Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-35-576/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-15
Bylos Nr.
1A-35-576/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18094-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Aiva Survilienė, Nida Vigelienė
Nuteistasis
A. S.
Nukentėjusysis
I. S.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Antonas Kviatkovskis, Elena Šajaukaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-35-576/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18094-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.4.6.1.; 1.1.7.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai,

dalyvaujant prokurorei Reditai Vinterytei (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

nuteistajam A. S. (A. S.) (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),gynėjai advokatei Elenai Šajaukaitei,nukentėjusiajam I. S. (I. S.),vertėjaujant Rimantui Skuratovič,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) gynėjo advokato Antono Kviatkovskio (Anton Kviatkovski) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį (paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams) ir 140 straipsnio 2 dalį (paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir nustatyta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, - ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme 1 metams, pridedant ankstesniu nuosprendžiu neatliktos bausmės dalį, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas A. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 25 d., 12.00 val., iki 2020 m. balandžio 26 d., 12.11 val. (2 paros). Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai – iš A. S. priteista 67,28 Eur už A. Z. gydymą, 42,11 Eur už I. S. gydymą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. S. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. spalio 27 d., apie 3 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto kambaryje, tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė A. Z. (A. Z.) į kaktą, dėl ko A. Z. nugriuvo ant grindų; A. Z. atsikėlus nuo grindų, plastikine durų rankena vieną kartą sudavė A. Z. į galvą; A. Z. vėl nugriuvus ant grindų, paėmęs į rankas televizorių, metė jį į A. Z., pataikydamas į kairiąją ranką; po to nenustatyta savo kūno dalimi sudavė A. Z. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į šonkaulius ir kitas kūno vietas. Tokiais veiksmais, mažiausiai 20-ties trauminių poveikių pasekoje, A. S. padarė A. Z. daugybinius nubrozdinimus veido, krūtinės ląstos ir galūnių srityse, kraujosruvas veide ir krūtinės ląstoje, muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, uždarą V šonkaulio lūžį, ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Z. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2020 m. balandžio 23 d., apie 19 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme tyčia vieną kartą koja spyrė savo tėvui I. S. (I. S.) į pilvą, padarydamas I. S. poodinę kraujosruvą pilvo sienoje, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo I. S. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde prašoma Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – sušvelninti paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, A. S. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta nusikalstama veika, Vilniaus teritorinės ligonių kasos 42,11 Eur ieškinį žalai atlyginti už I. S. gydymą palikti nenagrinėtą.

3.1. Skunde nurodoma, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta per griežta bausmė, atsižvelgiant į tai, kad A. S. prisipažino, gailėjosi ir gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, sutiko atlyginti padarytą žalą.

3.2. Skunde ginčijamas A. S. nuteisimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nurodoma, kad A. S. nenaudojo smurto tėvo atžvilgiu. Teigiama, kad jo tėvas vartoja alkoholį, dėl ko nuteistasis jam priekaištauja, o tėvui tai nepatinka. Skunde teigiama, kad nuteistasis 2020 m. balandžio 23 d., ketvirtadienį, ryte, prieš išvažiuodamas į darbą, matė savo tėvą, pastebėjo, kad jis nekalbus, tėvas nurodė, kad prisigėrė. Vakare, grįžus iš darbo, pamatė, kad tėvas vaikšto nuogas, po ko pagrasino iškviesti policiją, nes vaikai laksto kieme. Nuteistojo teigimu, balandžio 22 d. jis pastebėjo, girdėjo, kaip tėvas triukšmavo, vartė spintas. Toliau yra aptariami nukentėjusiojo I. S. duoti parodymai, atkreipiant dėmesį į tai, kad, viena vertus, jis nurodė, jog tarp jo ir sūnaus santykiai buvo geri, kita vertus, teigia, kad sūnus be priežasties jam spyrė koja į šoną, be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta tik balandžio 25 d. Toliau nurodoma, kad G. S. įvykio nematė, atkreipiamas dėmesys, kad I. S. jai pasakė, kad pilvą skauda, ne ketvirtadienį, balandžio 23 d., kaip teigia I. S., o tik šeštadienį, balandžio 25 d. Taip pat keliamas klausimas, ar Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. išvada patvirtina, jog nežymus sveikatos sutrikdymas atsirado nuo 35 metų vyro smūgio kojos, apautos batu.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Antono Kviatkovskio (Anton Kviatkovski) apeliacinis skundas atmetamas

