Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13390-454/2015 pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis M. P., AB „Citadele bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Atskirajame skunde reiškiamas reikalavimas paskirti nepriklausomą turto vertintoją žemės sklypui įvertinti. Pažymėtina, kad pagal CPK 681 straipsnio 1 dalies ir 682 straipsnio 1 dalies nuostatas ekspertizės skyrimas vykdymo procese priskirtinas antstolio, vykdančio priverstinį turto realizavimą, kompetencijai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės įtvirtintos CPK 337 straipsnyje. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas priima vieną iš šių procesinių sprendimų: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 4) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nors atskirojo skundo reikalavimas suformuluotas ydingai ir neatitinka nei vienos iš CPK 337 straipsnyje įtvirtintų apeliacinės instancijos teismo teisių, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas jo skundas dėl antstolio veiksmų, kadangi, apelianto nuomone, nustatyta aiškiai per maža iš varžytinių parduodamo turto kaina. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis turinio prieš formą viršenybės principu, peržiūri skundžiamą nutartį turto vertės nustatymo pagrįstumo aspektu, t.y. vertina ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nustatydamas iš varžytinių parduodamo apeliantui priklausančio turto vertę antstolis nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių iš varžytynių parduodamo turto įkainojimą.

Dėl parduodamo iš varžytynių turto įvertinimo ir kitų skundo argumentų

CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; ir kt.). Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 str. 4 d.). Todėl tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas vertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra, ar tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo 2011-11-14 Kauno m. apylinkės teismo nutartį dėl 147 413,20 Eur, 6 proc. palūkanų, 137 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko A. B. privertinai parduodant skolininkui priklausantį hipoteka įkeistą turtą (vykd. b. Nr. 0123/12/01057 I t., b. l. 2). 2012-08-03 patvarkymu paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti (vykd. b. I t., b. l. 6). 2012-08-27 UAB „Inreal“ pateikė turto vertinimo ataskaitą Nr. 12/08-299K, kurioje nustatyta turto vertė – 185 000 Lt (vykd. b., I t., Priedas – Ekspertizės aktas Nr. 12/08-299K). 2012-10-09 skolininkas A. B. pateikė antstoliui prieštaravimus dėl eksperto nustatytos vertės, nurodydamas, kad ekspertas neatsižvelgė į tai, kad dalis miško yra jaunuolynas, o dalis miško po vagystės yra iškirsta (vykd. b. I t., b. l. 17). 2012-10-26 patvarkymu, atsižvelgus į skolininko pareikštus prieštaravimus, buvo paskirta papildoma ekspertizė. Turto vertinimą pavedant atlikti UAB „Inreal“. UAB „Inreal“ dėl didelio užimtumo neatlikus turto vertinimo, 2012-12-05 patvarkymu turto vertinimą pavesta atlikti UAB „Verslo klasė NT“ (vykd. b., I t., b. l. 33-34). Pagal UAB „Verslo klasė NT“ 2012-12-31 surašytą turto vertinimo ataskaitą Nr. 12-12-PN-12 nustatyta turto vertė 110 000 Lt (vykd. b., I t., Priedas – Ekspertizės aktas Nr. 12-12-PN-12). 2013-01-18 antstolis patvarkymu dėl turto vertės nustatymo ir varžytynių paskelbimo areštuoto skolininko turto rinkos vertę nustatė 110 000 Lt (vykd. b., I t., b. l. 41). Ieškovui kreipusis į teismą su ieškiniu, kuriuo be kitų reikalavimų buvo ginčijama ir sudarytas hipotekos sandoris, Kauno apygardos teismas 2013 m kovo 14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė išieškojimą iš A. B. priklausančio žemės sklypo (vykd. b., I t., b. l. 43-46, 50). 2013-03-18 patvarkymu antstolis atšaukė varžytines (vykd. b., I t., b. l. 52). Lietuvos apeliaciniam teismui 2017-07-31 nutartimi pagal A. B. skundą išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, antstolis atnaujino vykdymo veiksmus ir paskelbė varžytines (vykd. b., I t., b. l. 72-75, 84). 