Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Vailionė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui E. D. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatyto pirmojo pajamų lygio, tačiau vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 5, 7–9 dalimis, įvertinus ankstesniais Tarnybos sprendimais atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turėjo teisę į 30 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Tarnyba 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATS-C-2022-05210 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjos teigimu, pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba.

Vadovaujantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14 punktu, pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 2.1 punkte nustatyta, kad užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, yra 20 Eur. Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 užmokesčio baziniam dydžiui, kuris, kaip minįta aukščiau, antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20 Eur (Taisyklių 2.1 punktas). Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei sudaro 546 Eur (27,30 val. x 20 Eur), 15,50 Eur sudaro išlaidos kelionei, taigi iš viso – 561,50 Eur.

Pareiškėjos vertinimu, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 70 procentų nuo 561,50 Eur, kas sudaro 393,05 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 396,83 Eur, kuriuos sudaro: 393,05 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos ir 3,78 Eur valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Atsakovas E. D. atsikirtimų į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Teismas konstatuoja:

I. Dėl byloje nustatytų aplinkybių

Byloje ginčas kilo dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2022 m. gruodžio 20 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, be kita ko, ir civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, kuriame nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų (prašymo 8.2 punktas).

Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jis priskirtinas pirmajam turto ir pajamų lygiui ir atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjui anskčiau yra teikta teisinė pagalba, 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu nusprendė suteikti atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių paskemių, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teikti antrinę teisinę pagalbą 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2022-05210 paskirta advokatė J. T., kurios darbo vieta – Vilniaus m.

2023 m. birželio 8 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2533-1056/2023 patvirtina, kad E. D. santuoka nutraukta.

Iš advokatės J. T. pateiktos ataskaitos, 2023 m. kovo 2 d., 2023 m. gegužės 4 d. ir 2023 m. liepos 7 d. sprendimų išmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, matyti, kad atsakovui atstovaujant skirtas laikas – 27,30 val. Iš pridėto autobuso bilieto matyti, kad kelionės Vilnius–Pasvalys išlaidos – 15,50 Eur. Advokatei, prireikus teikiančiai antrinę teisinę pagalbą, J. T., nuspręsta išmokėti 561,50 Eur, o 70 procentų sudaro – 393,05 Eur.

Pareiškėjas 2023 m. liepos 10 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-561 bei 2023 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-753 Tarnybos informuotas, kad išlaidos advokato pagalbai sudaro 561,50 Eur, iš kurių atsakovas privalo sumokėti 393,05 Eur.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų šią sumą sumokėjęs, teisme taip pat negauta prieštaravimų dėl Tarnybos priimtų sprendimų ar skaičiavimų teisingumo ir (ar) pagrįstumo.

II. Dėl pareigos mokėti įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą

Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjų, kurie kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pareigos: 1) bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2) teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; 3) nedelsdamas pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos formos metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos; 5) laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Asmuo, kuris, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims (antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas), valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju Tarnybos 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2022-05210 buvo nuspręsta apmokėti 30 procentų atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šis sprendimas yra galiojantis, atsakovas jo neskundė.

Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba.

Vadovaujantis Rekomendacijų 14 punktu, pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Vadovaujantis Taisyklėmis, tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinęs teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Kaip minėta, 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 2.1 punkte nustatyta, kad užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, yra 20 Eur. Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 užmokesčio baziniam dydžiui, kuris, kaip minįta aukščiau, antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20 Eur (Taisyklių 2.1 punktas). Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 546 Eur (27,30 val. x 20 Eur).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1R-253 patvirtintos Kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal skirto laiko normatyvo apskaičiavimo tvarkos aprašas nustato, kad turi būti apmokamos iš išlaidos kelionės nuvykimui į teisinės pagalbos teikimo vietą, pagal kurio 3 punktą advokato ar advokato padėjėjo kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal skirtas laikas, kai vykstama ne ilgesniu nei 0,5 km atstumu, negali viršyti 10 minučių viena kryptimi. Jeigu vykstama ilgesniu nei 0,5 km atstumu, advokato ar advokato padėjėjo kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal skirtas laikas Vilniaus ir Kauno miestuose negali viršyti 40 minučių viena kryptimi, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestuose – 30 minučių viena kryptimi, o kitose gyvenamosiose vietovėse – 15 minučių viena kryptimi. Taigi, advokatės J. T. autobuso bilietui faktiškai patirtos 15,50 Eur išlaidos nuvykti iš Vilniaus m. į Pasvalio m., atitinka minimo aprašo 3 punkto reikalavimus, todėl yra pagrįstos ir taip pat turi būti įskaitomos į antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma yra apskaičiuota vadovaujantis advokatės prašymu ir pateiktais dokumentais, kurie pagrindžia laiką (27,30 val.) bei 15,50 Eur kelionės išlaidų, skirtus atsakovui. Pagal šiuos įrodymus apskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios sudaro 561,50 Eur (27,30 val. x 20 Eur + 15,50 Eur). Ši suma atitinka 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 2.1, 10 punkte nustatytus dydžius, atsakovas šios sumos taip pat neginčijo.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, atsakovo mokėtina 70 procentų suma sudaro 393,05 Eur, kuri priteistina pareiškėjai (561,50 Eur x 70 proc.).

III. Dėl valstybės patirtų išieškojimo išlaidų

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 3,78 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Vertinant prašomų iš atsakovės priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, nustatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo nepatenka į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, kadangi pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas patenka į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl 3,78 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, j. a. k. 125817744, prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybei 393,05 Eur (tris šimtus devyniasdešimt tris eurus 5 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą AB bankas Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.