Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-10-05 · Civilinė byla Nr. e2-1125-1089/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-05
Bylos Nr.
e2-1125-1089/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17297-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Virkutis
Ieškovas
I. G., D. G.
Atsakovas
A. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1125-1089/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17297-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,dalyvaujant ieškovei I. G., ieškovų atstovei advokatei V. Ž.,atsakovui A. T. (A. T.), jo atstovui advokatui P. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. G. ir D. G. (D. G.) ieškinį atsakovui A. T. dėl teisės pripažinimo atlikti statybos darbus be atsakovo sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovai I. G. ir D. G. pareikštu ieškiniu prašo pripažinti jiems teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priestato statybos darbams be atsakovo A. T. sutikimo pagal architektės R. Ž. parengtą projektinį pasiūlymą–schemą, taip pat priteisti iš atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštą ieškinį ieškovai grindžia tokiais esminiais argumentais:

1.1. Bylos šalims dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir sklype esantis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu ir namu tvarka. Ieškovams yra kilęs atskiro įėjimo į namą įsirengimo poreikis – ieškovų naudojama namo dalis yra padalinta į dvi dalis, tenkančias kiekvienam ieškovui. Kad šeimos galėtų atskirai naudotis joms priskirtomis namo dalimis yra reikalingas naujas įėjimas. Šiuo metu įėjimas į ieškovės naudojamą namo dalį yra atsakovo naudojamoje žemės sklypo dalyje.

1.2. Priestatas, kurį siekia pastatyti ieškovai, praplėstų namo patalpas ir atliktų įėjimo į namą funkciją. Ieškovė ir atsakovas buvo pasirašę nedetalizuotą susitarimą dėl ieškovės teisės pabaigti terasos (priestato) statybos darbus prie ieškovės naudojamos namo dalies sienos ir jos naudojamoje žemės sklypo dalyje. Tačiau savo susitarimo atsakovas nesilaikė, nes vėliau atsisakė pasirašyti konkretų susitarimą dėl priestato statybos. Šiuo metu atsakovas atsisako duoti sutikimą priestato statybai remdamasis tuo, kad priestatas turi būti statomas ne mažesniu kaip trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos. Atsakovas faktiškai prašo laikytis trijų metrų atstumo nuo vidinės sklypo ribos, nustatytos galiojančioje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje.

1.3. Nurodytą reikalavimą atsakovas pareiškė neįvertinęs eilės aplinkybių: 1) priestatas būtų statomas prie namo ir iki sklypo išorinių ribų yra daugiau negu trys metrai; 2) atsakovo prašymu, kad nebūtų bendro naudojimo žemės sklypo, ieškovė perkėlė įėjimą į jai priklausančias patalpas iš patalpų inventorinės bylos plane pažymėtų indeksais 1-1, 1-3, į patalpas 1-10. Dabar ieškovė prašo sutikimo perkelti įėjimą į jos naudojamą žemės sklypo dalį; 3) norimas statyti priestatas tik pratęstų namo sieną ties naudojimosi žemės sklypu riba; 4) atsakovas name negyvena ir į jį atvažiuoja kaip į darbo vietą; 5) atsakovas neįvertina gamyklinių vaizdų, sukuriamų dėl jo vykdomų metalo apdirbimo darbų, ir sąlygų, kuriomis ieškovė turi naudotis, kad galėtų patekti į jos naudojamas patalpas. Pastačius priestatą, atsakovo padėtis nepablogės.

Atsiliepimas

2. Atsakovas A. T. atsiliepime į ieškinį prašo ieškovų reikalavimo netenkinti, priteisti iš ieškovų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovas grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:

2.1. Pirminis ieškovų siekis buvo pastatyti ne priestatą, o terasą. Tokioms statyboms atsakovas neprieštaravo. Priestato statybos darbams nesilaikant trijų metrų atstumo iki atsakovo naudojamo sklypo ribos atsakovas nepritaria. Toks reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas (Statybos techninio reglamento 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, 9 priedo Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai 4 punktas).