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju yra ginčijama nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje – prašoma panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat nesutinkama su paskirta bausme už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra tikrinamas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7. A. S. teismo posėdžio metu prašė atlikti įrodymų tyrimą ir kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą, kadangi I. S. dvi dienas iki įvykio skambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė, kad jį sumušė motina. Teisėjų kolegija atliko dalinį įrodymų tyrimą – raštu kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą, prašydamas pateikti garso įrašo (įrašų), fiksuotų iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio I. S., laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. balandžio 24 d., kopijas. Bendrasis pagalbos centras pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. balandžio 24 d. nenustatyta skambučių iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

8. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nors nuteistasis ir ginčija, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.

9. Nukentėjusysis I. S. nuosekliai teigė, kad 2020 m. balandžio 23 d., apie 19 val., namų kieme kilusio žodinio konflikto, kurio metu nukentėjusysis pasakė, kad iškvies policiją, metu jo sūnus jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – vieną kartą spyrė koja į pilvą. Tai patvirtina: 1) pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole 2020 m. balandžio 25 d. užfiksuoti jo parodymai (2 t., b. l. 35-36), 2) 2020 m. balandžio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyti jo paaiškinimai (1 t., b. l. 120-122). 3) 2020 m. balandžio 25 d. medicinos dokumentų išraše jo pateiktas paaiškinimas, kad sumušė sūnus (1 t., b. l. 128); 4) 2020 m. birželio 2 d. apžiūros protokolas, kuriame aprašyti apžiūrėti 4 vaizdo įrašai, esantys prie 2020 m. balandžio 25 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 158-160); 5) iš esmės ir 2020 m. rugsėjo 8 d. teisiamojo posėdžio metu jo duoti parodymai (reikia pažymėti, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nenurodė, kad buvo žodinis konfliktas, be to, teigė nežinantis, kodėl sūnus jam spyrė) (2 t., b. l. 92-93). Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai – iš kitų objektų 2020 m. gegužės 27 d. protokolo, kuriame fiksuotas G. S. 2020 m. balandžio 25 d. skambutis Bendrajam pagalbos centrui, matyti, kad ji nurodė, jog vyrui prieš metus darė tulžies operaciją, o užvakar sūnus jam sudavė ir dabar pilvas išsipūtė ir skauda, kad vakar skaudėjo mažiau, o šiandien išpūtė pilvą, kad yra mėlynė (1 t., b. l. 152-154).

10. Visgi nukentėjusysis nebuvo nuoseklus, nurodydamas, ar žmona matė smūgio sudavimą: iš 2020 m. birželio 2 d. apžiūros protokolo, kuriame aprašyti apžiūrėti 4 vaizdo įrašai, esantys prie 2020 m. balandžio 25 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, matyti, kad G. S. parodė, kad smūgio nematė, tačiau nukentėjusysis teigė, kad ji buvo šalia, tačiau ji bijo sakyti (1 t., b. l. 158-160), tuo tarpu 2020 m. rugsėjo 8 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad žmona nematė, kai jam sudavė (2 t., b. l. 92-93). Be kita ko, ir skambindama Bendrajam pagalbos centrui moteris nurodė, kad ji nematė, kai sudavė (1 t., b. l. 152-154). Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai, jog liudytoja G. S. matė smūgio sudavimo faktą, todėl konstatuoja, kad tokia aplinkybė nenustatyta.

