Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2009-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-15-282/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-02-23
Bylos Nr.
1-15-282/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kaltinamasis
Ž. K.
Nukentėjusysis
S. K.
Kategorijos
Kopija
Baudžiamoji byla Nr. 1-15-282/2009Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 23 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei, Redai Jončienei,dalyvaujant prokurorei Dainiui Pažarauskui,gynėjui advokatei Jūratei Astromskytei,kaltinamajam Ž. K.,nukentėjusiajam S. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. K., g. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis 8 klasių išsilavinimą, nesimokantis ir nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. tyčia nužudė R. K., t. y. 2007-09-25 apie 18 val., (duomenys neskelbtini), G. L. gyvenamajame name, R. K. kumščiais sudavė apie 5 smūgius į galvą, apie 6 smūgius spyrė į šonus ir krūtinę, apie 2 kartus užšoko kojomis ant gulinčio R. K. krūtinės, padarė R. K. kraujosruvą galvos minkštuose audiniuose viršugalvio srityje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais, dešinės pusės VIII, IX, X šonkaulių lūžius, blužnies plyšimą, ir taip nužudė R. K., nes nuo kraujo išsiliejimo po galvos smegenų dangalais, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, R. K. mirė.

Ž. K. parodė, kad prieš įvykį keletą dienų jis su savo motina G. L. bei R. K. ir B. G. girtavo. 2007-09-25 apie 8 val. ryto R. K. G. L. automobiliu grįžo iš parduotuvės nupirkęs alaus. Ž. K. pamatė, kad automobilis sudaužytas. Paklaustas apie automobilio sudaužymą, R. K. paaiškino, kad dieną prieš tai atsitrenkė į karvę. Tada jie abu tarpusavyje pradėjo pyktis, stumdytis, nes abu buvo labai girti. R. K. neatrodė sužalotas, tik jis sakė, kad jam svaigsta galva ir matėsi, jog iš nosies buvo bėgęs kraujas. 2007-09-25 R. K. parvežus alaus, vėl visi girtavo, apie 18–20 val. jis su R. K. vėl susipyko dėl automobilio sudaužymo. R. K. pradėjo negražiai kalbėti apie jo mamą, todėl jis labai supyko ir tada sudavė smūgius R. K.. R. K. jam sudavė vieną nestiprų smūgį, ir po to jis R. K. sudavė smūgį kumščiu į kairę akį ir du kartus spyrė jam į kairį šoną. R. K. nugriuvo ant lovos, tada jis spyrė du kartus į kitą šoną ir sudavė kumščiu į dešinį skruostikaulį, vieną kartą spyrė į kairį šoną. R. K. gulėjo ant nugaros ir jis abejomis kojomis du kartus užšoko jam ant krūtinės. Po to dar sudavė tris smūgius kumščiu į galvą prie ausies. Iš viso jis R. K. sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą ir ne mažiau kaip 6 kartus spyrė koja. Jei būtų buvęs blaivus, tai nebūtų konfliktavęs su R. K.. Nenorėjo R. K. nužudyti. Suprato, kad gali jį nužudyti, tačiau nenorėjo, kad taip atsitiktų. Tik norėjo R. K. pamokyti, kad jis neimtų svetimų daiktų ir neįžeidinėtų jo ir jo mamos. Po avarijos R. K. skundėsi pilvo skausmais, sakė, kad jam svaigsta galva, bėgo iš nosies kraujas, tačiau jam ir anksčiau buvo pablogėjusi sveikata, o po avarijos R. K. nesakė, kad jo sveikata pablogėjo, nes R. K. nuolat skųsdavosi pilvo skausmais. Muštynių metu G. L. ir B. G. miegojo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. K. parodė, kad su broliu R. K. susitikdavo Šiaulių mieste, o dažniausiai bendravo telefonu. Su broliu tarpusavio santykiai buvo normalūs, kadangi jis fiziškai silpnesnis, brolis jam padėdavo buityje. R. K. oficialiai niekur nedirbdavo, jis pragyvenimui užsidirbdavo eidamas dirbti pas žmones. Jo tėvai mirę, daugiau brolių, seserų neturi. Prašo priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos, nes labai išgyveno dėl brolio mirties, liko vienas, neturi nieko artimo, yra vedęs, augina dukrą, yra neįgalus, po brolio mirties pablogėjo sveikata. R. K. palaidotas Ginkūnų kapinėse šalia motinos. Paminklas pastatytas po R. K. mirties R. K. ir motinai, ant paminklo užrašytos abiejų pavardės.