2.2. Ieškovai nebuvo geranoriški ir neįvykdė nei vieno šalių susitarimo. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 1 d. ieškovei padovanojo 179/540 dalį žemės sklypo, kad ieškovė perkeltų įėjimą į savo pusę. Tačiau šio įsipareigojimo ieškovė neįvykdė, pradėjo savivaliauti ir ignoruoti atsakovo prašymus, susijusius su neteisėtai pradėtomis statybomis.

II. Teismo posėdyje bylos šalių papildomai išsakytų argumentų esmė

3. Ieškovų pusė teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir savo poziciją.

Atsiliepimas

4. Atsakovas A. T. teismo posėdyje papildė savo poziciją argumentais, kad nesutinka su ieškovų reikalavimu, nes, įrengus priestatą, be kita ko, padidėtų bendro naudojimo žemės sklypo dalis, pablogėtų insoliacija atsakovo naudojamoje sklypo dalyje, dėl užstatymo intensyvumo tikėtinai būtų apribotos atsakovo galimybės ateityje vykdyti žemės sklype statybos darbus ir taip pat sumažėtų atsakovui priklausančio gyvenamojo namo dalies rinkos vertė (2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 31 sek.–43 min. 28 sek.; 56 min. 26 sek.–1 val. 1 min. 56 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

5. Ginčo byloje nėra ir tą patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, Nekilnojamojo turto registro duomenys, kad bylos šalims bendrosios dalinės nuosvybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir jame esantis gyvenamasis namas. Tarp bylos šalių yra nustatyta notariškai patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Pagal šią tvarką žemės sklypas yra padalintas į tris dalis, iš kurių viena dalimi naudojasi ieškovai (plane pažymėta indeksu B ir nuspalvota rausva spalva), antra atsakovas (plane pažymėta indeksu A ir nuspalvota žalia spalva), o trečia dalis, esanti po gyvenamuoju namu ir išeinanti už jo užstatyto ploto apie vieną metrą, yra palikta bendram naudojimui (plane pažymėta indeksu C ir nuspalvota raudonai).

6. Bylos šalys taip pat sutaria ir tarp jų nėra ginčo dėl to, kad atsakovas naudojasi antru gyvenamojo namo aukštu ir pirmo aukšto patalpa, namo plane pažymėta indeksu 1-11, o ieškovai naudojasi likusiomis pirmo aukšto patalpomis. Nekilnojamojo turto registro duomenimis tarp ieškovų yra nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka. Atsakovas taip pat neneigia, kad ieškovė į jos naudojamą namo patalpų dalį patenka per įėjimą, kuris yra atsakovo naudojamoje žemės sklypo dalyje. Ieškovė ir atsakovas taip pat patvirtino, kad buvo susitarę, jog ieškovė perkels įėjimą į jos naudojamą sklypo dalį. Be to, ieškovė ir atsakovas buvo sudarę rašytinį susitarimą, kuriame, be kita ko, atsakovas išreiškė sutikimą leisti ieškovei pabaigti terasos statybos darbus. Ginčo nėra dėl to, kad terasą planuota įrengti toje žemės sklypo dalyje, kurioje šiuo metu ieškovai nori pastatyti priestatą pagal architektės R. Ž. parengtą projektinį pasiūlymą–schemą. Priestato projektinės ribos aukščiau esančiame žemės sklypo plane pažymėta statmenai ir horizontaliai nupieštomis raudonomis linijomis. Tai yra, priestatas turėtų būti įrengtas ieškovų naudojamoje žemės sklypo dalyje, o jo rytinė siena turėtų pratęsti gyvenamojo namo sieną, einančią ties ieškovų ir atsakovo naudojamų sklypo dalių riba.

7. Ieškovų norimo statyti priestato vizualiniai ir kiti sprendiniai yra pateikti architektės R. Ž. parengtame projektiniame pasiūlyme–schemoje. Pastabų dėl pasiūlymo–schemos turinio atsakovas nepareiškė. Ieškinyje išdėstyti argumentai ir pasiūlymo–schemos duomenys patvirtina, kad, įrengus priestatą, būtų pasiektas ieškovas nurodytas rezultatas, t. y. suformuotas naujas įėjimas į ieškovės naudojamą gyvenamojo namo dalį iš ieškovų bendrai naudojamos žemės sklypo dalies.

