Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lauretos Ulbienės,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės T. K., jo gynėjui advokatui Jonui Urbonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo T. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jo padarytos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, T. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. K. suklastojo tikrą dokumentą, t.y., jis, 2017 m. spalio 4 d. vietoje J. K. užpildė eismo įvykio deklaraciją, įrašydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. eismo įvykio deklaracijos grafoje „A transporto priemonė“ 9 punkte „vairuotojas“ įrašė žodžius „K. T., (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, LT, (duomenys neskelbtini), pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), B kategorija, vairuotojo pažymėjimas galioja iki 20.08.2025“ bei grafoje „Patvirtinu, jog esu atsakingas už padarytą žalą“ įrašė T. K.“ ir pasirašė bei 15 grafoje “vairuotojų parašai“ pasirašė, t. y. tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - eismo įvykio deklaraciją, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad motorolerį „VESPA LX50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo T. K. ir eismo įvykio deklaracijoje pasirašė kaip asmuo atsakingas už 1073,83 eurų D. S. padarytą žalą, kai iš tiesų 2017 m. spalio 4 d., apie 13.57 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, J. K. vairuodamas motorolerį „VESPA LX50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadino automobilį „R. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą D. S..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnį klausimas turi būti sprendžiamas, vertinant veikos pavojingumą, t. y. nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-153/2012). Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-508/2013). Baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424-696/2016). Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, išvadas dėl apelianto kaltumo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, šios veikos teisinės kvalifikacijos. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

10. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas – dokumentas. Dokumentu pripažįstamas kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-19/2014). Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti. Kadangi BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

11. Apelianto motyvai, kad įvykus konfliktui dėl neva padarytų automobilio sugadinimų, kurie galėjo būti padaryti po 2017 m. spalio 4 d. įvykio, nukentėjusioji jį apkalba, nepagrįsti. Visų apklausų metu nukentėjusioji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jos noras, tikslas ar motyvas apkalbėti apeliantą, nenustatytas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys, t.y. ne tik nukentėjusiosios parodymai, kuriuos teismas pagrįstai pripažino T. K. kaltę patvirtinančiais įrodymais, vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybėmis patvirtina, jog T. K. suklastojo eismo įvykio deklaraciją, įrašydamas, kad jis vairavo motorolerį VESPA LX50.

12. Apeliantas teigia, kad į bylą pateiktas žemėlapis (b.l. 187) kuris įrodo, kad nuo celės buvimo vietos iki eismo įvykio vietos yra 1,3 kilometro ir šis įrodymas patvirtina, jog teismas padarė klaidingas išvadas, kad jo nebuvo eismo įvykio vietoje. Priešingai, priimdamas savo sūnaus skambutį, jis buvo celės veikimo zonoje, kuri apima ir (duomenys neskelbtini) gatvę, kurioje įvyko eismo įvykis. Sūnus skambino jam iš nukentėjusiosios automobilio, kai jam kilo neaiškumų pildant deklaraciją. Tuo metu lijo ir jis buvo už nukentėjusiosios automobilio. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad <..> ji, išlipusi iš automobilio, pamatė, kad du paaugliai iš po automobilio traukia motorolerį. Pagal tai, kaip jie ištraukinėjo, tai suprato, kad įslydo. Kadangi smūgis buvo stiprus, ji pradėjo skambinti į pagalbos telefoną. Pagalbos telefone jai pasakė, kad jeigu nėra sužalojimų, policijos ir greitosios nereikia. Galbūt vaikai buvo šoke, kadangi kai jie ištraukė motorolerį, nei tai šypsojosi, nei tai juokėsi, jų reakcija buvo neadekvati. Ji dar kartą paskambino į pagalbos centrą ir pasakė, kad į ją įvažiavo du jaunuoliai ir kad jie negali pasakyti ar yra susižeidę. Tai patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro nukentėjusiosios skambučio išklotinė (b.l. 42-43). Nukentėjusioji iš jai pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino J. K., kuris 2017 m. spalio 4 d., apie 13.50 val., (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vairuodamas motorolerį „VESPA LX50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į jos vairuojamą sustojusią transporto priemonę „RANGE ROVER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-36). Iš J. K. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės nustatyta, jog J. K. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iš karto po eismo įvykio skambino savo tėvui T. K. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 50-55). Apelianto skundo argumentai, kad sūnus J. K., sėdėdamas nukentėjusiosios automobilyje, pildydamas eismo įvykio deklaraciją, apeliantui, stovinčiam šalia prie nukentėjusiosios automobilio, skambintų jam telefonu dėl neaiškumų pildant deklaraciją, nėra įtikinami.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek iš jo parodymų, tiek iš 2017 m. spalio 4 d. eismo įvykio deklaracijos matyti, kad transporto priemonės įvykio metu nebuvo apgadintos, todėl tai negali būti laikoma eismo įvykiu. Transporto priemonės sugadinimai, dėl kurių Kasko draudimas išmokėjo draudimo išmoką, galėjo atsirasti vėliau, po eismo įvykio. Nukentėjusioji kreipėsi su pareiškimu į policiją 2017 m. spalio 11 d., t.y. praėjus savaitei po įvykio ir keturioms dienoms po to, kai susitikus apžiūrėti automobilį jis nesutiko pripažinti ant automobilio atsiradusių įbrėžimų. Byloje nebuvo nustatyta, kad transporto priemonės sugadinimai atsirado įvykio metu, kuriame jis dalyvavo. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. spalio 4 d. įvykęs transporto priemonių susidūrimas negali būti laikomas eismo įvykiu, todėl ir pareigos pildyti eismo įvykio deklaracijos neatsirado. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

14. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punktą, eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Eismo įvykio deklaracijos paskirtis yra fiksuoti šalių sutartas eismo įvykio faktines aplinkybes. Nei eismo įvykio deklaracijos apibrėžtis, nei kitos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Kelių eismo taisyklės nesuponuoja, jog šios deklaracijos arba ją atitinkančio dokumento tikslas būtų apibrėžti ir sutarti dėl už eismo įvykį atsakingo asmens atsakomybės ir (ar) jos sąlygų. Užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad buvo apgadintas nukentėjusiosios vairuojamas automobilis. Eismo įvykio deklaracijoje nurodytos faktinės aplinkybės yra svarbios draudimo bendrovėms nustatant eismo įvykio metu padarytą žalą bei turi įtakos pripažįstant įvykį draudiminiu, vertinant draudimo sutarties sąlygas bei transporto priemonės vairuotoją, t.y. teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės. Draudimo išmoka buvo išmokėta nustačius, kad automobilio „Range Rover“ apgadinimai buvo padaryti būtent 2017 m. spalio 4 d. eismo įvykio metu. Aplinkybė, kad žala dėl automobilio sugadinimo buvo atlyginta pagal automobilio „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kasko draudimo sutartį, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, kadangi Kasko draudimu apsidraudęs asmuo turi teisę pasirinkti pagal kurį draudimą – Kasko ar asmens, kuris pripažino kaltę dėl eismo įvykio apsidraudusio įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kreiptis į draudimo bendrovę. Kreipiantis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, reikalinga pateikti eismo įvykio deklaraciją. Tokiu būdu, apelianto, kaip vairuotojo, įrašymas eismo įvykio deklaracijoje nebuvo formalus, jokios teisinės reikšmės neturintis veiksmas. Apeliaciniame skunde nurodoma eilė kasacinio teismo nutarčių (2K-7-153/2012; 2K-508/2013; 2K-424-696/2016; 2K-263/2010), tačiau šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei panašios.

15. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendį skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. K. apeliacinio skundo netenkinti.