Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimas

išvadą duodančios – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Telšių apskrities skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovei Neimantei Nicienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui D. V., trečiasis asmuo (kreditorė) UAB „General Financing“, išvadą duodanti institucija – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Telšių apskrities skyrius Mažeikių rajono savivaldybėje, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė E. V. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo: 1) santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę „V.“, o sutuoktiniui – „V.“; 3) nepilnamečio sūnaus N. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir nustatyti, kad tėvas su nepilnamečiu vaiku matosi neribotai vaiko gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui neteikto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. gruodžio 19 d. iš viso 250,00 Eur; 6) ieškovę skirti sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 7) priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą ieškovei periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki sūnui N. V. sueis treji metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini) 8) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2018 m. lapkričio mėn. ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi kartu, palaikė artimus ryšius, planavo bendrą ateitį. (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką. Ieškovė 2019 m. vasario mėn. pasijuto nėščia, atsakovas tuo neapsidžiaugė ir pareiškė, kad jis važiuos į užsienį dirbti, nes reiks pinigų šeimai. 2019 m. kovo mėn. atsakovas išvažiavo į užsienį, pasak atsakovo, į Vokietiją dirbti. Iki 2019 m. liepos mėn. atsakovas pinigų ieškovei nesiuntė, motyvuojant tuo, kad neuždirba. Atsakovas 2019 m. liepos 17 d. pervedė 20 Eur, 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 250 Eur, 2019 m. rugsėjo 16 d. – 100 Eur. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. V.. Pasak ieškovės, atsakovas žadėjo grįžti į Lietuvą liepos mėn., tačiau negrįžo nei iki vaiko gimimo, nei iki šiol. Atsakovas, būdamas užsienyje, su ieškove pradėjo nepagarbiai kalbėti, įžeidinėti, o vėliau prašė ir skirtis.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, gautas prašymas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, tačiau per pratęstą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko apie posėdžio datą ir laiką informuotas tinkamai.

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sandoriai buvo sudaryti asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl neprieštarauja, kad prievolė liktų ieškovės asmenine prievole. Prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Ieškovė E. V. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai, ieškinyje nurodytais motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, kad 2020 m. birželio 3 d. atsakovas pervedė 100 Eur ieškovei. Atsakovas nesidomi gimusiu vaiku. Atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė tuo, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino. Ieškovė išvykti į užsienį kartu su atsakovu negalėjo, nes buvo nėščia. Atsakovas pinigus perveda ieškovei nereguliariai. Atsakovas pervedė pinigus ir sakė ieškovei sumokėti už komunalinius patarnavimus. Kai atsakovas pervedė 100 Eur, ieškovė suprato, kad tai vaiko išlaikymui. Ieškovės pajamos iki spalio mėn. bus 260 Eur vaiko priežiūros išmoka, o po to mažės, nes vaikui bus dveji metai. Be to, prašo priteisti ir jai išlaikymą, nes neturi galimybės dirbti ir neturi iš ko gyventi, kadangi reikia prižiūrėti nepilnametį vaiką. Iki šiol finansiškai padėdavo ieškovės mama.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. Š. parodė, kad yra ieškovės mama. Liudytoja yra pensininkė ir dar dirba. Ieškovei padeda finansiškai. Atsakovas menkino, niekino, įžeidinėjo ieškovę. Atsakovas paliko šeimą ja nesirūpina ir iš išvyko į užsienį. Atsakovas vaiko nėra matęs nuo sūnaus gimimo.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovė Neimantė Nicienė nurodė, kad tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nes nepilnametis vaikas su ja gyvena nuo gimimo. 250,00 Eur išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus, o bendravimo tvarka nustatytina tik dalyvaujant ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Byloje dėl santuokos nutraukimo įstatymu šalims suteikiamos vienodos procesinės teisės ir pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnyje. Atsakovas įgyvendinti procesines teises ir jomis pasinaudoti galėjo tiek asmeniškai dalyvaudamas teismo posėdyje, tiek per atstovą, tačiau atsakovas jokių prieštaravimų teismui nepareiškė ir savo kaltės neginčijo – atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, siekiant išlaikyti šalių procesinių teisių bei pareigų pusiausvyrą, nėra pagrindo laikyti, jog atsakovo nedalyvavimas teismo posėdyje galėtų sutrukdyti teisingai išnagrinėti bylą, nėra, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės E. V. ir atsakovo D. V. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1. Santuokos metu, tai yra (duomenys neskelbtini) gimė N. V.. Šalys neturi nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto. Sutuoktinė turi įsipareigojimą kreditoriui. Ieškovė ir atsakovas santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2019 m. kovo mėnesio, kartu negyvena ir ieškovė nori nutraukti santuoką.

