- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-471-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19653-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- S. S., L. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. S. ir L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. S. ir L. S. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui Irmantui Gaideliui, Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, Z. S., M. K., I. K., O. A. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-26526-235/2013 pagal pareiškėjų S. S. ir L. S. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, teikdamas teismui atsiliepimą į pareiškėjų skundą, be kita ko, prašė teismo pareiškėjams skirti 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes, suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjai, teikdami skundą dėl antstolio veiksmų praleidus CPK numatytus terminus ir akivaizdžiai nesant jokio pagrindo tuos terminus atnaujinti, vilkina vykdomąją bylą Nr. 0008/12/00596 bei siekia apsunkinti banko galimybes operatyviai ir ekonomiškai išieškoti skolą. Suinteresuoto asmens teigimu, dėl pareiškėjų kaltės jau du kartus neįvyko planuotos varžytynės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-19 nutartimi pareiškėjų S. S. ir L. S. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nutartyje, be kita ko, nurodė, jog pareiškėjai laikotarpį nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti antstoliui dienos turėjo visas galimybes būti aktyvūs, reikšti prašymus ir reikalavimus, tačiau to nedarė, ir tik po to, kai buvo paskelbtos įkeisto turto varžytynės, pateikė skundus, dėl to jau du kartus varžytynės neįvyko. Teismo vertinimu, toks skolininkų elgesys įrodo, jog jie siekia sąmoningai vilkinti išieškojimą iš įkeisto turto, o tokie pareiškėjų veiksmai yra nesuderinami su greitu ir ekonomišku išieškojimo iš įkeisto turto proceso įgyvendinimu, dėl to pareiškėjams paskirta 5 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos skiriant Nordea Bank Finland Plc.
Šalies argumentai
Pareiškėjai pateikė teismui 2013-07-26 prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo. Nurodė, jog kreipimasis į teismą savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nesiekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir sąmoningai vilkinti išieškojimo proceso, nes pareiškėjai tik įgyvendina įstatymo jiems suteiktą teisę ginčyti iš varžytynių parduodamo turto vertę. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius pats buvo pareiškęs netiesioginį ieškinį teisme pareiškėjams, kurio teismas netenkino, todėl nesupranta, kodėl pareiškėjų elgesys ginant savo teisėtus interesus laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, tuo tarpu daug stipresnės šalies – banko – elgesys laikomas tinkamu. Be to, bankui dėl pareiškėjų pareikštų skundų neatsirado jokių nuostolių, todėl mano, kad paskirta bauda turi būti panaikinta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-26 nutartimi pareiškėjų prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismo 2013-07-19 nutartimi pareiškėjų skundas dėl antstolių veiksmų buvo atmestas, tai reiškia, jog pareiškėjai teismui pateikė nepagrįstą skundą. Nurodė, kad teismas 2013-07-19 nutartimi pažymėjo, jog dėl to, kad pareiškėjai pateikė skundus, du kartus neįvyko varžytynės, taigi išieškotojas negalėjo laiku atgauti skolos iš skolininkų. Pažymėjo, kad dėl šių priežasčių išieškotojas Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, patyrė nuostolių. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo naikinti pareiškėjams skirtą baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjai S. S. ir L. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-26 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-19 nutartimi pareiškėjams skirtą 5 000 Lt baudą. Nurodė, kad kreipimasis į teismą savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nesiekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir sąmoningai vilkinti išieškojimo proceso, nes pareiškėjai tik įgyvendina įstatymo jiems suteiktą teisę ginčyti iš varžytynių parduodamo turto vertę. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius pats buvo pareiškęs netiesioginį ieškinį teisme pareiškėjams, kurio teismas netenkino, todėl nesupranta, kodėl pareiškėjų elgesys ginant savo teisėtus interesus laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, tuo tarpu daug stipresnės šalies – banko – elgesys laikomas tinkamu. Be to, bankui dėl pareiškėjų pareikštų skundų neatsirado jokių nuostolių, todėl mano, kad paskirta bauda turi būti panaikinta. Pažymėjo, kad paskirtos baudos dydis neatitinka pareiškėjų turtinės padėties – S. S. yra bedarbis, tik pradeda vykdyti privatų verslą, todėl negauna jokių pajamų, augina nepilnametį vaiką, o L. S. per mėnesį gauna apie 450 Lt atlyginimą, todėl paskirta bauda yra neproporcingai didelė.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjų atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
