Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. C.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys T. F., D. F., Panevėžio rajono trečiasis notarų biuras, valstybės įmonė Turto bankas, Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Suinteresuotas asmuo T. F. atsiliepimo per įstatymų nustatytą terminą nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

7. Suinteresuotas asmuo Panevėžio rajono 3- ojo notarų biuro atstovas atsiliepimo per įstatymų nustatytą terminą nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

8. Pareiškimas tenkinamas.

9. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Vadinasi, įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

10. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

11. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864, 33 straipsnyje nustatyta, kad CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

13. Kaip matyti iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, dar pareiškėjos senoliai, o vėliu ir pareiškėjos tėvų šeima gyveno namų valdoje (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motinos A. P. (F.) lėšomis ir rūpesčiu buvo pastatytas priestatas prie gyvenamojo namo, ūkinis pastatas iškastas šulinys, pakeista stogo danga. Suinteresuotas asmuo D. F. ir liudytojai N. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), S. F., gimusi (duomenys neskelbtini), M. K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais mirus A. P., namais (duomenys neskelbtini) rūpinosi jos dukra pareiškėja I. R., kuri su vyru remontavo gyvenamąjį namą iš išorės, įdėjo naujas durys, remontavo iš vidaus, sudėjo grindis, atliko kitus vidaus apdailos darbus, pastatė krosnį. Pareiškėja sudarė nekilnojamojo daiktų kadastrinių matavimų bylą, tačiau statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ nebuvo įregistruoti. Pareiškėja per visą statinio valdymo laiką nepasinaudojo savo teise įregistruoti nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą, t. y. pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į statinį kitokiu nei įgyjamoji senatis CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Byloje nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų įgytas neteisėtai, duomenų apie kitus galimus daikto savininkus byloje nėra, daiktas neįtrauktas į bešeimininkio turto sąrašą. Pareiškėja, pradėjusi valdyti nekilnojamąjį daiktą, jį eksploatavo, prižiūrėjo, sąžiningai ir nepertraukiamai kaip savą valdo iki šio laiko, todėl daikto valdymas buvo ir yra teisėtas, atviras, sąžiningas, o valdymo terminas, prasidėjęs prieš 21 metus, nebuvo kada nors nutrūkęs (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).

14. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuojama esant CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytas aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjos valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y., daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

15. Esant nurodytam, pareiškimas tenkinamas, pripažįstama, jog pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise įgijo nuosavybės teisę į pastatą – slėptuvę (rūsį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CK 3.88, 4.68 – 4.71 straipsniai, CPK 533 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėja I. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatą- gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą- pagalbinio ūkio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai- šulinį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.