Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovams T. B. ir E. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Tinkamai apie iškeltą bylą informuoti atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus byloje esančių rašytinių įrodymų formalų vertinimą, nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-183-363/2020 T. B. ir E. Š. pripažinti kaltais pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Atsakovai pripažinti kaltais dėl to, kad pagrobė svetimą turtą, tai yra, kaltinamieji T. B. ir E. Š., veikdami bendrininkų grupe ir pritardami vienas kito veiksmams, 2019 m. lapkričio 24 d., apie 03.37 valandą, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kavinėje „Sutemos“, esančioje A. Jucio g. 5, Plungėje, T. B. parodžius E. Š. kavinės viduje po stalu nukritusį svetimą 700,00 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P30“, priklausantį K. V., E. Š. pakėlė jį nuo grindų ir įsidėjo į striukės kišenę ir abu išsinešė jį iš kavinės, tokiu būdu pagrobė jiems svetimą – K. V. priklausantį turtą, padarydami nukentėjusiajai 700,00 Eur turtinę žalą.

Dėl turtinės žalos

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė dėl atsakovų veiksmų, t. y. dėl to, kad atsakovai pagrobė jiems svetimą, ieškovei priklausantį, turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P30“, padarydami ieškovei 700 Eur turtinę žalą.

Ieškovė žalą kildina iš neteisėtų atsakovų veiksmų, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245- 6.249 straipsnių nuostatomis, todėl, kad būtų galima taikyti atsakovams civilinę atsakomybę, reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: ieškovės patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

Vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas nebeveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovų veiksmų neteisėtumas ir kaltė yra nustatyti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-183-363/2020. Teismo baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad T. B. ir E. Š., veikdami bendrininkų grupe ir pritardami vienas kito veiksmams, 2019 m. lapkričio 24 d., apie 03.37 valandą, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kavinėje „Sutemos“, esančioje A. Jucio g. 5, Plungėje, T. B. parodžius E. Š. kavinės viduje po stalu nukritusį svetimą 700,00 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P30“, priklausantį K. V., E. Š. pakėlė jį nuo grindų ir įsidėjo į striukės kišenę ir abu išsinešė jį iš kavinės, tokiu būdu pagrobė jiems svetimą – K. V. priklausantį turtą, padarydami nukentėjusiajai 700,00 Eur turtinę žalą (minėta). Tokie atsakovų veiksmai pripažinti nusikalstamais. Taigi būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėti atsakovų veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys - nustatyti įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl veiksmų neteisėtumo pakartotinai įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog nukentėjusysis grąžinamas į tokią padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų, iš atsakovų negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajai. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020-03-09 teismo baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. e1-183-363/2020 nustatyta, kad ieškovei priklausiusio mobiliojo ryšio telefono „Huawei P30“ vertė yra 700,00 Eur. Kadangi pareiga atlyginti žalą tenka atsakovams, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad turtinė žala ieškovei nėra atlyginta, be to, atsakovai atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovės argumentų dėl skolos pagrįstumo neginčijo, ir įrodymų, kad atsakovai būtų visiškai atsiskaitę su ieškove ar būtų turėję ieškovei pretenzijų, byloje nėra, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 700 Eur turinei žalai atlyginti yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.245-6.249 straipsniai).

Dėl neturtinės žalos

Ieškovė teigia, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ji patyrė 300 Eur neturtinę žalą. Ieškovė telefono neatgavo, liko be ryšio priemonės, vertingos materialinės gėrybės, telefone esančios informacijos, nuotraukų, vaizdo įrašų, asmeninių ir kitų žmonių duomenų, tai sukėlė ieškovei neturtinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus dėl atliekamo proceso, rūpesčių pasirūpinant nauja ryšio priemone, apmaudą dėl didelės reikšmės turinčių fiksuotų gyvenimo akimirkų, kurių atgaminti jau niekada nebegalės. Ieškovė teigia, kad jaučiasi pažeminta, jog kaltinamieji sulaukė švelnios baudžiamojo proceso baigties, spekuliavo savo pažadais atlyginti žalą, o dabar ir iš viso nenori atlyginti minimalios žalos ieškovei.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Atsakovų nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, nustatyti įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, šios aplinkybės civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (minėta). Įvertinęs Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 9d. teismo baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. e1-183-363/2020 turinį, teismas neįžvelgia aplinkybių, kurios šalintų atsakovų civilinę atsakomybę dėl ieškovei padarytos neturtinės žalos.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, neturi būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų.

Ieškovė, prašydama atlyginti neturinę žalą, nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai sukėlė jai neturtinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus dėl atliekamo proceso, rūpesčių pasirūpinant nauja ryšio priemone, apmaudą dėl didelės reikšmės turinčių fiksuotų gyvenimo akimirkų, kurių atgaminti jau niekada nebegalės (minėta). Teismo vertinimu dėl atsakovų veiksmų, ieškovė patyrė išgyvenimų, nepatogumų (privalėjo dalyvauti apklausose), laiko sąnaudų ir papildomų rūpesčių. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės buvo pagrobtas telefonas, dėl to ieškovė patyrė neigiamų padarinių. Iš ieškovės ieškinio nustatyta, kad atsakovų neteisėti veiksmai sukėlė jai neturtinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus dėl atliekamo proceso, rūpesčių pasirūpinant nauja ryšio priemone, apmaudą dėl didelės reikšmės turinčių fiksuotų gyvenimo akimirkų, kurių atgaminti jau niekada nebegalės (minėta). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, bet kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 300 Eur suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus neturinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 300 Eur neturinei žalai atlyginti yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

Atsakovai laiku neatlygino ieškovei nuostolių, todėl ieškovei iš atsakovų priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovų taip pat priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 560,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovų į valstybės biudžetą priteisiamas 23 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo sumokėjo 8 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškovei grąžinamas 8 Eur žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės K. V. ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei K. V. iš atsakovų T. B. ir E. Š. solidariai 700,00 Eur (septynis šimtus Eur 00 ct) turtinei žalai atlyginti, 300 Eur (tris šimtus Eur 00 ct) neturtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovų T. B. ir E. Š. lygiomis dalimis 23 Eur (dvidešimt tris Eur 00 ct) žyminį mokestį.

Grąžinti K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 Eur (aštuonis Eur 00 ct) žyminį mokestį.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus ir apmokėtą žyminiu mokesčiu.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.