- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 2-1149/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02104-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Pareiškėjas
- M. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. L. (M. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutarties, kuria atmestas M. L. pareiškimas dėl baudos panaikinimo, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Glass gallery“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi UAB „Glass gallery“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ignika“. 2010 m. lapkričio 30 d. buvo patvirtintas bankrutuojančios UAB „Glass gallery“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas 2010 m. gruodžio 16 d., 2011 m. rugpjūčio 30 d., 2011 m. rugsėjo 23 d. ir 2012 m. kovo 16 d. nutartimis. 2011 m. vasario 19 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2012 m. birželio 15 d. ir 2012 m. spalio 4 d. teisme gauti BUAB „Glass gallery“ kreditoriaus M. L. prašymai atstatydinti BUAB „Glass gallery“ administratorių UAB „Ignika“. Minėti prašymai buvo atmesti kaip nepagrįsti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartimi ir 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi.
Šalies argumentai
2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi M. L. skirta 2 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atsižvelgiant į tai, kad 1) pareiškėjas M. L. į Vilniaus apygardos teismą su pakartotiniu prašymu dėl administratoriaus pakeitimo kreipėsi iki to momento, kai apeliacine tvarka buvo išnagrinėtas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutarties, kuria buvo atmestas analogiškas prašymas, 2) abiem atvejais pareiškėjo prašymas pripažintas nepagrįstas, 3) pats pareiškėjas tinkamai nevykdo pareigos pateikti papildomą įrodymais pagrįstą poziciją dėl jo siūlomos darbotvarkės klausimų, sprendžia, kad pareiškėjas, būdamas didžiausiu BUAB „Glass gallery“ kreditoriumi, kurio reikalavimas vertine išraiška sudaro daugiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, piktnaudžiauja kreditorių susirinkimo sušaukimo teise, vilkina bankroto procedūras ir didina administravimo išlaidas, kadangi vietoj to, jog administratorius rūpintųsi tinkamu visų BUAB „Glass gallery“ kreditorių interesų gynimu, jis turi ruošti atsakymus į pareiškėjo prašymus, kurių teikimo tikslas nėra suderinamas su likusių įmonės kreditorių bei viešo intereso apsauga.
M. L. pateikė pareiškimą ir prašė panaikinti 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi paskirtą 2 000 Lt baudą, kadangi: 1) teismas nepagrįstai teigė, jog pareiškėjo prašymai dėl administratoriaus atstatydinimo yra analogiški; 2) 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, pareiškėjas ją apskundė, todėl nėra pagrindo teigti, kad 2012 m. spalio 3 d. prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo yra nepagrįstas; 3) iš administratoriaus 2012 m. spalio 5 d. pranešimo, pateikto atsakant į pareiškėjo pakartotinę 2012 m. rugsėjo 25 d. paraišką, turinio matyti, kad jis yra identiškas administratoriaus 2012 m. rugsėjo 5 d. pranešimui, kuris buvo pateiktas pareiškėjui atsakant į 2012 m. rugpjūčio 27 d. prašymą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokio paties turinio abstraktaus pobūdžio pranešimo parengimas pareikalavo iš administratoriaus itin didelių finansinių ir/arba kitų resursų. Pareiškėjo nuomone, pakartotinis prašymas dėl administratoriaus pakeitimo patvirtina ne pareiškėjo piktnaudžiavimą procesine teise, o administratoriaus veiksmų neteisėtumą tikslingai apribojant pareiškėjo galimybes dalyvauti BUAB „Glass gallery“ bankroto byloje, kas sąlygoja kreditorių susirinkimo veiklos suvaržymą ir bankroto administratoriaus nebaudžiamumo ir atsakomybės už jo neteisėtus veiksmus/neveikimą panaikinimo įteisinimą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartimi M. L. pareiškimą dėl baudos panaikinimo atmėtė. Nurodė, kad nors Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, kuria pareiškėjo prašymas dėl administratoriaus pakeitimo pripažintas nepagrįstu ir atmestas, nėra įsiteisėjusi, tačiau tai neatima teisės iš pirmosios instancijos teismo, ta pačia nutartimi paskyrusio pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, konstatuoti, kad abiem atvejais pirmosios instancijos teismas įvertino, jog pareiškėjo M. L. prašymas dėl bankroto administratoriaus pakeitimo yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad BUAB „Glass gallery“ bankroto administratorius UAB „Ignika“ patyrė išlaidų ne tik siųsdamas pareiškėjui 2012 m. rugsėjo 5 d. pranešimą ir pastarajam analogišką 2012 m. spalio 5 d. pranešimą, tačiau taip pat teismui rengdamas atsiliepimus į pareiškėjo prašymus dėl administratoriaus pakeitimo ir kitą būtiną medžiagą tam, kad įrodytų, jog pareiškėjo prašymas tiek pirmu, tiek antru atveju yra nepagrįstas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas M. L. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo pareiškimą dėl baudos panaikinimo patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Bankroto administratorius UAB „Ignika“ sistemingai pažeidinėja kreditoriaus M. L. teises, todėl, pareiškėjas, gindamas pažeidžiamas savo, kaip didžiausio įmonės kreditoriaus teisės, teisėtai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su motyvuotu 2012 m. spalio 3 d. prašymu dėl bankroto administratoriaus pakeitimo BUAB „Glass gallery” bankroto byloje. Pareiškėjo 2012 m. spalio 3 d. prašymas dėl bankroto administratoriaus pakeitimo grindžiamas naujomis paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos 2012 m. birželio 15 d. prašyme, t. y. pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 27 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. prašymų dėl BUAB „Glass gallery” kreditorių susirinkimo sušaukimo nevykdymu, todėl teismo išvada, kad pareiškėjo pateiktas 2012 m. spalio 3 d. prašymas yra analogiškas teismui 2012 m. birželio 15 d. pateiktam prašymui, yra nepagrįsta.