11. Pastebėtina, kad A. S. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad tėvo nemušė, kad pastarajam ant šono užkrito spinta ir jį sužalojo, kad jis galėjo susižaloti vartydamas spintas, kad tėvas piktnaudžiauja alkoholiu, nurodė, kad santykiai su motina yra geri, o su tėvu nebendrauja, (1 t., b. l. 171, 2 t., b. l. 94). Nuteistojo parodymus iš dalies patvirtina liudytojos G. S. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (2020 m. gegužės 18 d. ji parodė, kad sutuoktinis įvykio laiku buvo stipriai išgėręs, kad jis meluoja, jog sūnus jį sumušė (1 t., b. l. 162)) ir teisiamojo posėdžio metu (parodė, kad nukentėjusiojo nuteistasis nemušė, kad nukentėjusysis jai tą dieną nieko nesakė, kad tik 2020 m. balandžio 25 d. jai pasakė, kad skauda pilvo srityje ir kad spyrė sūnus. Paaiškino, kad vyro pilvą matė, tačiau mėlynių nebuvo. Taip pat paaiškino, kad sūnaus ir vyro santykiai geri, kad su atvykusiais policijos pareigūnais nebendravo ir nieko jiems nesakė (2 t., b. l. 90)). Visgi pažymėtina, kad liudytojos parodymus paneigia kiti bylos duomenys: 1) 2020 m. balandžio 25 d. skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą nurodė, kad užvakar sūnus sudavė vyrui ir jam ant pilvo yra mėlynė, taigi ji ne tik nurodė, kad nukentėjusiajam sudavė sūnus, tačiau ir mėlynę matė (1 t., b. l. 152-154), 2) 2020 m. balandžio 25 d. atvykus policijos pareigūnams ji ne tik su jais bendravo, tačiau ir paaiškino įvykio aplinkybes, nurodydama, kad sūnus sudavė vyrui užvakar 1 kartą (1 t., b. l. 158-160), 3) nors duodama parodymus teigė, kad nukentėjusiojo santykiai su sūnumi geri, tačiau 2020 m. balandžio 25 d. atvykus policijos pareigūnams ir jos paprašius sūnaus telefono numerio, liudytoja pasakė, kad ją pradės mušti, paaiškino, jog sūnui davė atskirą įėjimą, kad jis jų neliestų (1 t., b. l. 158-160). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis tiek ir atvykus policijos pareigūnams, tiek ir teisiamojo posėdžio metu teigė, kad žmona bijo sūnaus, taip pat paaiškino, kad jį sūnus norėjo nužudyti, o motiną gąsdino (1 t., b. l. 158-160; 2 t., b. l. 93).

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja bijo nuteistojo, todėl jų parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, galima remtis tik tiek, kiek juos pagrindžia kiti duomenys.

13. Tuo pačiu pažymėtina, kad nenuoseklūs nukentėjusiojo parodymai dalyje dėl to, ar pirmą kartą jo atžvilgiu sūnus naudoja smurtą, taip pat dėl jų tarpusavio santykių: pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole 2020 m. balandžio 25 d. nurodyta, kad ir anksčiau jo atžvilgiu sūnus yra smurtavęs (2 t., b. l. 35-36), tuo tarpu 2020 m. balandžio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad konfliktai kyla pastoviai, tačiau jie būna žodiniai (1 t., b. l. 120-122), kad konfliktai vyksta nuolat jis patvirtino ir viename iš vaizdo įrašų, kuris apžiūrėtas aprašant jį 2020 m. birželio 2 d. apžiūros protokolas, tačiau nurodė, kad jie būna žodiniai (1 t., b. l. 158-160), tuo tarpu 2020 m. rugsėjo 8 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad santykiai su sūnumi buvo įprasti (2 t., b. l. 92-93). Visgi teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ir nuteistojo tarpusavio santykiai nebuvo įprasti, kad jie buvo konfliktiniai – tai pagrindžia tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistojo parodymai, ir tokie jų parodymai paneigia liudytojos teisiamojo posėdžio metu pasakytą aplinkybę, jog pastarieji sutaria gerai. Be to, tarpusavio konfliktinius santykius pagrindžia ir tai, kad nuteistasis, gyvendamas tame pačiame namie, turi atskirą įėjimą, siekiant, kad jis tėvų neliestų.

14. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad Bendrajam pagalbos centrui skambino ne nukentėjusysis, o jo sutuoktinė, praėjus beveik 2 paroms po įvykio – 2020 m. balandžio 25 d., 08.29 val. (1 t., b. l. 152-154)., pamačiusi, jos vertinimu, blogėjančią nukentėjusiojo būklę, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad nukentėjusysis būtų turėjęs pagrindą apkalbėti savo sūnų. Pastebėtina, kad ir nukentėjusysis teigė, jog nenorėjo skambinti policijai, tačiau skausmas stiprėjo, pilvas išsipūtė. Be kita ko, nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad G. S., skambindama Bendrajam pagalbos centrui, būtų turėjusi tikslą meluoti apie nukentėjusiajam sukelto skausmo priežastį. Kaip nurodyta I. S. medicininiuose dokumentuose, jam buvo nustatyta kraujosruva, fiksuotas pilvo skausmingumas (1 t., b. l. 128), kuris, kaip patvirtina jau aptarti duomenys, sustiprėjo praėjus kelioms dienoms po įvykio, todėl G. S. sunerimusi dėl sutuoktinio sveikatos būklės kreipėsi pagalbos į Bendrąjį pagalbos centrą.

15. Nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad po smūgio pajuto fizinį skausmą, tačiau į policiją nesikreipė, kad 2020 m. balandžio 25 d. skausmas sustiprėjo, pilvas išsipūtė (1 t., b. l. 120-122; 1 t., b. l. 158-160; 2 t., b. l. 35-36). Kad traumos metu jis galėjo jausti fizinį skausmą, patvirtina ir 2020 m. balandžio 28 d. specialisto išvada (1 t., b. l. 134-135). Tuo pačiu pažymėtina, kad 2020 m. balandžio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje I. S. fiksuoti sužalojmai: patinimas, kraujosruva (mėlynė) (1 t., b. l. 120-122), iš priedo (fotolentelės) matyti ant pilvo esanti kraujosruva (1 t., b. l. 26), 2020 m. balandžio 25 d. medicinos dokumentų išraše fiksuotas pilvo skausmingumas ir poodinė kraujosruva (1 t., b. l. 128), iš 2020 m. balandžio 28 d. specialisto išvados matyti, kad I. S. padaryta poodinė kraujosruva pilvo sienoje, kad sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kad sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu galimai 2020 m. balandžio 23 d. (1 t., b. l. 134-135). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarytas sužalojimas, specialistų nustatytas sužalojimo mechanizmas, vieno trauminio poveikio nustatymas, nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai bei 2020 m. balandžio 25 d. liudytojos G. S. paaiškinimai Bendrojo pagalbos centro darbuotojui bei jos paaiškinimai atvykusiems policijos pareigūnams, sudaro pagrindą išvadai, kad I. S. nežymiai sužalojo A. S., vieną kartą spirdamas jam į pilvą. Tuo pačiu pažymėtina, kad nuteistojo versiją, jog laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. balandžio 24 d. I. S. kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą ir nurodė, kad jį sumušė sutuoktinė, yra paneigta objektyviais duomenimis – Bendrojo pagalbos centro raštu, kuriame nurodyta, kad minėtu laikotarpiu nenustatyta skambučių iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip nurodė A. S., priklauso nukentėjusiajam. Tuo pačiu pastebėtina, kad 2020 m. balandžio 25 d. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino G. S. iš jai priklausančio telefono numerio, kuris nesutampa su nukentėjusiojo (1 t., b. l. 35). Taigi A. S. versija, kad nukentėjusysis anksčiau kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą, siekdamas informuoti apie sužalojimus, nepasitvirtino ir yra laikytina gynybine.

16. Atsižvelgiant į tai, kad dėl A. S. veiksmų nukentėjusiajam I. S. buvo suteikta medicininė pagalba, pagrįstai pirmosios instancijos teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkino ir nusprendė patirtą turtinę žalą 42,11 eurų, kurios dydis įrodytas pateiktais į bylą dokumentais, priteisti iš nuteistojo. Todėl apeliacinis skundas yra atmetamas.

Dėl bausmės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą

17. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 3 metų bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi), į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu), į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo buvo padaryta žala žmogaus sveikatai, į tai, kad A. S. anksčiau teistas ir nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, į tai, kad baustas administracine tvarka, į tai, jog yra dirbantis. Teismas padarė išvadą, kad A. S. nelinkęs paisyti įstatymų, yra linkęs nusikalsti, todėl paskyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimą sankcijoje numatytam vidurkiui (1 metai 6 mėnesiai 15 dienų).

18. Apeliacinės instancijos teismui nuteistasis pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jis 2020 m. rugsėjo 30 d., t. y. po 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio priėmimo, Valstybinei ligonių kasai pervedė 67,28 Eur už A. Z. gydymą (2 t., b. l. 129, 163). Pastaroji aplinkybė nors patvirtina, kad nuteistasis siekia pašalinti savo veiksmais sukeltus padarinius, tačiau nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės. Tuo pačiu pažymėtina, kad A. S. dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prisipažino tik apklausiamas teisiamojo posėdžio metu po visų liudytojų apklausos, be to, tik šios apklausos metu atsiprašė nukentėjusiojo, todėl, nors pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę ir apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo paskirta per griežta bausmė.

19. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti duomenys, pagrindžiantys, kad A. S. turi mažametį vaiką, gimusį 2015 m. (2 t., b. l. 128), kad 2020 m. lapkričio 13 d. jo skola valstybės biudžetui siekė 563,20 Eur, kadangi nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. valstybė mokėjo mažamečiui vaikui išmokas, rašte taip pat nurodyta, kad vaikui ir toliau yra mokami pinigai, todėl įsiskolinimas didėja (2 t., b. l. 155-156). Taip pat pateikti duomenys, kad 2019 m. lapkričio 12 d., 2019 m. gruodžio 23 d., 2020 m. vasario 14 d., 2020 m. spalio 6 d., 2020 m. gruodžio 11 d. pervedė pinigų mažamečio vaiko motinai (2 t., b. l. 157, 159-161, 164). Iš pateikto 2019 m. liepos 18 d. susitarimo protokolo, kuriuo susitarė nuteistasis su vaiko motina, kad jis įsipareigoja kiekvieną mėnesį perduoti į rankas 200 Eur vaiko išlaikymui, matyti, kad mokėjimai atlikti 2019 m. liepos 20 d., 2019 m. rugpjūčio 20 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. (2 t., b. l. 162). Visgi pastebėtina, kad vaiką nuteistasis turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, be kita ko, žinodamas, kad yra atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, kas turėjo užkardyti jo kriminalinius polinkius, tačiau jis padarė nusikaltimą žmogaus sveikatai. Be kita ko, pastebėtina, kad A. S. ne kartą teistas už viešosios tvarkos sutrikdymą, taip pat ir už neteisėtą laisvės atėmimą, ir už nesunkų bei sunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 1-9), baustas administracine tvarka už tai, kad 2019 m. birželio 27 d. konflikto su nepilnamečiu metu jį įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat elgėsi ir pareiškėjos atžvilgiu (2 t., b. l. 10-11). Matyti, kad dirbo iki 2020 m. sausio 23 d., o 2020 m. sausio 27 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 12-13).

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingai pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę nei paskirta nuosprendyje. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą, be kita ko, ir tai, kad po nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo jis vėl padarė nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams yra teisinga ir proporcinga.

Dėl bausmių bendrinimo

21. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės 1 metams 6 mėnesiams (už BK 138 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką) ir 1 metams (už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką), teisingai subendrintos dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis – prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (6 mėnesius), ir paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams. Pastebėtina, kad nuteistojo atžvilgiu buvo parinktas jam palankesnis – dalinis, o ne visiškas bausmių sudėjimas. Kadangi pridedama laisvės atėmimo bausmės dalis turi būti ne mažesnė kaip 3 mėnesiai (BK 63 straipsnio 4 dalis, 50 straipsnio 2 dalis), pirmosios instancijos teismas BK nuostatų nepažeidė.

22. Priimant skundžiamą nuosprendį, nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu A. S. yra nuteistas pagal BK 284 straipsnį už dvi veikas (padarytos 2017 m. sausio 27 d.) ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės 7 ir 9 mėnesiams, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 3 metams. Taigi nusikalstamos veikos, už kurias A. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jau esant įsiteisėjusiam Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiui, t. y. neatlikus paskirtos bausmės ankstesniu nuosprendžiu. BK 64 straipsnyje numatyta bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, tvarka. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu subendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 metams, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrino su neatliktos bausmės dalimi – 6 mėnesiais pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendį (nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 4 d.), ir paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 metams 6 mėnesiams. Taigi bausmių bendrinimo klaidų padaryta nebuvo, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

23. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. vasario 12 d. pažyma (pirminė) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, nurodant, kad valstybės naudai iš A. S. priteistina suma – 139,50 Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

24. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Teismo 2020 m. spalio 21 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant parinkti gynėją A. S. (2 t., b. l. 123-124). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko gynėją advokatę Eleną Šajaukaitę (2 t., b. l. 133-134), atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi advokatė Elena Šajaukaitė buvo paskirta A. S. gynėja (2 t., b. l. 130).

25. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

26. Pažymėtina, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta 2021 m. vasario 10 d., tuo tarpu minėta pažyma buvo gauta jau išnagrinėjus bylą ir teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, toks prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-336-870/2020). Kadangi prašymas buvo pateiktas jau išnagrinėjus bylą ir išėjus priimti sprendimo, proceso dalyviams nesudarius galimybės pareikšti savo nuomonės dėl tokio prašymo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. vasario 12 d. prašymas paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. (A. S.) gynėjo advokato Antono Kviatkovskio (Anton Kviatkovski) apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. vasario 12 d. prašymą dėl A. S. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jurgita MačionytėAiva SurvilienėNida Vigelienė