8. Kaip jau nurodyta, žemės sklypas bylos šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovo sutikimas dėl priestato statybos yra viena iš būtinųjų sąlygų, kad ieškovai galėtų gauti leidimą statybai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 87 ir 99 dalys, 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

9. Pastebėtina, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. Žemės sklypo dalies dovanojimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 5.5 punkte buvo nustatyta, jog bendraturčiai turi teisę savo sklypo dalyje statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus. Ieškovei pateikus atsakovui prašymą duoti sutikimą priestato statybai, atsakovas 2020 m. vasario 25 d. raštu „Dėl statybos dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype“ informavo, kad neprieštarautų priestato statybai, jeigu būtų išlaikytas ne mažesnis kaip trijų metrų atstumas iki atsakovo žemės sklypo ribos. Šio sprendimo 4 punkte išskirta, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovas praplėtė savo poziciją, kodėl jis nesutinka, jog ieškovai statytų priestatą, naujais argumentais.

10. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Nagrinėjamu atveju ieškovai negali realizuoti savo interesų, susijusių su priestato statyba, dėl atsakovo atsisakymo duoti sutikimą priestato statybai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant bendraturčių interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

12. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta ir tai, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Bendrame žemės sklype vykdant statybas (ypač statant naujus statinius) neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

13. Išanalizavus bylos šalių argumentus, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai, piktnaudžiaudamas savo padėtimi, atsisako duoti ieškovams sutikimą dėl priestato statybos.

14. Visų pirma, priežastys, dėl kurių ieškovai nori pastatyti priestatą, yra nulemtos objektyvaus ir racionalaus poreikio. Tai yra, pastačius priestatą būtų suformuotas naujas įėjimas į namą ir taip sudarytos galimybės ieškovei I. G. į jos naudojamą namo dalį patekti per atskirą įėjimą iš ieškovų naudojamos žemės sklypo dalies ir nutraukti naudojimąsi atsakovui priskirta žemės sklypo dalimi. Fakto, kad tokių pasekmių bylos šalys bet kuriuo atveju siekia, patvirtina prieš tai paminėta aplinkybė, jog ieškovė ir atsakovas buvo susitarę, kad ieškovė perkeltų įėjimą į jos naudojamą sklypo dalį.

15. Antra, ginčo žemės sklypas bylos šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nustatyta naudojimosi tvarka nuosavybės formos nepakeitė. O tai reiškia, kad bylos šalių naudojamos žemės sklypo dalys negali būti prilygintos besiribojantiems žemės sklypams, kaip tai suprantama pagal statybos normatyviniuose dokumentuose ir Statybos įstatyme įtvirtintas apibrėžtis. Statybos įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje nedviprasmiškai atribotos žemės sklypo bendraturčių ir besiribojančių žemės sklypų savininkų apibrėžtys.

16. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statyba leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 55 punkte ir 7 priede „Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ naudojama išskirtinai besiribojančių žemės sklypų apibrėžtis, o 7 priedo 4 punkte nustatyta, kad besiribojančių sklypų savininkų rašytinis sutikimas yra būtinas, jeigu statinius norima statyti arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Analogiška nuostata, kad minimalus 3 m atstumas nuo sklypo ribos statinių statybai gali būti mažinamas gavus besiribojančio žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą, įtvirtinta ir atsakovo nurodyto STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo „Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ 1.1 punkte.

17. Iš nurodytų normų turinio akivaizdu, kad apibrėžtis besiribojantys žemės sklypai statybos normatyviniuose dokumentuose vartojama apibūdinant atskirus žemės sklypus, priklausančius skirtingiems savininkams. Tokį apibrėžties turinio aiškinimą suponuoja ne tik aplinkybė, kad žemes sklypo bendraturčiai nėra tapatinami su besiribojančių žemės sklypų savininkais, bet ir kalbinė besiribojančio žemės sklypo apibrėžties formuluotės reikšmė, kuri vartojama nuosekliai tokia pačia prasme.

18. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas atsakovo atsikirtimas, kad pagal paminėtas statybos techninių reglamentų nuostatas minimalūs statinių atstumai iki sklypo ribų yra taikomi ne tik besiribojančių žemės sklypų išorinių, bet ir bendraturčių valdomos sklypo dalies vidinės ribos atžvilgiu. O tai reiškia, kad atsakovas be pagrindo teigia, jog ginčo situacijoje yra aktualus kasacinio teismo išaiškinimas, kad tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

19. Paminėta nereiškia, kad atsakovas, kaip žemės sklypo bendraturtis, neturi teisės, be kita ko, savo nesutikimo motyvuoti remdamasis aplinkybe, jog priestatą yra norima statyti iš esmės ant ribos, skiriančios ieškovų ir atsakovų naudojamas žemės sklypo dalis. Pagal byloje pateiktus įrodymus atsakovo pozicija, kad turi būti išlaikytas minimalus 3 m atstumas iki jo naudojamos žemės sklypo dalies ribos, yra paremta tik norminiuose teisės aktuose nustatyto minimalaus atstumo argumentu, kuris nėra aktualus. Nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdyje atsakovas nenurodė svarių atsikirtimų, kurie sudarytų pagrindą laikyti, kad 3 m atstumo išlaikymas jam būtų itin svarbus ir reikšmingas. Priešingai, atsakovo pozicija yra nenuosekli tuo aspektu, kad jis neprieštaravo terasos statybai toje pačioje vietoje, kurioje ieškovai siekia pastatyti priestatą. Racionalių paaiškinimų, kodėl priestatas turėtų būti statomas atitraukus jį nuo vidinės sklypo ribos ne mažesniu kaip 3 m atstumu, kai tokio paties reikalavimo nekelia terasai, atsakovas nenurodė (CPK 185 straipsnis). Taigi atsakovo nesutikimas toje apimtyje, kiek jis grindžiamas 3 m atstumo taisykle, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.

20. Kita vertus, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012 ir 2017 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017 išaiškinta ir tai, kad tuo atveju, kai vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyta mažinti esamo atstumo nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte (šiuo metu galiojančio STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punktas) nustatyti reikalavimai dėl statinio ir sklypo ribos atstumo nelaikytini savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininko teises. Rekonstrukciją vykdant ant esamo statinio pamatų ir jos metu nekeičiant statinio matmenų taip, kad būtų dar labiau mažinamas esamas statinio ir sklypo ribos atstumas, gretimo sklypo savininkui kiltų pareiga motyvuoti atsisakymą, o teismas turėtų įvertinti statybos (rekonstrukcijos) darbų būtinumą ir statinio parametrų pokyčio apimtį.

21. Bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra mažesniu nei 3 m atstumu iki vidinės žemės sklypo ribos, skiriančios bylos šalių naudojamas sklypo dalis. Jau pasisakyta, kad, pastačius priestatą, gyvenamojo namo siena būtų pratęsta ieškovų naudojamoje sklypo dalyje taip, jog esamas atstumas iki vidinės sklypo ribos nesikeistų. Taigi bet kuriuo atveju atsakovas – nepriklausomai nuo to, kaip turėtų būti aiškinama besiribojančio žemės sklypo apibrėžtis, šioje konkrečioje situacijoje negali besąlygiškai nuo pareikšto reikalavimo gintis minimalaus atstumo iki jo naudojamos sklypo dalies išlaikymo atsikirtimu kaip savarankišku pagrindu atsisakyti išduoti ginčo sutikimą.

