Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos L. E. atstovo advokato Arūno Zeleckio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas (toliau - Institucija) 2022 m. vasario 8 d. nutarimu L. E. buvo pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį, už tai, kad ji, 2020 m. spalio 27 d., 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdama (duomenys neskelbtini) vedėja, neužtikrino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2020 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-1504 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 2.6.2, 2.6.3 papunkčių (įstaigoje nebuvo suformuotų stabilių pamainų, užtikrinant, kad tos pačios sudėties komandos aptarnautų tuos pačius pacientus ir neužtikrinta griežtai, kad tos pačios pamainos komandos darbuotojų tiesioginis kontaktas su kitos komandos darbuotojais) reikalavimų laikymąsi. 2021 m. spalio 27 d. patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje nebuvo užtikrinta, kad COVID-19 liga sergančius pacientus aptarnautų atskira Personalo komanda. 2020 m. spalio 24 d. COVID-19 ligos atvejai buvo nustatyti trims pacientams. Nustatyta, kad patvirtinti COVID-19 atvejai susiję su (duomenys neskelbtini) skyriuje kilusiu COVID-19 ligos protrūkiu. Nustatyti pažeidimai sukėlė tiesioginę riziką išplisti COVID-19 ligai. Nutarimu L. E. paskirta administracinė nuobauda – 3750 Eur bauda. Šį Institucijos nutarimą pareiškėja L. E. apskundė teismui.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nesutinkama su padaryto nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, inkriminavimu.

7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

8. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl L. E. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti priimtą procesinį sprendimą, remiantis tik apeliacinio skundo motyvais, kurie jokiais objektyviais duomenimis apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes nepagrįsti, teisinio pagrindo nėra. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir taikė teisę, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nepritarti jame išdėstytoms išvadoms.

10. ANK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė tam, kas padarė visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį atsako asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, sukėlusią pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taigi, atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti, be paminėtų teisės norminių aktų pažeidimo, būtina ir papildomų dviejų sąlygų visuma: 1) veika sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) ji padaryta karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, veika pagal nurodyto straipsnio 4 dalį negali būti kvalifikuojama.

11. Nagrinėjamoje byloje L. E. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nubausta už tai, kad ji, 2020 m. spalio 27 d., 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdama Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) departamento vedėja, neužtikrino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2020 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-1504 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.6.2, 2.6.3 papunkčių reikalavimų laikymąsi. 2021 m. spalio 27 d. patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje nebuvo užtikrinta, kad COVID-19 liga sergančius pacientus aptarnautų atskira Personalo komanda. 2020 m. spalio 24 d. COVID-19 ligos atvejai buvo nustatyti trims pacientams. Nustatyta, kad patvirtinti COVID-19 atvejai susiję su (duomenys neskelbtini) skyriuje kilusiu COVID-19 ligos protrūkiu. Nustatyti pažeidimai sukėlė tiesioginę riziką išplisti COVID-19 ligai.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė, reaguodama į COVID-19 keliamą itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, dar 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės.

13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. V-1504 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, galiojusio administracinio nusižengimo padarymo metu, 2.6.2 ir 2.6.3 papunkčiai numatė, kad teikiant stacionarines paslaugas suformuojamos ASPĮ personalo pamainos, užtikrinant, kad atitinkamai pacientų grupei paslaugas teiktų tik tos pačios sudėties Personalo komandos, griežtai apribojamas tos pačios pamainos Personalo komandų darbuotojų judėjimas ir tiesioginis ne tos pačios Personalo komandos darbuotojų tarpusavio kontaktas.

14. Pažymėtina, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius taip pat patvirtino tvarką dėl darbuotojų darbo organizavimo. VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 2-252 „Dėl darbuotojų, teikiančių ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas tiesioginio kontakto su pacientu būdu ir planines stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas darbo organizavimo" 1.1.2 papunktyje nurodyta, kad sudarant darbo grafikus darbuotojams, teikiantiems planines stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suformuoti personalo pamainas (komandas - gydytojai, slaugytojai, slaugytojo padėjėjai, pagalbiniai medicinos darbuotojai) užtikrinant, kad tai pačiai pacientų grupei paslaugas teiktų tik tos pačios Personalo komandos, griežtai apriboti tos pačios pamainos Personalo komandų darbuotojų judėjimą ir tiesioginius ne tos pačios komandos darbuotojų tarpusavio kontaktus.

