Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2023-06-08 · Civilinė byla Nr. e2-2533-1056/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-08
Bylos Nr.
e2-2533-1056/2023
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00207-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Masiukienė
Ieškovas
E. D.
Atsakovas
L. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2533-1056/2023Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00207-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 3.2.3.1.; 3.2.6.13.; 3.2.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 8 d.Pasvalys
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Laimai Gučaitei,dalyvaujant ieškovu E. D., jo atstovei advokatei Jūratei Tamulevičiūtei,atsakovei L. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovei L. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas E. D. ieškiniu prašo nutraukti jo ir atsakovės L. D. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus pataisos namuose, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovui palikti D. pavardę, o atsakovei palikti jos ikisantuokinę pavardę; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus pataisos namuose. Po santuokos sudarymo šalys iš pradžių palaikė santuokinius ryšius, tačiau nuo praeitų metų rugsėjo mėnesio išaiškėjo bendravimo skirtumai, skirtingi gyvenimo prioritetai, skirtingi charakteriai, šalys neberado bendros kalbos, dėl ko šiuo metu visai nebendrauja ir nepalaiko jokio ryšio, ir nėra jokios tikimybės, kad ateityje kažkas pasikeis.

3. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ieškinį palaiko. Papildomai paaiškino, kad yra kategoriškai apsisprendęs santuoką nutraukti ir nemato jokios galimybės ją išsaugoti. Išryškėjo amžiaus skirtumai. Prieš santuokos sudarymą bendravo apie vienerius metus. Skirtumai ėmė ryškėti praėjus keliems mėnesiams po santuokos sudarymo. Abiejų kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia nesupratimu vienas kito.

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti.

5. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad su ieškovu susipažino prieš vienerius metus iki santuokos sudarymo. Kai susipažino, ieškovas bausmę atliko Pravieniškių pataisos namuose. Santuokinius ryšius palaikė iki rugsėjo mėnesio. Atsakovė nusprendė nebebendrauti, nes tam prieštaravo atsakovės vaikai. Sutinka, kad jai būtų palikta ikisantuokinė pavardė – M.. Pripažįsta, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taikytis nesutinka. Nesutinka, kad iš jos būtų priteistos bylinėjimosi išlaidas, ji pradėjo dirbti tik prieš du mėnesius, turi vaikus, gyvena iš vaikų pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

6. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) E. D. ir L. D. (pavardė iki santuokos sudarymo – M.) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Po santuokos sudarymo E. D. ir L. D. bendro kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, bendrų kreditorių neturi.

8. Bendrų vaikų šalys nesusilaukė.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

9. Šalių procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina. Bendras sutuoktinių gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga juos taikyti, termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Iš šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų nustatyta, kad šalys nurodytų pareigų tinkamai nevykdė, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos.

11. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ir šalims iš esmės neginčijant, pripažintina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių ir sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

12. Šalių prašymu po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama jo pavardė „D.“, o atsakovei paliekama jos ikisantuokinė pavardė „M.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

13. Šalys išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas 2022 m. gruodžio 20 d. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleistas 30 proc. dalimi nuo bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikti įrodymai, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 697,67 Eur; ieškovas taip pat patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį.

15. Byloje nustatyta, kad atsakovė turi septynis nepilnamečius vaikus, kreditorinių įsiskolinimų. Atsižvelgiant į kitus byloje esančius, atsakovės ir ieškovo turtinę bei finansinę padėtį apibūdinančius duomenis, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovės neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Remiantis minėtais duomenimis, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos susidarė, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos ir atlyginamos iš biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui E. D. palikti pavardę – D., atsakovei L. D. palikti ikisantuokinę pavardę – M..

Ieškovo E. D. patirtų bylinėjimosi išlaidos nepriteisti iš atsakovės L. D..

Nepriteisti valstybei iš E. D. ir L. D. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas atlyginant iš biudžeto lėšų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.

Teisėja Edita Masiukienė