- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-19
- Bylos Nr.
- 2VP-3960-589/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02946-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- akcinei bendrovei „Panevėžio energija“, V. L.
- Kategorijos
- 3.1.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Sauliaus Ramanausko pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdomoje byloje suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Panevėžio energija“, V. L., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas pateikė pareiškimą pakeisti pradinį skolininką A. S. į naują skolininką V. L. vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0102/12/01704 vykdant 1391,56 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimą iš A. S. išieškotojos akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Panevėžio energija“ naudai. Pareiškėjas nurodo, kad iš skolininkės išieškota 457,68 Eur skola. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-7829-400/2016 nustatė, kad V. L. po A. S. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pareiškimai, teismui pateikti vykdymo proceso metu, turi būti išnagrinėti per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 593 straipsnio 2 dalis). Pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3 dalis).
Iš kartu su antstolio pareiškimu pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolio Sauliaus Ramanausko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0102/12/01704 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3493-837 dėl 1391,56 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. balandžio 10 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojo AB „Panevėžio energija“ naudai. Vykdomasis dokumentas antstoliui vykdyti priverstinį skolos išieškojimą pateiktas 2012 m. birželio 5 d. Antstolio kontoroje gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2014 m. sausio 16 d. raštas Nr. (3.73)3-1866, kuriuo pranešta, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. nutrauktas antstolio patvarkymo dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš A. S. vykdymas, kadangi A. S. (duomenys neskelbtini) mirė. 2014 m. sausio 31 m. antstolis atliko užklausimą dėl skolininkės Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje ir gavo informaciją, kad skolininkė (duomenys neskelbtini) mirė. 2014 m. sausio 31 d. antstolis iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo nustatė, kad įregistruotų palikėjos sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų nėra, todėl patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-3.5-1379 sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0102/12/01704 iki atsiras skolininkės teisių ir pareigų perėmėjas (CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punktas). AB „Panevėžio energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti ir leisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti viešajame nekilnojamojo turto registre atsakovo V. L. vardu. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-7829-400/2016 ieškovės AB „Panevėžio energija“ ieškinį tenkino. 2017 m. vasario 22 d. antstolis iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu ir 2017 m. vasario 27 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0102/12/01704.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą praktiką, yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialinių teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L.U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011.
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai, turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldėjimo. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L.U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jei priimti tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011, antstolė R.M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Jonavos paslaugos“). Šioje normoje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012), turto apyraše esantis įrašas apie iš skolininko išieškotiną skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012), turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas minėtą kasacinio teismo praktiką, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).
Iš turto arešto aktų registro išrašo nustatyta, kad Turto arešto aktų registre nuo 2011 m. rugpjūčio 29 d., t. y. dar iki A. S. mirties, buvo įregistruotas turto arešto aktas Nr. 0211003983. Juo buvo areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas, nurodant, kad asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomas turto areštas, – kreditorė AB „Panevėžio energija“, turto arešto pagrindas – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. vykdomasis raštas Nr. 2-2466-7551, turto arešto mastas – 4534,68 Lt (1313,33 Eur). Taigi nurodytu turto arešto aktu buvo pareikštas kreditorės AB „Panevėžio energija“ 4534,68 Lt (1313,33 Eur) dydžio reikalavimas, t. y. palikėjos įpėdinis buvo informuotas tik apie 4534,68 Lt (1313,33 Eur) dydžio kreditorės reikalavimą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2466-7551. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjos turto areštas kreditorės AB „Panevėžio energija“ reikalavimo pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. teismo įsakymą Nr. L2-3493-837/2012 vykdymui užtikrinti. Byloje nėra duomenų, kad tiek kreditorė AB „Panevėžio energija“, tiek jos įgalioti asmenys, tarp jų ir antstolis, kreditorės pavedimu vykdantis išieškojimą, kitokiu būdu būtų pareiškę reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Byloje duomenų apie tai, kad teismas šį terminą kreditorės (išieškotojos) ar antstolio prašymu būtų atnaujinęs, taip pat nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kreditoriai buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę įstatymų nustatytus terminus kreiptis į įpėdinius informuojant apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R.M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Jonavos paslaugos“, bylos Nr. 3K-3-533/2011).
Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdiniui V. L. per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorės AB „Panevėžio energija“ reikalavimą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. teismo įsakymą Nr. L2-3493-837/2012. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašymas pakeisti skolininką vykdymo procese atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48, 290-292, 593, 596 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti antstolio Sauliaus Ramanausko pareiškimą pakeisti mirusią skolininkę A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0102/12/01704, vykdant likusios skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. balandžio 10 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimą iš A. S. išieškotojos akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ naudai.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.