Liudytoja G. L. parodė, kad įvykio metu Šiaudinės kaime gyveno keturiese – ji, B. G., R. K. ir jos sūnus Ž. K.. Tarpusavyje nesipykdavo. Prieš įvykį R. K., B. G. ir Ž. K. keletą dienų girtavo. Įvykio dieną jie visi buvo girti. R. K. skundėsi, kad jam skauda pilvą, krūtinę, svaigsta galva, todėl 2007-09-23 jam kvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi gydytoja sakė R. K., kad jis negali vartoti alkoholio. 2007-09-24 R. K. su B. G. buvo išvažiavę jos automobiliu ir padarė avariją, o kitą rytą, 2007-09-25, R. K. jos automobiliu važiavo į parduotuvę nupirkti alaus. Po to vėl visi girtavo. R. K. nuėjo miegoti apie 16.30-17.00 val., sakė, kad jam blogai su sveikata. Apie 17.30 val. užmigo ir ji. Pabudusi iš miego išgirdo, kad R. K. keistai gargaliuoja, todėl pažadino Ž. K., ir abu darė R. K. dirbtinį kvėpavimą. Tada R. K. iš burnos šliūkštelėjo kraujas, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai atvažiavo greitoji pagalba, R. K. jau buvo miręs. Ž. K. būdamas girtas nėra agresyvus, nėra niekada susimušęs, niekada nekonfliktuodavo. Jai operuota galva, yra pirmos grupės invalidė. Nustatyta diagnozė – vėžys. Ji viena niekur negali eiti, su ja visada kartu būdavo sūnus. Kadangi sūnus dabar yra suimtas, jai padeda B. G., su kuriuo kartu gyvena daugiau nei metai.

Liudytojas B. G. parodė, kad Šiaudinės kaime jis gyveno kartu su G. L., R. K. ir Ž. K.. Apie du mėnesius prieš įvykį jie visi girtavo. G. L. mažai gėrė, nes ji labai serga. Iš namų jis su R. K. G. L. priklausančiu automobiliu važiavo į parduotuvę nusipirkti alaus. R. K. vairavo automobilį ir važiuojant atsitrenkė į karvę. Kitą rytą R. K. vienas važiavo į parduotuvę nupirkti alaus. Po to visi vėl girtavo. Apie 17-18 val. jis užmigo, o apie 22-23 val. jį pažadino G. L. ir pasakė, kad R. K. labai blogai. Kadangi dar prieš autoįvykį jam buvo blogai su sveikata, kvietė greitąją pagalbą, todėl jis pagalvojo, kad jam vėl pasidarė blogai su sveikata. Jis pabandė užčiuopti R. K. pulsą, tačiau neužčiuopė, ant veido matė mėlynę, ant lūpų matė kraują. Ž. K. nesakė kas įvyko ir dėl ko mirė R. K.. Ž. K. išgėręs nebūna agresyvus.

2008-03-17 parodymų patikrinimo vietoje metu Ž. K. įvykio vietoje patvirtino apklausos metu policijos įstaigoje duotus parodymus ir parodė, kaip jis abiem rankom smogė R. K. į veidą, kaip kojomis spyrė jam į šonus ir krūtinę bei kaip vieną kartą užšoko jam ant krūtinės (2 tomas, b. l. 62-73 ).

2007-09-25 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), G. L. sodybos ūkiniame pastate rastas automobilis „Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be priekinio numerio ir galinio veidrodėlio, sudaužytu priekiniu stiklu ir kitais apgadinimais. Sodybos gyvenamojo namo kambaryje, prie šiaurinės sienos ant čiužinio rastas gulintis R. K. lavonas, ant veido matomos sumušimų žymės po akimis ir ant dešinės ausies (1 tomas, b. l. 20-30).

Pagal specialisto išvadas Nr. M 20/07 (13) ir Nr. M 5-202/07 (13) nuo eismo įvykio metu 2008-09-24 apie 18.30 val. patirtų sužalojimų (sužalojimų veide, dešinio raktikaulio srityje ir ties dešinio klubikaulio skiautere, kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose kaktos ir smilkinio srityse) R. K. galėjo išgyventi dar parą, gerti alkoholį, judėti bei važiuoti automobiliu, nes tai jam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. O sumušimų metu 2007-09-25 apie 18 val. jam buvo padaryti sužalojimai, sukėlę nesunkų ir sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko R. K. ir mirė nuo kraujo išsiliejimų po galvos smegenų dangalais, be to, blužnies plyšimas, kuris komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, turėjo įtakos mirčiai (1 tomas, b. l. 54-57, 66 ).