15. Administracinio nusižengimo tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimu metu ir apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta L. E. teigė, kad Personalo komandų suformavimas (duomenys neskelbtini) departamento lygmeniu atitiko Tvarkos aprašo ir Ligoninės direktoriaus patvirtintų vidaus norminių teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad skyriuje buvo suformuota atskira septyniolikos asmenų Personalo komanda (trys gydytojos, aštuonios slaugytojos ir šešios slaugytojų padėjėjos bei pagalbinės medicinos darbuotojos), kaip to reikalauja Tvarkos aprašas. Tačiau su tokiu argumentu apygardos teismas sutikti negali. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagal byloje esančius (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius matyti, kad nebuvo suformuotų pamainų su tos pačios sudėties Personalo komandomis. Iš byloje esančių spalio mėnesio darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad 2020 m. spalio 19 d. vienoje pamainoje dienos metu dirbo darbuotojai: L. J. (vidaus ligų gydytoja), A. V. (bendrosios praktikos slaugytoja), D. J. (vyr. bendrosios praktikos slaugytoja), R. P. (bendrosios praktikos slaugytoja), A. D. (bendrosios praktikos slaugytoja), B. G. ir R. R. (pagalbinės medicinos darbuotojos), R. K. (slaugytojo padėjėja), 2020 m. spalio 21 d. dalis darbuotojų (A. D., B. G., L. J., D. J.) iš spalio 19 d. pamainos dirbo vienoje pamainoje jau su V. V. (bendrosios praktikos slaugytoja), R. B. (slaugytojo padėjėja), 2020 m. spalio 22 d. vienoje pamainoje darbuotojai: A. D., D. J., B. G., R. K. dirbo su D. G. (bendrosios praktikos slaugytoja), kuri nedirbo aptartose pamainose. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad bendrosios praktikos slaugytoja D. J., pagalbinės medicinos darbuotojos R. R. ir R. B., vidaus ligų gydytojos L. E. ir L. J. bei bendrosios praktikos slaugytojos nebuvo priskirtos konkrečiai stabiliai tos pačios sudėties Personalo komandai (nebuvo suformuota stabilių komandų) ir darbuotojai iš skirtingų pamainų turėjo tarpusavio kontaktą dirbdami slenkančiu grafiku. Apygardos teismo vertinimu, būtent darbo grafiko sudarymas, pagal kurį darbuotojai dirbo slenkančiu grafiku ir tokiu būdu turėjo kontaktą su skirtingose pamainose dirbusiais kitais darbuotojais, neatitinka Tvarkos aprašo 2.6.2 ir 2.6.3 papunkčių reikalavimų.

16. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad personalo pamainos turėjo būti sudarytos tuo atveju, kai (duomenys neskelbtini) skyriuje atsirado dvi pacientų grupės. Pažymima, kad trims pacientams ir su jais dirbusiai darbuotojai nustačius COVID-19 ligą, ketvirtas pacientas priskirtas tai pačiai pacientų grupei (kuriems yra pasireiškęs bent vienas COVID-19 būdingas simptomas), nes jis atitiko epidemiologinius kriterijus (artimas sąlytis su patvirtintu COVID-19 ligos atveju 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios), todėl po 2020 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo tik vienos grupės pacientai, nes nauji pacientai į šį skyrių nebuvo guldomi ir atskiros Personalo komandos neprivalėjo būti sudaromos. Tačiau šis argumentas nepagrįstas. Tvarkos apraše, galiojusiame pažeidimo padarymo metu, buvo nurodyta, kaip turi būti organizuojamas darbas teikiant stacionarias paslaugas, t. y. teikiant stacionarines paslaugas suformuojamos ASPĮ personalo pamainos, užtikrinant, kad atitinkamai pacientų grupei paslaugas teiktų tik tos pačios sudėties Personalo komandos, griežtai apribojamas tos pačios pamainos Personalo komandų darbuotojų judėjimas ir tiesioginis ne tos pačios Personalo komandos darbuotojų tarpusavio kontaktas. Priešingai nei teigia apeliantės L. E. atstovas, vadovaujantis aukščiau išdėstytu reglamentavimu, darytina išvada, kad personalo komandos turėjo būti sudaromos visais atvejais, ne tik atsiradus dviem pacientų grupėms.