2014-08-28 A. B. pateikė skundą, kuriuo prašė sustabdyti antstolio M. P. kontoros pirmąsias varžytines elektroninėje erdvėje 2014-08-07 iki 2014-09-08 bei atlikti turto vertinimą. Skundas buvo grindžiamas tuo, kad nustatyta rinkos vertė yra aiškiai per maža (vykd. b., I t., b. l. 79-80). 2014-09-01 Kauno apylinkės teismo nutartimi sustabdytas išieškojimas pagal skolininko A. B. skundą dėl antstolio veiksmų (vykd. b., I t., b. l. 82-83). 2014-09-10 patvarkymu antstolis skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo skolininką A. B. iki 2014-09-19 įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 600 Lt už pakartotinės ekspertizės atlikimą (vykd. b., II t., b. l. 9, 10). Skolininkas iki antstolio nustatytos datos piniginių lėšų pakartotinei ekspertizei apmokėti nesumokėjo, todėl 2014-10-13 antstolio patvarkymu skolininkas A. B. buvo pakartotinai įpareigotas iki 2014-10-21 įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 600 Lt už pakartotinės ekspertizės atlikimą (vykd. b., II t., b. l. 11). Nors įmoka nebuvo sumokėta, antstolis 2014-12-15 patvarkymu paskyrė pakartotinę ekspertizę, ją pavedant atlikti UAB „Verslo klasė NT“ (vykd. b., II t., b. l. 21). 2015-02-13 UAB „Verslo klasė NT“ surašė turto vertinimo ataskaitą Nr. 15-02-PN-04, kurioje nustatyta turto vertė 36 000 Eur (vykd. b., II t., Priedas – Ekspertizės aktas Nr. 15-02-PN-04). 2015-02-20 antstolio patvarkymu buvo nustatyta turto vertė pagal eksperto pateiktą išvadą - 36 000 Eur (vykd. b., II t., b. l. 25). 2015-03-12 gautas skolininko A. B. 2015-03-09 prieštaravimas dėl turto vertės, kuriame nurodoma, kad turto vertė nustatyta keturis kartus mažesnė nei Registrų centro nustatyta vertė (vykd. b., II t., b. l. 30). 2015-03-18 patvarkymu antstolis skolininko prieštaravimus dėl turto vertės atmetė kaip nepagrįstus (vykd. b., II t., b. l. 31). 2015-04-22 skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo ginčijo nustatytą turto vertę (vykd. b., II t., b. l. 40-42).

Taigi vykdomojoje byloje buvo atlikti net trys turto vertinimai. Skolininkas prieštaravo visais šiais vertinimais nustatytoms žemės sklypo vertėms. Savo teiginius, jog ir paskutiniu turto vertinimu buvo nustatyta nepagrįstai maža iš varžytinių parduotino turto kaina, skolininkas grindžia Nekilnojamojo turto registro nustatyta žemės sklypo verte bei savo paskaičiavimais apie iš žemės sklypo galimą išskirti medienos kiekį ir jo kainą. Byloje esančiame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše skolininkui priklausančio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nustatyta 112 293 Eur. Ši vertė nustatyta 2009 m. (ekspertizės akto Nr. 15-02-PN-04, 34 psl.). Teismas pažymi, kad Registrų centras vidutines rinkos vertes nekilnojamojo turto objektams nustato atlikdamas masinį vertinimą. Masinis žemės vertinimas yra toks žemės vertinimas, kai, naudojantis Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenimis, per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi žemės verčių zonų žemėlapiai ir žemės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami žemės sklypai ir parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančių žemės sklypų vertinimo ataskaita. Taigi masinio žemės vertinimo metu konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o surinktos informacijos apie vertinamą turtą analizės būdu nustatomos verčių zonų, apimančių teritorijas su panašiomis savybėmis, ribos. Tuo tarpu individualus turto vertinimas atliekamas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas. Individualaus turto vertinimo metu įvertinamas konkretus turtas atsižvelgiant į faktinę turto būklę bei savybes, didinančias ar mažinančias šio turto vertę rinkoje. Taigi masinio vertinimo metu nustatyta vidutinė turto rinkos vertė gali nesutapti (ir dažniausiai nesutampa) su individualaus turto vertinio metu