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriomis įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismas nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Vertindamas ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškovės E. V. bei liudytojos A. Š. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, jog sutuoktinių santuoka iširo dėl atsakovo D. V. kaltės, nes atsakovas savo sutuoktinę menkino, niekino, įžeidinėjo bei paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau kaip vienerius metus, neprisideda prie šeimos išlaikymo, gerovės kūrimo. Nuo 2019 m. kovo mėnesio ieškovė ir atsakovas galutinai nustojo kartu gyventi ir jokių ryšių iki šiol nepalaiko, atsakovas pažeidė lojalumo pareigą, abipusės pagalbos pareigą, neteikė savo sutuoktinei nei moralinės, nei materialinės paramos. Teismas pripažįsta, kad atsakovas santuokoje nevykdė sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.27, 3.28 straipsniuose. Atsakovas nutraukė šeimos santykius, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas išsaugoti šeimą ir dėl jo kaltės bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pripažįsta, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio D. V. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė „V.”, o atsakovui paliktina pavardė „V.“.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 385 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinės išlaikymo

Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas (CK 3.72 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki sūnui N. V. sueis treji metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini) Teismas nustatė, kad atsakovė turto ir pajamų, reikalingų save išlaikyti, neturi. Augina ieškovės ir atsakovo bendrą nepilnametį vaiką.

Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės prašymas ir priteistinas ieškovei išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki sūnui N. V. sueis treji metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini)

Dėl turto padalijimo ir turtinės prievolės vykdymo kreditorei

Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo. 2019 m. sausio 9 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė povedybinę sutartį, kuria nustatė visiško turto ir prievolių atskirumo rėžimą. Šalys bendrų kreditorių neturi.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, iš dovanojimo ir paveldėjimo, taip pat išieškojimo iš bendro bei asmeninio sutuoktinių turto tvarka detalizuojama CK 3.110–3.114 straipsniuose.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

2018 m. gruodžio 3 d. ir 2018 m. gruodžio 4 d. ieškovė su UAB „General Financing“ sudarė kredito sutartis Nr. 9000899796100012018 ir 9000899796100022018. Ieškovė prašo, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimas liktų ieškovės asmeniniam vykdymui. Tam kreditorė neprieštaravo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iki santuokos sudarymo sudarė kredito sutartį su UAB „General Financing“, todėl kreditorei neprieštaraujant, po santuokos nutraukimo minėta prievolė lieka nepakitusi, asmeninė ieškovės prievolė.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Esant duomenų, jog nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, N. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.174 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