Iš Teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKM 25(139)/09 (01) matyti, kad R. K. lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų skirtingų traumavimo epizodų metu: 2007-09-24 18.30 val. eismo įvykio metu nukentėjusiajam atsitrenkus į automobilio „Opel Astra“ salono vidaus detales bei susižalojant automobilio priekinio lango suskilinėjusio stiklo šukėmis. Tuo metu galėjo būti padaryti daugybiniai smulkūs odos nubrozdinimai bei kraujosruvos veide, kakle, krūtinėje, dešinio klubo srityje. 2007-09-25 muštynių metu smūgiais rankomis ir kojomis galėjo būti padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalų pamato srityje, muštinėmis žaizdomis, odos nubrozdinimais, kraujosruvos galvos minkštuose, krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs dešinės pusės VIII, IX, X šonkaulių lūžiais, blužnies plyšimu, kraujosruvos abiejose rankose. Visi sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti 2007-09-24 eismo įvykio metu, tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą ir nėra susiję su mirtimi. Galvos, krūtinės ir rankų sužalojimai (muštinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke 1 cm ilgio su kraujosruvomis abiejų vokų vidiniuose kraštuose, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke 2 cm ilgio su kraujosruvomis abiejuose vokuose vidiniuose kraštuose, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste 4x3 cm dydžio, dešinės ausies srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kaušelio visame plote bei odos nubrozdinimu lokalizuotu į priekį nuo dešinės ausies kaušelio 4x2 cm, kraujosruva galvos minkštuose audiniuose viršugalvio dešinėje pusėje 4x2 cm, kraujosruva galvos minkštuose audiniuose dešinio smilkinio srityje 5x4 cm, dvi kraujosruvos kairės pažasties duobės apatiniame krašte 1,5x1 cm ir 3x3 cm, dešinėje pusėje lūžę VIII, IX, X šonkauliai priekinėje pažastinėje linijoje su blužnies įplyšimu 2 cm ilgio, iki 0,5 cm gylio ties vartais, 800 ml kraujo sankaupa pilvaplėvės ertmėje, dvi kraujosruvos dešinio dilbio tiesiamajame paviršiuje, apatiniame trečdalyje, 0,5 cm ir 1 cm, kraujosruva kairio dilbio tiesiamajame paviršiuje, apatiniame trečdalyje, 1,5x1,5 cm, kraujosruva 2,5x1 cm ir 0,5 cm odos nubrozdinimas kairės plaštakos tiesiamajame paviršiuje, II-ame piršte, kraujosruva kairės plaštakos V-ame piršte 2x1 cm) R. K. padaryti ne mažiau 14 smūgių, tikėtina rankomis ar kojomis. R. K. mirties priežastimi buvo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie smegenų kamieną ir smegenėles pamato srityje, tai komplikavosi kamieno suspaudimu ir pabrinkimu. Kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, sąlygojusio mirtį, priežastimi galėjo būti bet kuris vienas iš šešių smūgių į galvos sritį, kuriais buvo padaryti sužalojimai abiejų akių srityje, dešinės pusės skruosto, smilkinio, ausies, momens srityje (2 tomas, b. l. 168-175).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 321/07(13) matyti, kad 2007-09-26 Ž. K. kūne sužalojimo žymių nerasta (2 t., b. l. 8)

2008-03-17 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas B. G. patvirtino savo parodymus ir parodė 2007-09-25 dienos metu miegojęs vienoje lovoje su G. L., o prabudęs atrado mirusį R. K., gulintį ant čiužinio prie kitos sienos (1 tomas, b. l. 132-135 ).

