Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-07-09 · Civilinė byla Nr. eB2-559-524/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-09
Bylos Nr.
eB2-559-524/2024
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00025-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
E. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-559-524/2024Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00025-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant pareiškėjai E. K., bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ Enversa“, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Enversa“ nemokumo administratorės E. G. ginčijamą kreditinį reikalavimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2024 m. kovo 27 d., išnagrinėjus ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei UAB ,,Enversa“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskiriant E. G. (toliau – ir Administratorė). Teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtinti Bendrovė kreditorių reikalavimai, taip pat, bylos dalis dėl Administratorės ginčijamos vienos iš kreditorių reikalavimo dalies išskirta į atskirą bylą.

2. Teisme 2024 m. gegužės 17 d. gautas administratorės prašymas tvirtini teikiamus Bendrovės kreditorinius reikalavimus. Prašyme nurodoma, kad E. K. pateiktas Administratorei kreditorinis reikalavimas turi būti ne 2 240,12 Eur, o 1 840,12 Eur. E. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenimis buvo atleista 2024 m. kovo 30 d. skyriaus iniciatyva ir išeitinė išmoka jai neskaičiuotina.

3. Teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi nutarta bylos dalį dėl nemokumo administratorės ginčijamos kreditorės E. K., pareikšto 400 Eur reikalavimo dalies išskirti iš civilinės bylos Nr. eB2-374-524/2024 į atskirą bylą ir šią bylą skirti nagrinėti viešame teismo posėdyje žodinio ar rašytinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per ZOOM programą 2024 m. liepos 2 d. 13 -14 val.

4. Teismo posėdyje nemokumo administratorė E. G. paaiškino, kad įmonė veiklos nevykdė, todėl pareiškėjos atleidimas vyko Sodros iniciatyvas, įmonėje niekas nedirbo ilgą laiką. Ginčo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Šalies argumentai

5. Pareiškėja E. K. teismo posėdyje paaiškino, kad ji buvo atleista Sodros iniciatyva dėl bendrovės nemokumo, todėl mano, kad turi gauti kompensaciją. Jos vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo 200 eurų, nes tai buvo jos antraeilis darbas. 2023 m. vasarą ji dirbo, tvarkė visų darbuotojų atleidimo, komandiruočių dokumentus. VSDFV sprendimo dėl išmokų dydžio neskundė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas patvirtinti kreditinį reikalavimą tenkintinas.

6. Teismų praktikoje, aiškinant JANĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

7. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir/ arba teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

8. Šioje byloje kilo ginčas dėl DK 62 str. nustatyto specialaus darbuotojo atleidimo pagrindo, kai darbdavys yra bankrutuojanti įmonė, aiškinimo ir taikymo.

9. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju yra specialusis darbo sutarčių pasibaigimo atvejis, kuris susiklosto dėl to, kad darbdavys yra nemokus, todėl sprendžiant dėl darbuotojo pažeistų teisių gynimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į bankroto proceso paskirtį ir tikslą, vienas iš kurių yra apsaugoti nemokaus darbdavio ir jo kreditorių interesus.

10. Pažymėtina, kad darbo užmokesčio apskaičiavimo nemokumo administratorė neginčija. Nesutikimą su pareikštu kreditoriniu reikalavimu nemokumo administratorė iš esmės grindžia tuo, kad pareiškėja neatliko jokių darbo funkcijų ir įmonė jokios veiklos nevykdė, todėl pareiškėjai išeitinė išmoka nepriklauso.

11. Teismo vertinimu, kad, nepaisant to, jog VSDFV turi teisę įstatyme (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2, 3 dalys) nustatytais atvejais priimti sprendimą dėl apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos, tačiau suinteresuotas asmuo nepraranda teisės įrodinėti, kad ginčijamu laikotarpiu atliko darbo funkcijas ir gavo (turėjo gauti) su darbo santykiais susijusias pajamas, todėl bendrovės veiklos nevykdymo fakto konstatavimas sprendžiant dėl darbo teisinių santykių pasibaigimo ir (ar) realaus darbo funkcijų vykdymo, neturi esminės teisinės reikšmės.

12. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymėjimo nustatyta, kad UAB ,,Enversa‘‘ buvo deklaruota, kad laikotarpiu nuo 2023-06-01 iki 2023-06-30 bei nuo 2023-07-01 iki 2023-07-31 pareiškėjai buvo mokamas 347,83 EUR darbo užmokestis per mėnesį, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Pareiškėja nurodo, kad ji gavo 200 eurų darbo užmokestį į rankas, tačiau pagal DK 62 str. 4 d. priteistina pareiškėjai jos dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka su mokesčiais, t.y. 695,66 Eur.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutarė: pareiškėjos E. K. prašymą tenkinti.

Patvirtinti papildomą E. K. 695,66 Eur dydžio pirmos eilės pirmo etapo finansinį reikalavimą finansinį reikalavimą bankrutuojančios UAB ,,Enversa‘‘ nemokumo (bankroto) byloje.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teisme.

Teisėja Erika Misiūnienė