dalies 27 punktą ta apimtimi, kuria nustatoma, kad už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas bankui palūkanas, įmokas, kredito gavėjas įsipareigoja kiekvieną pradelstą dieną mokėti bankui 0,08 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos.

Priteisti solidariai iš R. S. ir I. J. 9263,51 EUR negrąžintą vartojimo kreditą, 2015,46 EUR palūkanas, 1037,67 EUR delspinigius, 7,43 proc. dydžio metines palūkanas už 9263,51 EUR negrąžintą vartojimo kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-11-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno po 1386,42 Lt bylinėjimosi išlaidų AB DNB bankui.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti AB DNB bankui permokėtą žyminį mokestį – 1340 Lt sumokėtą 2012-09-26 Mokėjimo pavedimu Nr. 119

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.