Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Svetlanos Jurgaitienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 242 straipsnyje ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė A. P. sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, A. P. paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bausmes visiškai sudedant ir A. P. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 27 (dvidešimt septynioms) dienoms.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini), pagal Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. vasario 9 d. sprendimu patvirtintą dienotvarkę, 2024 m. rugpjūčio 5 d. 13 val. buvo išleistas apsipirkti į parduotuves, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau nustatytu laiku – 14 val. be svarbios priežasties negrįžo į bausmės atlikimo vietą ir 2024 m. spalio 16 d. 18 val. 19 min. parke (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato pareigūnų bei grąžintas į Alytaus kalėjimą. Veika kvalifikuota pagal BK 242 straipsnį.

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad A. P., būdamas laikinai išleistas iš įkalinimo įstaigos, be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo į įkalinimo įstaigą ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, nusikaltimas įrodytas. A. P. nusikalto neatliktos bausmės metu, jis laikytinas recidyvistu. Teismas sprendė, kad A. P. yra linkęs nusikalsti ir nelinkęs taisytis laisvėje, todėl jam skirta laisvės atėmimo bausmė. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad nusikaltimas padarytas neatlikus kitu nuosprendžiu skirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, visiškai jas sudedant.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama A. P. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo ją sušvelninti. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę nuteistajam laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu A. P. pagrįstai nuteistas pagal BK 242 straipsnį, o nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

6. Skundžiamu nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje. Įstatymo leidėjas už BK 242 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatė alternatyvias bausmės rūšis – baudą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Apylinkės teismas A. P. paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

8. Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad A. P. anksčiau tris kartus teistas už smurtinius nusikaltimus žmogaus sveikatai. Skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pagal Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Neigiamai nuteistąjį apibūdina ir duomenys apie jo baustumus administracine tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A. P. penkis kartus baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus. Tai parodo, kad asmuo nesistengia keisti gyvenimo būdo ir nepasimoko iš ankstesnio savo patyrimo. Informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, kas parodo, kad jam skiriamos piniginės bausmės jokio poveikio nedaro ir bausmės tikslų nepasiekia.

10. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis baudžiamosios teisės teorija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi anksčiau buvo teistas už nusikaltimų įvykdymą, teistumas neišnykęs. Bylos duomenimis A. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime. Nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Vertinant skundžiamu nuosprendžiu padarytą veiką, nustatyta, kad A. P. į kalėjimą negrįžo nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. iki 2024 m. spalio 16 d., buvo paskelbta jo paieška, o į kalėjimą jis buvo pristatytas tik jį sulaikius policijos pareigūnams. Apelianto skundo argumentas, kad į įkalinimo įstaigą negrįžo nustatytu laiku, nes bijojo būti sumuštas, niekaip nepateisina jo padaryto nusikaltimo. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam pagrįstai skirta griežčiausia BK 242 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

12. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad A. P. už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas taip pat buvo skiriamos su laisvės atėmimo susijusios bausmės (laisvės atėmimas, areštas), o paskirtas laisvės apribojimas savo bausmės tikslų nepasiekė ir už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą ši bausmės rūšis teismo sprendimu buvo pakeista į arešto bausmę. Apelianto teistumai akivaizdžiai rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas, paskirdamas mažesnę nei sankcijos vidurkyje nustatytą bausmę – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki dvejų metų), kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu dar sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nepaskyrė per griežtos bausmės. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. P. paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

13. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę pagal kitą nuosprendį, teisingai sprendė, jog bausmės turi būti bendrinamos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausme, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesiai ir 27 dienos laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu bausmių bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo ir taikyti dalinį, o ne visišką bausmių sudėjimą, kaip to prašo apeliantas, nusikaltus bausmės atlikimo laikotarpiu pagrindo nėra.

14. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.