17. Apygardos teismas sprendžia, kad L. E., einanti VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) departamento vedėjos pareigas, būdama atsakinga už organizavimą ir kontroliavimą sveikatos paslaugų teikimą departamente, savo neveikimu pažeidė Tvarkos aprašo 2.6.2 ir 2.6.3 papunkčių reikalavimus ir sukėlė tiesioginę riziką išplisti COVID-19 ligai (b. l. 67), todėl L. E. veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

18. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad neįrodyta, jog asmens veika sukėlė realų pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Apeliantės atstovas nurodo, kad veiką kvalifikuojant pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, byloje nepakanka vien tik nustatyti (įrodyti) faktą, kad buvo padarytas ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimas, – turi būti įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika sukėlė realų pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai.

19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukėlimas pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra savarankiškas požymis, kuris sudaro įrodinėjimo dalyką ir negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimo padarymo faktą šio straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytu metu, t. y. esant karo, nepaprastosios padėties, karantino ir kt. situacijai. Sprendžiant dėl šio požymio buvimo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į konkrečią situaciją, įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą – tos ligos šaltinius, sukėlėjų perdavimo žmogui būdus ir ypatumus bei pagal tai konkrečiu asmens elgesiu sukeliamą riziką tokiai ligai plisti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-23-511/2022, 2AT-44-489/2022, 2AT-52-495/2022).

20. Pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis laikomos ligos, kurios įstatymu nustatyta tvarka yra įtrauktos į tokių ligų sąrašus. Šiai bylai aktualiu atveju COVID-19 yra įtraukta į 2002 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintą ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą.

21. Iš pirmosios instancijos nutarties turinio matyti, kad teismas pavojaus išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai (COVID-19) sukėlimo požymį nustatė įvertinę ne tik L. E. padarytą visuomenės sveikatos srities teisės aktų (Tvarkos prašo 2.6.2 ir 2.6.3 punktų) pažeidimą, tačiau nurodė ir teisinius argumentus, pagrįstus konkrečiu pareiškėjos elgesiu ir įvykio situacija, rodančius realiai sukeltą riziką ypač pavojingai užkrečiamajai ligai (COVID-19) plisti.