Akistatos metu tarp liudytojo B. G. ir įtariamojo Ž. K., pastarasis prisipažino apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu pamelavęs sakydamas, kad prieš mirtį R. K. mušė ir B. G., be to, Ž. K. prisipažino jį mušęs vienas pats (2 tomas, b. l. 61).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja G. L. patvirtino savo parodymus ir parodė 2007-09-25 dienos metu miegojusi vienoje lovoje su B. G., o prabudusi atrado mirusį R. K., gulintį ant čiužinio (1 tomas, b. l. 99-102 ).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog Ž. K. kaltė nužudžius R. K. pilnai įrodyta. Kaltinamasis Ž. K. prisipažino nužudęs R. K., jo parodymus patvirtina liudytojų B. G., G. L. parodymai, teismo medicinos ekspertizės išvados, akistatos protokole, Ž. K., G. L., B. G. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose bei įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis Ž. K. prisipažino 2007-09-25 R. K. sudavęs kumščiais ir kojomis smūgius į įvairias kūno vietas, tarp jų į galvą ir šonus, bei du kartus kojomis užšokęs R. K. ant krūtinės, ir taip nužudęs R. K.. Tai patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kad R. K. mirties priežastimi buvo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie smegenų kamieną ir smegenėles pamato srityje, ko priežastimi galėjo būti bet kuris vienas iš šešių smūgių į galvos sritį, kuriais buvo padaryti sužalojimai abiejų akių srityje, dešinės pusės skruosto, smilkinio, ausies, momens srityje. Paminėti įrodymai patvirtina, kad tarp Ž. K. smurtinių veiksmų ir R. K. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Byloje yra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad R. K. dieną prieš sumušimą, t. y., 2007-09-24, buvo sužalotas autoįvykio metu. Atlikus teismo medicinos ekspertizę nustatyta, kad 2007-09-24 18.30 val. eismo įvykio metu R. K. atsitrenkus į automobilio „Opel Astra“ salono vidaus detales bei susižalojant automobilio priekinio lango suskilinėjusio stiklo šukėmis galėjo būti padaryti daugybiniai smulkūs odos nubrozdinimai bei kraujosruvos veide, kakle, krūtinėje, dešinio klubo srityje, ir šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą ir nėra susiję su mirtimi (2 tomas, b. l. 168-175). Iš kaltinamojo Ž. K., liudytojų G. L. bei B. G. parodymų matyti, kad 2007-09-24 R. K. autoįvykio metu buvo sužalotas, tačiau itin blogai nesijautė, toliau girtavo, automobiliu važiavo į parduotuvę. Tokie paminėtų asmenų parodymai atitinka teismo medicinos ekspertizės išvadą, kad R. K. autoįvykio metu patytė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tai įtakos jo mirčiai neturėjo. Tokiu būdu, ta aplinkybė, kad R. K. dieną iki sumušimo buvo sužalotas autoįvykio metu, nepaneigia Ž. K. kaltės nužudžius R. K..

Prokuroro Ž. K. pateiktame kaltinime nurodyta, kad R. K. mirė nuo kraujo išsiliejimo po galvos smegenų dangalais, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, blužnies plyšimo, kuris komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu. Įvertinus tai, kad teismo medicinos specialisto išvadose nurodyta, jog R. K. mirė nuo kraujo išsiliejimo po galvos smegenų dangalais, o blužnies plyšimas, kuris komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, turėjo įtakos mirčiai (1 tomas, b. l. 54-57, 66 ), o teismo medicinos ekspertizės išvadose konstatuota, kad R. K. mirties priežastimi buvo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie smegenų kamieną ir smegenėles pamato srityje (2 tomas, b. l. 168-175), iš kaltinimo šalinamas teiginys, kad R. K. mirė nuo blužnies plyšimo, kuris komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu.

Iš bylos duomenų matyti, jog įvykio metu ir Ž. K., ir R. K. buvo girti. Kaip nurodė kaltinamasis, dėl automobilio sudaužymo, R. K. negražių kalbų apie G. L. bei abiejų girtumo tarp jų kilo konfliktas, kurio metu Ž. K. iš pykčio sumušė R. K.. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, Ž. K. veika kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. 1 d. Kaltinamasis teigia nenorėjęs nužudyti R. K.. Tai patvirtina ir bylos aplinkybės: Ž. K. kūno sužalojimui nenaudojo jokių įrankių, sudavęs R. K. smūgius nuėjo miegoti nesidomėdamas jo būkle, o, supratęs, kad R. K. sveikatos būklė kritinė, kartu su G. L. darė jam dirbtinį kvėpavimą. Tačiau Ž. K. nukentėjusiajam sudavė stiprius smūgius į galvą, gulintį spardė kojomis, užšoko jam ant krūtinės, kas, atsižvelgiant į jo gyvenimišką patirtį, rodo, jog kaltinamasis neabejotinai suprato, kad nuo jo suduotų smūgių R. K. gali mirti, bet galimoms tokioms pasekmėms jis buvo abejingas. Tai pripažino ir Ž. K., nurodydamas, kad suprato, jog gali R. K. nužudyti, tačiau nenorėjo, kad taip atsitiktų. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad Ž. K. nužudė R. K. turėdamas netiesioginę tyčią, nes suprato, kad savo veika kelia pavojų R. K. gyvybei, numatė, kad atims jam gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.

