Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovei S. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2 699,49 Eur įsiskolinimo ir 8,20 Eur delspinigių, viso: 2 707,69 Eur; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;žyminį mokestį ir visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė prašo atleisti nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, tačiau teismas dėl šios teisės normos nepasisakė. Bendrovės akcijas 100 proc. valdo Finansų ministerija, jos tikslas – suteikti galimybę efektyviai spręsti gyventojų aprūpinimo būstu problemą Lietuvoje. Būsto įsigijimo (nuomos) koncepsija buvo pagrįsta tuo, kad valstybė, remdama būsto sektorių, skatina finansų rinką ir investicijas į būsto sritį tam panaudoti mokesčių, paskolų draudimo instrumentus, t. y. bendrovė įgyvendino valstybės interesą. Bendrovė, vykdydama būsto kreditų draudimo veiklą, sudarydavo būsto kreditų draudimo sutartis, tačiau Lietuvos banko valdybos 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 03-190 „Dėl UAB „Būsto paskolų draudimas“ išduotos draudimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymo“ buvo sustabdytas bendrovės Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2005 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. N-46 išduotos draudimo veiklos licencijos Nr. 000006 galiojimas, todėl ieškovė jokio pelno negauna. Ieškovė yra viešasis juridinis asmuo, nes atitinka sąlygas, numatytas CK 2.34 straipsnyje. Viešasis juridinis asmuo gali turėti ir siekti pelno. Ieškovė, sudarydama draudimo sutartis, buvo pelno siekianti įmonė, nes įstatymas to nedraudė daryti, tačiau nuo licencijos sustabdymo dienos jokio pelno negauna. Kad ieškovė yra viešasis juridinis asmuo pripažino Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1094/2014. Pagal bendrovės vykdomą socialinę misiją akivaizdu, kad ji gina viešąjį interesą.Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. ieškovės ieškinį atsakovui D. K. priėmė ir ieškovės prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio patenkino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčo esmė – ar ieškovė UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ atleistina nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.

Nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifiką, taip pat numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų reglamentuoja CPK 83 straipsnio nuostatos. Remiantis šio straipsnio 1 dalies 5 punktu, valstybės ir savivaldybės įstaigos yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už tą bylos dalį, kuria siekiama apginti viešąjį interesą, tai yra kai tokios įstaigos pareiškia ieškinį, pateikia pareiškimą ar prašymą siekdamos apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą. Iš šių teisės normų seka, kad valstybės institucijos ir kiti asmenys nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleidžiamos tada, kai jie ieškiniu ar priešieškiniu inicijuoja valstybės (ar viešojo) intereso gynimą (CPK 83 str. 1 d. 5 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ yra įsteigta ir veikianti pagal Vyriausybės 1998 m. birželio 18 d. nutarimą, bendrovės akcijas patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija, t. y. pastaroji vykdomosios valdžios institucija yra vienintelė įmonės savininkė, todėl nekvestionuotina, kad UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ yra viešasis juridinis asmuo. Be to, kaip matyti, nurodytą aplinkybę pažymėjo ir Jonavos rajono apylinkės teismas ginčijamoje 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartyje. Pažymėtina, kad UAB ,,Būsto paskolų draudimas” pavadinime nėra valstybės įmonę nusakančios teisinės formos „valstybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpos „VĮ“ (o ,,UAB”), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu įmonė iš esmės atitinka Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybės įmonės sampratą, t. y. valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Tačiau, tik valstybės įmonės, kaip viešojo juridinio asmens, statusas nėra savaiminis ir pakankamas atleidimo nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu pagrindas. Aukščiau nurodytos įstatymo normos analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas, apibrėždamas atleidžiamų nuo žyminio mokesčio asmenų ratą, remiasi ne šių asmenų procesine padėtimi byloje, o juos nurodo kaip teisinių santykių subjektus, kartu pabrėžiant, kad minima norma šių asmenų atžvilgiu taikoma tik tais atvejais, kai jie gina viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą.

