- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- e2YT-38978-819/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24089-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- Ž. M.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja R. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateiktu pareiškimu prašo teismo atnaujinti jai terminą jos mamos J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Pareiškime pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė jos ir suinteresuoto asmens R. M. mama J. V.. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo R. M. apie patvirtintą mamos mirties faktą sužinojo tik 2024 m. sausio mėn., kada gavo dokumentus iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Kadangi sužinojimo apie mamos mirtį metu nuo mamos mirties dienos buvo praėję daugiau nei metai, pareiškėja nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo. Juo labiau, kad pareiškėjai nebuvo žinoma, kad be asmeninių buityje naudojamų daiktų ir namų apyvokos reikmenų, kurie buvo pas pareiškėją ir kuriuos ji perėmė, mirusioji būtų turėjusi kito turto. 2025 m. pareiškėjai tapo žinoma, kad mirusioji sukaupė lėšų pensijų fonde, kurios gali būti paveldimos. Todėl ji teikia šį pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Pabrėžia, kad terminą mamos J. V. palikimui priimti pareiškėja praleido dėl objektyvių ir svarbių priežasčių. Pareiškėjos mama kurį laiką gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Grįžusi iš ten, ji kurį laiką gyveno pas pareiškėją adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. pareiškėjos mama išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas aplankyti draugų, ten būnant jai sustreikavo sveikata ir po kurio laiko ji mirė. Pareiškėja savalaikiai apie jos mamos mirtį nebuvo informuota – ji ilgą laiką nežinojo, kad mama mirusi. Pradingus pareiškėjos mamai, ji kreipėsi į institucijas (Lietuvos Respublikos ambasadą, interpolą) dėl duomenų apie pareiškėjos mamą gavimo, tačiau jokios informacijos ji negavo. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo R. M. savo jėgomis per mirusios pažįstamus išsiaiškino, kad pareiškėjos mama prieš mirtį buvo pakliuvusi į gydymo įstaigą, kur (duomenys neskelbtini) d. ji mirė. Patvirtinimą apie mamos mirtį pareiškėja gavo tik 2024 m. sausio 3 d., kai buvo išduotas mirties įrašo liudijimas. Pareiškėjai neturint duomenų apie mamos mirtį, pareiškėja negalėjo savalaikiai kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog dėl termino atnaujinimo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai reikalingų įrodymų, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Taip pat bylą prašė nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimo į pareiškėjos Ž. M. pateiktą pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjos mama J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Mirties momentu J. V. buvo išsituokusi, buvo užauginusi du vaikus – pareiškėją Ž. M., gimusią (duomenys neskelbtini) d., ir suinteresuotą asmenį R. M., gimusį (duomenys neskelbtini) d. Po J. V. mirties niekas į notarą pagal paskutinę mirusiosios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nesikreipė. Testamentų registre iki šiol nėra registruotų J. V. palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti faktų. Duomenų apie tai, kad J. V. paliko testamentą, byloje taip pat nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
Iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai apie jos motinos J. V. mirtį tapo žinoma ne (duomenys neskelbtini) d., o tik 2024 m. sausio mėn., nes J. V. mirė ne Lietuvos Respublikoje, o Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur (duomenys neskelbtini) m. ji išvyko pas draugus. Ilgą laiką, nepaisant pareiškėjos Ž. M. ir suinteresuoto asmens R. M. pastangų, pareiškėjai nebuvo žinoma apie mamos J. V. mirtį Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tokia aplinkybė pareiškėjai tapo žinoma tik gavus Ilinojaus visuomenės sveikatos departamento 2024 m. sausio 3 d. išduotą pažymą apie asmens mirtį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyta, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini), Jungtinėse Amerikos Valstijose, (duomenys neskelbtini) d. Netikėti šiais pareiškėjos paaiškinimais teismas neturi pagrindo, nes Lietuvos Respublikos gyventojų registre duomenys apie J. V. mirtį įrašyti tik 2024 m. vasario 2 d., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2024 m. vasario 2 d. sudaryto mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Prašymą įtraukti į apskaitą J. V. Jungtinėse Amerikos Valstijose įregistruotą mirtį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui 2024 m. vasario 1 d. pateikė pareiškėja Ž. M..
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai iš viešų registrų – Nekilnojamojo turto registro, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, liudija, kad mirties momentu J. V. nuosavybės teise nevaldė nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad visus J. V. asmeninius buityje naudojamus daiktus nuo jos mirties momento valdo ji. Taip pat pareiškėja nurodo, kad jai 2025 m. tapo žinoma, kad J. V. yra sukaupusi lėšų pensijų fonde, kurios gali būti paveldimos. Teismas siūlė pareiškėjai pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau šiuo siūlymu pareiškėja nepasinaudojo, dėl ko teismas neturi galimybės nustatyti, koks palikimas yra likęs po J. V. mirties. Tačiau, teismo vertinimu, tai netrukdo spręsti teikiamą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja yra palikėjos J. V. įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nustatyta, kad terminą mamos J. V. palikimui priimti pareiškėja praleido, nes ji iki 2024 m. sausio mėn. nežinojo nei apie mamos mirtį, nei apie tai, kad ji turi tam tikro turto, teisėms į kurį įgyvendinti būtina gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių, ne nuo jos valios priklausančių priežasčių. Byloje taip pat nėra duomenų apie kilusį ginčą dėl pareiškėjos teisės paveldėti, todėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Įvertinęs tai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas pripažįsta, kad pareiškėja Ž. M. trijų mėnesių terminą jos motinos J. V. palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, kas yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalimi, 578 straipsniu, teisėja
nutaria:
pareiškėjos Ž. M. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) d. mirusios jos motinos J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.