Dėl bausmės

Kaltinamojo Ž. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant Ž. K. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, kad nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgiama į Ž. K. asmenybę – praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, yra psichiatrijos ligoninės pacientų registre, diagnozė – lengvas protinis atsilikimas, teismo psichiatrijos ekspertizės metu nustatyta, kad nei nusikalstamos veikos padarymo, nei ekspertizės atlikimo metu Ž. K. nesirgo ir neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, ir tada galėjo ir šiuo metu gali pilnai, teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai valdyti (2 tomas, b. l. 25-40). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, Ž. K. skiriama LR BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. K. prašo priteisti iš kaltinamojo 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, 3860 litų turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi ieškovui turtinė ir neturtinė žala padaryta ryšium su jo brolio R. K. mirtimi, žalos atlyginimas, vadovaujantis LR CK 6.263 str. nuostatomis, priteistinas iš R. K. nužudžiusio Ž. K..

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Įvertindamas jam padarytos neturtinės žalos dydį ieškovas nurodė, kad su broliu R. K. susitikdavo Šiaulių mieste, o dažniausiai bendravo telefonu, kadangi yra neįgalus ir fiziškai silpnesnis, brolis jam padėdavo buityje, po brolio mirties pablogėjo jo sveikata, jis liko vienas, neturi nieko artimo. Tačiau iš paties ieškovo parodymų matyti, kad jis yra vedęs, auginą dukrą, todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad po brolio mirties jis liko vienas ir neturi artimųjų. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad R. K. jam, kaip neįgaliam, dažnai padėdavo atlikti buities darbus, be to, pastaruoju metu R. K. gyveno Akmenės rajone, o ieškovas – Šiauliuose, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad žuvusysis broliui dažnai pagelbėdavo buityje. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad po brolio mirties pablogėjo ieškovo sveikata, nes ieškovas tokią aplinkybę patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad žuvusysis R. K. buvo vienintelis ieškovo brolis, ryšys tarp jų nebuvo nutrūkęs, todėl Ž. K. tyčiniai nusikalstami veiksmai ieškovui S. K. neabejotinai sukėlė sunkias pasekmes – dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą dėl brolio netekties. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į visas paminėtas aplinkybes, bei į tai, kad nusikaltimą Ž. K. padarė veikdamas netiesiogine tyčia, taip pat į Ž. K. turtinę padėtį – jis neturi turto, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas S. K. padarytą neturinę žalą vertina 20 000 litų, todėl S. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Ieškovo S. K. reikalavimas dėl 3860 litų turtinės žalos atlyginimo taip pat tenkintinamas iš dalies. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Iš ieškovo pareiškimo (2 tomas, b. l. 114-115) bei pateiktų dokumentų (2 tomas, b. l. 116,118) matyti, kad prašomą priteisti turtinę žalą sudaro kapo sutvarkymo (paminklo pastatymo ir kt.) išlaidos – 3860 litų. Tačiau, kaip matyti iš ieškovo S. K. parodymų, R. K. palaidotas šalia motinos, paminklas pastatytas po R. K. mirties R. K. ir motinai, ant paminklo užrašytos abiejų pavardės. Kadangi paminklo pastatymo ir kitos kapo sutvarkymo išlaidos buvo skirtos dviejų asmenų kapo sutvarkymui, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata (jog reiškiantis ieškinį asmuo turi teisę į tiesioginių nuostolių atlyginimą) bei teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo baudž. byla Nr. 1A-344/2007), iš Ž. K. priteistina ½ ieškovo turėtų kapo sutvarkymo išlaidų, t. y., 1930 litų.

S. K. reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas. Vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti – 300 litų (2 tomas, b. l. 120) priteistinos iš Ž. K.. Mažinti priteistiną sumą nėra pagrindo, nes, atsižvelgiant į advokato suteiktų paslaugų apimtį, išlaidų suma nėra didelė, o Ž. K. yra jaunas ir darbingas.

Prie bylos prijungti daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Ž. K. kelnės ir džemperis bei R. K. džemperis, baltiniai, kelnės, trumpikės, kojinių pora – sunaikintini kaip beverčiai, nes Ž. K. ir nukentėjusysis S. K. prašo šiuos daiktus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-306 str., 307 str.,

nusprendžia:

Ž. K., g. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams šešiems mėnesiams (9 m. 6 mėn.). Ž. K. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime būtą laiką nuo 2008-02-26 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2009-02-23.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę Ž. K. palikti nepakeistą – suėmimą.

Iš Ž. K. priteisti nukentėjusiajam S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini):

1930 litų turtinę žalą atlyginti;

20 000 litų neturtinę žalą atlyginti;

300 litų išlaidų advokato paslaugas apmokėti.

Prie bylos prijungtus daiktus – Ž. K. kelnes ir džemperį bei R. K. džemperį, baltinius, kelnes, trumpikes, kojinių porą sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Virginija ŽindulienėKopija tikraTeisėjaVirginija Žindulienė