1975 m. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų 6 straipsnis nustato nesantuokinio vaiko tėvo ir motinos tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusi santuokoje. Lietuvos Respublikos įstatymas įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog nepilnamečio sūnaus – N. V., gim. (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro ne mažiau 500,00 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau mažamečiui vaikui reikalinga visavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir kt., teismas sprendžia, kad per mėnesį 500,00 Eur suma mažamečiui vaikui, kuriam nėra net vienerių metų, yra pakankama jo poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, jog ieškovės gaunamas pajamas sudaro 260,00 Eur vaiko priežiūros išmoka. Iš ieškovės ir liudytojos paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovei nepilnametį vaiką padeda išlaikyti ieškovės mama. Atsakovas teismo buvo įpareigotas pateikti teismui dokumentus, įrodančius jo turtinę padėtį. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo pajamas, gaunamą darbo užmokestį, finansinę, šeimyninę padėtį. Atsakovo tikrosios turtinės padėties ieškovė taip pat nežino. Ieškovė teigė, jog atsakovas uždarbiauja užsienyje, Vokietijoje. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog D. V. yra jauno darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, todėl žinodamas, jog privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, turėtų į tai žiūrėti atsakingai bei stengtis užtikrini vaikui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti. Ieškovės teisme nurodytos sūnaus būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių, socialinį statusą ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistinas 250,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė vaiko mama E. V..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų proporcingumo principu, suteikiančių teisę reikalauti, kad priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.192 straipsnio 3 dalies taisyklė, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai turi būti taikoma tiek priteisiant vaikui išlaikymą iš vieno iš tėvų, su kuriuo jis negyvena ir išlaikymo neteikia bendru tėvų susitarimu, tiek priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė nurodo, jog atsakovas išlaikymo sūnui neteikia nuo gimimo, tai yra (duomenys neskelbtini) tačiau atsakovas keletą kartų skyrė piniginių lėšų sūnui, todėl ieškovė prašo priteisti neteiktą išlaikymą nepilnamečiui sūnui, minusuodama 150,00 Eur, kurią atsakovas mokėjo, todėl ji prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už du mėnesius, skaičiuojant po 200,00 Eur, iš viso 250 Eur.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti.

Nustačius mažamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas atsakovo D. V. bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečio vaiko auklėjime klausimas. Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016) yra pasisakęs, jog CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą turi būti apgalvota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens <...>. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visiškai nutrūkęs. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad pritaria, jog ieškiniu tikslinga nustatyti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo D. V. bendravimo tvarką, dalyvaujant vaiko mamai. Teismas sutinka su išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išsakyta pozicija. Ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlyta nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka bus išsaugotas vaiko ryšys su tėvu, todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintinas.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

2019 m. gruodžio 10 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi, tenkinus ieškovės prašymą, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Teismui išnagrinėjus civilinę bylą ir priėmus sprendimą dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, 2019 m. gruodžio 10 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi taikytinos laikinosios apsaugos priemonės priėmus šį teismo sprendimą nustoja galioti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.<...> Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškinį tenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš priešingos šalies (CPK 93 straipsnis).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro: 165 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodyto dydžio išlaidos pagrįstos pinigų priėmimo kvitais serija LAT Nr. 1039958 ir Nr. 1039986, išlaidų dydis atitinka 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintus dydžius, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 165,00 Eur, ieškovės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą: 287,00 Eur žyminio mokesčio (68,00 Eur žyminio mokesčio, skaičiuojamo pagal bendrą išmokų nepilnamečiui vaikui už vienerius metus sumą – (250,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) + 15,00 Eur už išlaikymo įsiskolinimą (250,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) + (54,00 Eur žyminio mokesčio, skaičiuojamo pagal bendrą išmokų ieškovei už vienerius metus sumą – (200,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) ir 150,00 Eur žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką, akto įrašo Nr. 1, dėl atsakovo D. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. V. palikti santuokinę pavardę „V.“, o atsakovui D. V. pavardę „V.“.

Nepilnamečio sūnaus N. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove E. V..

Nustatyti, kad tėvas D. V. su nepilnamečiu vaiku N. V. matosi neribotai vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovei E. V..

Priteisti iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. V., gim. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gruodžio 10 d., iki vaikas sulauks pilnametystės. Šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui N. V., gim. (duomenys neskelbtini) neteikto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. gruodžio 10 d. iš viso 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų).

Ieškovę E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą ieškovei E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki sūnui N. V. sueis treji metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini)

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę panaikinti teismo sprendimo priėmimo dieną. Šios nutarties pagrindu atsakovo pervestos ar išieškotos piniginės lėšos įskaitytinos į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

Pripažinti asmenine ieškovės E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole pagal ieškovės ir UAB „General Financing“ 2018 m. gruodžio 3 d. ir 2018 m. gruodžio 4 d. sudarytas kredito sutartis Nr. 9000899796100012018 ir 9000899796100022018.

Priteisti iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės patirtas 165,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 287,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.