nustatyta verte. Iš ekspertizės akto Nr. 15-02-PN-04 matyti, kad neigiamos įtakos turto vertei turi tai, kad sklype yra mažas brandžių medynų kiekis, prasti privažiavimo keliai, nelygus sklypo reljefas, kalvos, pelkėtos daubos bei žemė sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos (ekspertizės akto 14 psl.). Vertinimo metu nustatyta, kad sklypas nesutvarkyto gerbūvio, dalis sklypo apaugusi brandžiu ir bręstančiu mišku, didžioji sklypo dalis –savaiminiai jaunuolynai, menkaverčiai krūmokšniai yra kirtaviečių bei daug pavienių kelmų. Sklypo apžiūros metu nustatyta, kad faktiškai vertiname sklype esantys medynai pagal medžių rūšį, amžių ir medienos kiekį vertinimo dieną nepilnai atitinka A. V. firmos parengtame Miškotvrakos projekte 2010-2019 metams užfiksuotus duomenis – miške vyrauja savaiminis kelių metų jaunuolynas, o brandus ir bręstantis miškas sudaro nedidelę sklypo dalį, daug kur labai išretintas. Miško ruošai sklypas komerciškai patrauklus bus po kelių dešimčių metų, jeigu bus investuojama į miško priežiūrą. Apelianto teigimu, vertinimą atlikusi įmonė, vertinamo turto faktiškai neapžiūrėjo, kadangi turto vertinimo išvadoje yra pateiktos nuotraukos, kuriose matosi sniegas, tačiau 2015 metais žiemą tiek sniego nebuvo. Šį apelianto teiginį teismas atmeta kaip nepagrįstą. 2015 metais vasarį darytose ginčo žemės sklypo nuotraukose matyti nedidelis kiekis sniego (ekspertizės akto 29-30 psl.), tuo tarpu 2012 metais tos pačios įmonės darytame turto vertinime užfiksuota kitos žemės sklypo vietos bei matyti ženkliai didesnis sniego kiekis (Vertinimo ataskaitos Nr. 12-12-PN-12, 30-31 psl.). Esant šios aplinkybėms nėra teisinio pagrindo spręsti, kad atliekant turto vertinimą, turtas realiai nebuvo apžiūrėtas. Jokių kitų duomenų, išskyrus samprotavimus apie per didelį sniego kiekį, pareiškėjas nepateikė (CPK 178 str.). Pareiškėjas nesutikimą su nustatyta sklypo verte grindžia tuo, jog miške yra brandūs medynai, todėl iš jo galima iškirsti 3400 kubinių metrų medienos. Šiam teiginiui pagrįsti pateikia 2009 metais A. V. firmos parengtą Miškotvrakos projektą 2010-2019 metams. Iš byloje esančio ekspertizės akto matyti, kad 2015 metais esanti reali situacija neatitinka 2009 m. inventorizavus valdą ir rengiant miškotvarkos projektą nustatytos situacijos, kadangi 2015 metais miške vyrauja savaiminis kelių metų jaunuolynas po įvykdytų kirtimų ir gaisrų, o brandus ir bręstantis miškas sudaro nedidelę sklypo dalį. Be to, apelianto teiginius apie galimybę iškirsti 3400 kubinių metrų medienos paneigia net gi jo paties pateiktas miškotvarkos projektas, kuriame nustatyta, jog iš viso brandžių medynų tūris yra 995 kubiniai metrai (b.l. 32). Pažymėtina, kad UAB „Inreal“ atlikus turto vertinimą ir nustačius turto vertę – 185 000 Lt (vykd. b., I t., Priedas – Ekspertizės aktas Nr. 12/08-299K), skolininkas A. B. pateikė prieštaravimus dėl eksperto nustatytos vertės, nurodydamas, kad ekspertas neatsižvelgė į tai, kad dalis miško yra jaunuolynas, o dalis miško po vagystės yra iškirsta. Iš ko galima spręsti apie tai, kad pats miško savininkas, žinodamas tikrąją miško būklę, sprendė, jog vertintojo nustatyta kaina yra per didelė. Nors atskirajame skunde teigiama, jog su UAB „Inreal“ nustatyta turto verte skolininkas nesutiko ne todėl, kad kaina buvo per didelė, tačiau akivaizdu, kad aplinkybės, jog dalis miško yra jaunuolynas, o dalis miško yra iškirsta, nepadidina žemės sklypo, kurio tikslinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, vertės, o priešingai – ją sumažina. Kad reali ginčo turto vertė, net paties pareiškėjo vertinimu, yra mažesnė nei nustatyta masinio vertinimo metu parodo ir tai, jog pareiškėjas kreipėsi į kreditorių ir į antstolį prašydamas leisti jam parduoti ginčo žemės sklypą už 70 000 Lt (vykd. b., I t., b. l. 66, 78). Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė, kad atlikta ekspertizės išvada dėl 36000 Eur vertės būtų neteisinga, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju antstolis ėmėsi visų veiksmų kuo objektyvesniam ginčijamos sklypo rinkos vertės nustatymui, teisės normų, reglamentuojančių iš varžytynių parduodamo turto įkainojimą nepažeidė ir pagrįstai atsisakė paskirti dar vieną ekspertizę pareiškėjo turto vertei nustatyti. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į CK1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, inter alia įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje bei CPK 7, 42, 95 straipsniuose. Kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Taigi, asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Iš byloje esančių duomenų visumos, matyti, kad pareiškėjas itin aktyviai naudojasi civilinio proceso kodekso jam suteikiamomis teisėmis, teikia prieštaravimus dėl turto vertės, skundžia antstolio veiksmus, tačiau jam nustatytų pareigų nevykdo. Pareiškėjas net du kartus buvo įpareigotas įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą piniginės lėšas už pakartotinės ekspertizės atlikimą, tačiau nei vieno iš šių įpareigojimų neįvykdė. Antstoliui savo lėšomis paskyrus trečią, pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, pareiškėjas vėl nesutinka su nustatyta turto verte, tačiau konkrečių įrodymų, pagrindžiančių kitokią turto rinkos vertę nepateikia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ekspertizių turto vertei nustatyti skyrimas negali būti begalinis. Skolininko elgesys, kai nepateikiant jokių objektyvių įrodymų apie turto vertę, reikalaujant skirti vis naujas ekspertizes, tačiau nevykdant CPK 682 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos įmokėti lėšas ekspertizės atlikimui, neatitinka įstatyme įtvirtinto tinkamo asmens elgesio įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas standarto. Atmestinas kaip visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Apeliacinio teismo nutartis priimta 2014-07-31, kadangi pareiškėjas yra pateikęs pašto voką su anspaudu, kad nutartį gavo 2014-08-09. Vykdomojoje byloje yra Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties kopija (vykd. byl., I t., b.l. 72-75). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra priimta 2014 m. liepos 31 d. Apeliantui paaiškintina, kad nutarties priėmimo data visada yra ankstesnė nei nutarties gavimo paštu data, todėl ir pašto anspaudo ant voko data nesutampa su nutarties priėmimo data. Apeliacinės instancijos teismas taip pat paaiškina, kad apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.). Šio procesinio sprendimo įsiteisėjimas nėra siejamas su nutarties ar sprendimo gavimo data, todėl Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. liepos 31 d. nutartimi Kauno apygardos sprendimo dalį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės palikus nepakeistą, antstolis turėjo teisę atnaujinti vykdymo veiksmus ir 2014-08-07 paskelbti varžytynes. Atskirajame skunde taip pat keliamas klausimas dėl teisėjo pakartotinio dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą. CPK 71 straipsnis draudžia teisėjui, dalyvavusiam nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, buvo priimtas jam dalyvaujant. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Tai, kad tas pats teisėjas skirtingose civilinėse bylose pagal to paties pareiškėjo pateiktus procesinius dokumentus priėmė atitinkamus procesinius sprendimus, nėra CPK 71 straipsnyje įtvirtinto draudimo pažeidimas. Atskiruoju skundu yra reiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų pareikštą prašymą 2015-04-24 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12840-587/2015 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas iš pareiškėjui A. B. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) iki teisme bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų ir priimtas galutinis sprendimas. Todėl pakartotinai spręsti klausimą dėl tų pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.