CPK 7 str. 2 d. numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 str., gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims bei kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai jie netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą, kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių, teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str.). Pagal CPK 95 str. 2 d., dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos paskiriant kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis priėmė 2012-08-29 patvarkymą dėl nekilnojamojo turto vertės ekspertizės paskyrimo, kuris pareiškėjams S. S. ir L. S. buvo įteiktas, tačiau minėto patvarkymo pareiškėjai neskundė. 2013-01-16 antstolis priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų, kuris taip pat pareiškėjams buvo įteiktas, tačiau nustatyta tvarka neapskųstas. 2013-02-22 antstolis priėmė patvarkymą dėl parduodamo turto varžytynių paskelbimo. Gavę minėtą patvarkymą, pareiškėjai pateikė dėl jo skundą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 17842-872/2013 atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatuodamas, jog skolininkai praleido skundo padavimo antstoliui terminą. Antstolio patvarkymas kartu su vykdomąja byla buvo grąžintas antstoliui praleisto pareiškėjų skundo padavimo termino atnaujinimo klausimui išspręsti. Antstolio 2013-05-17 patvarkymu buvo nutarta neatnaujinti skolininkams termino skundui paduoti bei buvo paskelbtos įkeisto turto pirmosios pakartotinės varžytinės. 2013-06-05 antstolių kontoroje gautas pareiškėjų skundas dėl antstolio 2013-05-17 patvarkymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-19 nutartimi pareiškėjų skundas buvo atmestas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties, atskirojo skundo argumentus, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pareiškėjai akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pateikdami teismui nepagrįstą skundą. Pažymėtina, kad, minėta, antstolis Irmantas Gaidelis priėmė 2012-08-29 ir 2013-01-16 patvarkymus dėl nekilnojamojo turto vertės ekspertizės paskyrimo ir ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų, kurių pareiškėjai S. S. ir L. S. neskundė, nors apie priimtus patvarkymus buvo tinkamai informuoti (t. 2, vykd. b. l. 108-109, 114). Ir tik gavę 2013-02-22 antstolio Irmanto Gaidelio patvarkymą dėl įkeisto turto varžytynių paskelbimo, pareiškėjai dėl minėto patvarkymo pateikė skundą, nors ir šis pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Iš bylos medžiagos matyti, kad teikdami skundą dėl 2013-02-22 antstolio patvarkymo, viena vertus, pareiškėjai klaidingai teigė, jog 2013-01-16 patvarkymo laiku negavo, nors byloje esantys duomenys patvirtina priešingą faktą. Kita vertus, pareiškėjai taip pat įrodinėjo ir tą faktą, jog 2013-01-16 patvarkymo laiku apskųsti negalėjo, kadangi pareiškėjas S. S. buvo išvykęs į užsienį, o pareiškėja, neturėdama teisinio išsilavinimo, nesuprato procesinių terminų reikšmės. Tai įrodo pareiškėjų argumentų prieštaringumą ir nepagrįstumą. Be to, pažymėtina ir tai, jog pareiškėjai, teikdami skundą dėl 2013-02-22 antstolio patvarkymo, neprašė atnaujinti praleisto termino patvarkymui apskųsti. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nutartimi ir antstolio 2013-05-17 patvarkymu, tačiau pareiškėjai pakartotinai pateikė skundą dėl 2013-05-17 patvarkymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl tokių pareiškėjų veiksmų du kartus neįvyko antstolio paskirtos varžytynės. Pažymėtina, kad aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1149/2013). Taigi, šiuo atveju konstatuotina, jog pareiškėjai, pakartotinai teikdami skundą dėl antstolio veiksmų, siekė ne apginti savo pažeistas teises, tačiau tikslingai ir sąmoningai siekė vilkinti išieškojimą iš įkeisto turto.
Atskirajame skunde pareiškėjai taip pat teigia, jog bankui dėl pareiškėjų pareikštų skundų neatsirado jokių nuostolių, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pareiškėjų pozicija. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju išieškotojas dėl pareikštų skundų ir neįvykusių varžytynių negalėjo laiku atgauti skolos iš skolininkų, kas tam tikra prasme sąlygoja suinteresuoto asmens teisių pažeidimą ir nuostolių atsiradimą. Tačiau, kita vertus, pažymėtina, kad piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai jis objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2740/2013). Be to, su atskiruoju skundu pareiškėjai pateikė teismui dokumentus, įrodančius jų sunkią finansinę padėtį, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šie dokumentai pareiškėjams teikiant prašymą pirmosios instancijos teismui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-19 nutartimi paskirtos baudos panaikinimo pateikti nebuvo. Be to, pareiškėjai nurodo, jog paskirtos baudos dydis nėra proporcingas ir yra nepagrįstas, tačiau tiek prašyme pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde neprašė teismo sumažinti jiems paskirtos baudos dydžio. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatavus pareiškėjų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-19 nutartimi paskirtos baudos dydis, atsižvelgiant į CPK 95 str. 2 d. numatytas baudos ribas, nėra neproporcingas, ir paskirta bauda nelaikytina nepagrįstai didele. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai paskyrė pareiškėjams 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-26 nutartį, kuria netenkintas pareiškėjų S. S. ir L. S. prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-19 nutartimi paskirtos baudos panaikinimo, nepagrįsta ir neteisėta, todėl pareiškėjų atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas
nutaria:
Pareiškėjų S. S. ir L. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.