2. Aplinkybė, kad pareiškėjas teismui buvo pateikęs prašymą dėl administratoriaus pakeitimo, jokios reikšmės vertinant pareiškėjo 2012 m. spalio 3 d. prašymo pagrįstumą neturi, nes pareiškėjo teismui pateikto 2012 m. spalio 3 d. prašymo faktinis pagrindas – administratoriaus veiksmų (neveikimo) teisėtumas dėl naujų pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 27 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. prašymų sušaukti BUAB „Glass gallery” kreditorių susirinkimą nevykdymo.
3. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad abiem atvejais pareiškėjo prašymas pripažintas nepagrįstas, nelaikytinas tinkamu ir pakankamu įrodymu konstatuoti, kad pareiškėjas, teikdamas 2012 m. spalio 3 d. prašymą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo, šia savo procesine teise naudojosi nesąžiningai. Tai, kad pareiškėjas teikia teismui pakartotinį prašymą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo patvirtina ne jo piktnaudžiavimą procesine teise, bet, priešingai, bankroto administratoriaus UAB „Ignika“ veiksmų neteisėtumą tikslingai apribojant pareiškėjo galimybes dalyvauti BUAB „Glass gallery” bankroto byloje, kas sąlygoja kreditorių susirinkimo veiklos suvaržymą ir bankroto administratoriaus nebaudžiamumo ir atsakomybės už jo neteisėtus veiksmus/neveikimą panaikinimo įteisinimą.
Atsiliepimas
Bankroto administratorius UAB „Ignika“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nesąžiningą pareiškėjo elgesį, kuomet jis būdamas didžiausias bankrutavusios BUAB „Glass Gallery” kreditorius, įsigijęs finansinį reikalavimą iš savo buvusių vadovų, t.y. BUAB „Glass Gallery” buvusių direktorių ir akcininkų A. S. ir V. I. įvairiais būdais, piktnaudžiaujant jam kaip kreditoriui LR įmonių bankroto įstatyme suteikiamomis teisėmis siekia A. S. ir V. I. naudinga linkme paveikti BUAB „Glass Gallery” bankroto procesą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė M. L. 2000 Lt baudą. Šiuo atveju atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo M. L. prašymas panaikinti jam paskirtą baudą.
Vienas iš LR CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. LR CPK 7 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. LR CPK 95 straipsnyje įtvirtintos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal LR CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 20 000 Lt baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-94/2010, 2012-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą procesinį dokumentą asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apelianto 2012 m. birželio 15 d. prašymas pakeisti bankroto administratorių buvo spręstas 2012 m. liepos 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto prašymą, o apeliacinės instancijos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi paliko nutartį nepateiktą, motyvuose nurodydamas, kad vien didžiausio kreditoriaus pageidavimas atstatydinti bankroto administratorių, kai tam nepritaria likę kreditoriai bei kai teismui nėra pateikta duomenų apie bankroto administratoriaus pareigų netinkamą vykdymą, pats savaime nesuponuoja bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrindo. Pareiškėjas 2012 m. spalio 3 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo. Nurodytas prašymas buvo atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi apeliacinis skundas dėl bankroto administratoriaus pakeitimo netenkintas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nutartys, kuriomis buvo atmesti apelianto prašymai, apeliacinės instancijos teismo paliktos nepakeistos, todėl darytina išvada, kad abu pareiškėjo prašymai dėl bankroto administratoriaus pateikimo buvo nepagrįsti. Be to, antrasis prašymas dėl bankroto administratoriaus pakeitimo buvo pateiktas apeliacine tvarka neišnagrinėjus pirminio prašymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjui buvo pagrindas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, prašymo panaikinti skirtą baudą, atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.