Viešasis interesas – tai visuomenės interesas, kuris atskirais atvejais gali būti apibrėžiamas tam tikrų visuomeninių santykių ar visuomenės grupės sritimi (pavyzdžiui, vartotojų, tautinių mažumų, nepilnamečių, valstybės interesai ir kita). Įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti viešojo intereso ribas konkrečiuose santykiuose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas), todėl įstatymuose, nepažeidžiant Konstitucijos, gali būti nustatyta, kokiais atvejais ir kokia tvarka įgaliotos institucijos ar pareigūnai gali viešąjį interesą ginti teisme. CPK 5 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad įstatymų numatytais atvejais ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti gali pareikšti prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys. Šią nuostatą konkretizuoja CPK 49 straipsnis. Valstybės, savivaldybės institucijos, kiti asmenys ar jų grupės, paduodantys ieškinius, pareiškimus, prašymus ar skundus, kuriais siekia apginti pažeistą viešąjį interesą, privalo nurodyti, kokio įstatymo pagrindu šie asmenys kreipiasi į teismą teisminės gynybos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007). Taigi, viešasis interesas yra visuomenės interesų visuma, kurią apsprendžia aukštesnis visuomenės išlikimo užtikrinimo tikslas, svarbesnis už trumpalaikius ar siauresnius turtinės naudos, pelno siekimo interesus, atspindintis ir išreiškiantis pamatines konstitucines visuomenės vertybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Mokėjimo draudimo susitarimu šalys numatė 2,5 proc. dydžio draudimo įmoką, kuri skaičiuojama nuo ieškovės bankui išmokėtos ir atsakovės ieškovei per mokėjimų bankui laikotarpį negrąžintos sumos, per ne trumpesnį kaip 10 metų terminą lygiomis dalimis kas mėnesį be palūkanų, kas reiškia, kad tarp šalių buvo sudarytas atlygintinis sandoris (draudimo sutartis), atitinkantis CK 6.987 straipsnyje reglamentuotą draudimo sutarties sampratą. Ieškovės finansinių atskaitomybių duomenimis įmonės veiklos tikslas – vykdyti kredito draudimą ir vykdant šią veiklą siekti maksimalaus pelno, ką patvirtina ieškovės atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovė, sudarydama draudimo sutartis, buvo pelno siekianti įmonė (nes, kaip nurodo ieškovė, įstatymas to nedraudė daryti). Taigi, nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad ieškovės UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ veikla nėra pagrįsta viešojo, valstybės ar savivaldybės intereso apsaugos aspektu, kadangi ji veikė kaip pelno siekianti įmonė, o pelno siekimas iš esmės nesuderinamas su viešojo intereso apsauga ir gynimu. Be to, reikšdama ieškinį viešajam interesui ginti be bendrųjų reikalavimų, keliamų ieškinio turiniui, ieškovė nenurodė įstatymo, kuriuo remiantis jai suteikta teisė pareikšti tokį ieškinį. Iš ieškovės atskirojo skundo suprastina, kad nuo jos veiklos licencijos galiojimo sustabdymo dienos nelaiko savęs pelno siekiančia įmone, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyta aplinkybė iš esmės nekeičia įmonės veiklos pobūdžio ir įstatuose nustatytų veiklos tikslų, kadangi, pasikeitus įmonės situacijai, galėtų būti sprendžiamas licencijos galiojimo atnaujinimo ir tolimesnės įmonės veiklos (pelno tikslais) vykdymo klausimas. Pažymėtina, kad nors įmonės veikla sustabdyta, įmonė toliau vykdo iki šiol prisiimtus įsipareigojimus ir administruoja anksčiau sudarytas draudimo sutartis, moka draudimo išmokas, užsiima skolų išieškojimu ir turto realizavimu, išskyrus naujų draudimo sutarčių sudarymą. Taigi nenustačius, jog byloje nagrinėjamas ginčas kilęs siekiant apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą, nėra pagrindo ieškovės atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Esant nurodytų aplinkybių visetui teismas sprendžia, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytų motyvų pagrindu. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas ieškovės atleidimą nuo žyminio mokesčio vertino CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, darydamas išvadą, kad nėra teisinio pagrindo taikyti ieškovei CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 10 punkto (dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto plačiau nepasisakyta), tačiau, šiuo atveju, nustačius, kad ieškovė turi mokėti žyminį mokestį, nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą teismo nutartį.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 210 Lt žyminio mokesčio dydis yra pagrįstas (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo terminas yra pasibaigęs, apeliantei nustatytinas naujas terminas sumokėti 210 Lt žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Nustatyti ieškovei UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) terminą iki 2014 m. spalio 22 d. sumokėti 210 Lt žyminį mokestį už ieškinio pareiškimą ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinantį banko dokumento originalą.