Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau – ir Registras) tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Šiuo savo neveikimu A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. neatvyko į teismo posėdį. Apie posėdžio vietą ir laiką informuotas surašant administracinio nusižengimo protokolą, kuris jam įteiktas (b. l. 2–3, 9, 13). Teismui pasiūlius A. K. pateikti nuomonę dėl teismo posėdžio organizavimo rašytinio proceso tvarka, jame nedalyvaujant ir pateikiant rašytinius paaiškinimus, A. K. el. paštu pateikė teismui sutikimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir rašytinius paaiškinimus (b. l. 12, 15). Esant šioms aplinkybėms, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

A. K. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš A. K. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (b. l. 6–8) matyti, kad A. K. nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais). Savo rašytiniuose paaiškinimuose A. K. nurodė, kad Bendrovės vadovu nebedirba jau pora metų, šią aplinkybę galima pasitikrinti Sodroje (b. l. 12).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nepateikė Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių Registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

A. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad pagal Sodros duomenis jis jau pora metų nebedirba Bendrovėje, nepašalina jo atsakomybės už 2018 m. ir 2018 m. finansinių ataskaitų rinkimų nepateikimą Registrui. Iš Registro išrašo apie Bendrovę matyti, kad A. K. nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki šiol yra Bendrovės vadovas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad Sodros duomenys iš esmės reiškia tik tai, jog Sodrai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Sodros duomenys yra susiję su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos. Įmonės vadovas nėra įprastas įmonės darbuotojas, kadangi bendrovės vadovas yra ne tik bendrovės darbuotojas, bet vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABI 37 str. 1 ir 4 d.), kuriam privalo būti taikoma specifinė ABI reglamentuota išrinkimo, atšaukimo/atleidimo ir atsistatydinimo tvarka. Dėl šios priežasties vadovo pareigų bendrovėje ėjimo laikotarpis negali būti apibrėžiamas remiantis tik Sodros nurodomomis valstybinio socialinio draudimo pradžios ir pabaigos datomis. Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais („išoriniai“ santykiai) (CK 2.66 str. 4 d., 2.67 str., ABĮ 37 str. 12 d. 2, 7 p.), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su įmonės vadovo, kaip darbuotojo, pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas. Be to, tinkamo administracinio nusižengimo subjekto klausimas nėra sietinas su duomenų apie įmonės vadovo įgaliojimų pabaigą neįregistravimu Registre, t. y. Registro duomenis yra tinkamas įrodymas, kad asmuo yra įmonės vadovas, o vadovautis tik Sodros duomenimis, neišsiaiškinus, ar buvo teisėtas pagrindas Sodrai išsiųsti pranešimą apie asmens atleidimą iš užimamų bendrovės vadovo pareigų, nėra pagrindo (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu/atleidimu bei atsistatydinimu, išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, A. K. asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. K. skirtina ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos minimalų dydį (ANK 34 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 200 (dviejų šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 20125975100. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.