22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad COVID-19 liga buvo patvirtinta trims (duomenys neskelbtini) skyriaus pacientams ir keturiems šio skyriaus darbuotojams - medicinos darbuotojai R. R., bendrosios praktikos slaugytojai V. V., bendrosios praktikos slaugytojai A. D., slaugytojo padėjėjai R. B.. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, Užkrečiamųjų ligų stebėsenos ir kontrolės informacinėje sistemoje esantys duomenys patvirtina, kad pirmas susirgimo atvejis nustatytas darbuotojai R. R.. R. R. 2020 m. spalio 20 d. sukarščiavo ir kreipėsi į šeimos gydytoją. Paskutinė darbo diena Įstaigoje – 2020 m. spalio 19 d. COVID-19 ligos atvejis patvirtintas PGR testu 2020 m. spalio 23 d.. 2020 m spalio 19 d. darbuotoja dirbo vienoje pamainoje su bendrosios praktikos slaugytoja A. D., kuriai 2020 m. spalio 25 d. pasireiškė COVID-19 ligos simptomai (gerklės skausmas, oro trūkumas). COVID-19 liga patvirtinta 2020 m. spalio 30 d. PGR testu. A. D. iki simptomų pasireiškimo darbe dirbo 2020 m. spalio 21 d. vienoje pamainoje su bendrosios praktikos slaugytoja V. V. ir slaugytojo padėjėja R. B.. V. V. COVID-19 ligos simptomai (aukšta temperatūra, sloga, galvos skausmas) pasireiškė 2020 m. spalio 31 d. COVID- 19 liga patvirtinta PGR testu 2020 m. lapkričio 4 d. R. B. COVID-19 ligos simptomai pasireiškė 2020 m. spalio 25 d. (galvos skausmas, temperatūra). Covid – 19 liga patvirtinta PGR testu 2020 m. spalio 29 d.. COVID-19 ligos atvejai nustatyti 4 skyriaus pacientams: 2020 m. spalio 24 d. V. R. (hospitalizuota įstaigoje 2020 m. spalio 15 d.), 2020 m. spalio 24 d. P. A. M. (hospitalizuotas įtaigoje 2020 m. spalio 16 d.). Pacientė V. R. gulėjo 203 palatoje su kitomis dviem pacientėmis – Z. J. ir S. K. (šios pacientės išrašyto į namus atitinkamai 2020 m. spalio 26 d. ir 2020 m. spalio 23 d.). V. R. 2020 m. spalio 27 d. buvo perkelta į VšĮ (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad R. R. turėjo sąlytį su pacientais, kuriems vėliau patvirtinti atvejai, todėl tikėtinas užsikrėtimas per šią įstaigos darbuotoją. Be to, kadangi darbuotojai dirbo slenkančiu grafiku, iš viso užsikrėtė keturios skirtingose pamainose dirbusios darbuotojos. Administracinėn atsakomybėn patraukta L. E., nesilaikiusi įpareigojimo sudaryti Personalo komandas, patvirtindama darbo grafiką, pagal kurį darbuotojai dirbo slenkančiu grafiku, sudarė sąlygas pavojingai ligai išplisti VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriuje.

23. Vertinant veikos pavojingumą ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatų kontekste, pabrėžtina, kad COVID-19 virusinė infekcija, tiek pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamus mokslinius duomenis, plinta pirmiausia perduodant iš žmogaus žmogui per lašelius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės. Liga pasižymi labai dideliu užkrečiamumu, prie šios ligos plitimo gali prisidėti žmonės, turintys nežymių ligos simptomų arba net jų neturintys. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad (duomenys neskelbtini) terapijos skyriaus darbuotojai, tinkamai naudodami AAP, negalėjo sukelti pavojaus išplisti COVID-19 ligai, tačiau pažymėtina, kad AAP naudojimas yra tik viena iš priemonių, skirtų šios ligos plitimui suvaldyti.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad toks pareiškėjos padarytas Tvarkos aprašo 2.6.2 ir 2.6.3 papunkčiuose (nusižengimo padarymo metu galiojusi redakcija) nurodyto įpareigojimo pažeidimas, atsižvelgiant tiek į konkrečią bylos situaciją, tiek ir į mokslines žinias apie COVID-19 ligą, teismų pagrįstai buvo įvertintas kaip sukėlęs pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai ir teisingai kvalifikuotas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

25. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nenustatyta administracinio nusižengimo padarymo pradžia ir pabaiga. Pažymėtina, kad šiuo atveju administracinis nusižengimas yra trunkamojo pobūdžio. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba tol, kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Esant trunkamajam pažeidimui, nusižengimo data ir laikas laikomas šio trunkamojo nusižengimo nustatymo diena. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimas Ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo pradėtas 2020 m. spalio 27 d., 11 val. 30 min., ir baigtas 2020 m. spalio 27 d., 13 val. 30 min. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas yra užfiksuotas tinkamai. Todėl skundo argumentas, kad nėra aiškūs administracinio pažeidimo padarymo data ir laikas, yra atmetamas kaip nepagrįstas.

26. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutarime išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui. Atsižvelgiant į visas šias nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl ją naikinti skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos L. E. atstovo advokato Arūno Zeleckio apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.