22. Trečia, teisminio proceso metu atsakovo išsakyti motyvai, kodėl jis atsisako duoti sutikimą, taip pat yra nepagrįsti. Atsakovo paaiškinimai, kad pastačius priestatą pablogėtų jo naudojamos žemės sklypo dalies insoliacija, nėra paremti realiais duomenimis ir patys savaime negali patvirtinti įrodinėjamos aplinkybės (CPK 178 straipsnis). Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad, pastačius priestatą, sumažėtų jam nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo ir (ar) žemės sklypo dalies vertė. Atsakovas taip pat tik abstrakčiai nurodė, kad, pastačius priestatą, dėl užstatymo intensyvumo tikėtinai būtų apribotos atsakovo galimybės ateityje vykdyti žemės sklype statybos darbus. Motyvuodamas nesutikimą pastaruoju atsikirtimu atsakovas turėjo pareigą jį pagrįsti realiais skaičiavimais, o ne vien tik savo pasvarstymu apie neapibrėžtą ir nekonkrečią riziką jo galimiems abstraktiems planams, susijusiems su statinių statyba jo naudojamoje žemės sklypo dalyje. Kaip nepagrįstas atmestinas ir atsakovo teiginys, kad, įrengus priestatą, be kita ko, padidėtų bendro naudojimo žemės sklypo dalis, naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu C. Priestato statyba nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pati savaime nepakeis bei nepraplės žemės sklypo dalies, naudojimosi tvarkos plane pažymėtos indeksu C, ribų. O aplinkybė, kad dalis priestato pateks į bendram naudojimui paskirtą žemės sklypo dalį, nepateisina atsakovo atsisakymo duoti sutikimą. Tai nepažeis atsakovo nuosavybės teisių, nes sklypo dalis yra naudojama bendrai visų bendraturčių. Be to, priestato statybos sukels iš esmės tokias pačias pasekmes, susijusias su aptariama žemės sklypo dalimi, kokios kiltų ieškovams įrengus terasą, kurios statyboms atsakovams neprieštarauja ir yra išdavęs sutikimą. Priestato įsiterpimas į bendrai naudojamą žemės sklypo dalį nepažeis atsakovo interesų ir dėl to, kad vienas iš priestato funkcinių tikslų sudaryti ieškovei galimybes patekti į jos naudojamas namo patalpas iš ieškovams priskirtos naudotis, o ne iš atsakovo naudojamos žemės sklypo dalies. Pridurtina ir tai, kad atsakovo akcentuojamas pastarasis pažeidimas kiltų ir tuo atveju, jeigu pats atsakovas siektų praplėsti jo naudojamas gyvenamojo namo patalpas (pvz., įrengiant priestatą ir pan.).

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovo atsisakymas duoti ieškovams sutikimą priestatui statyti yra motyvuotas ydingais argumentais. Atsakovas nepagrindė, kad, ieškovams pastačius priestatą, būtų pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, susiję su bendrais daiktais, ar kad projektiniai priestato statybos pasiūlymai būtų netinkami, turėtų negatyvų poveikį jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams. Atsisakydamas duoti sutikimą, atsakovas iš esmės piktnaudžiauja savo kaip bendraturčio teise, ją įgyvendina ignoruodamas bendrosios nuosavybės racionalaus valdymo reikalavimus. Priestato statyba ne tik nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų, bet leis ieškovams efektyviau naudotis jiems priklausančiomis namo dalimis, taip pat sumažins konfliktų tarp bendraturčių kilimo grėsmę, nes ieškovei nebebus būtina naudotis atsakovui priskirta naudotis žemės sklypo dalimi, kad galėtų patekti į jos naudojamos gyvenamojo namo patalpas. Atsižvelgiant į tai, ieškovų interesai ginami teismine tvarka ir jiems pripažįstama teisė gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestato statybos darbams be atsakovo A. T. sutikimo pagal architektės R. Ž. parengtą projektinį pasiūlymą–schemą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. Pagal ieškovų pateiktus dokumentus jie už pareikštą ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, o advokatui už suteiktą teisinę pagalbą – 1 125,30 Eur. Ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, būtinos ir protingo dydžio (adekvačios advokato suteiktai teisinei pagalbai) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

25. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (1 200,30 Eur) priteisiamas iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur. Atsižvelgiant į tai, šių išlaidų atlyginimas iš atsakovo nepriteisiamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovams I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priestato statybos darbams be atsakovo A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo pagal architektės R. Ž. parengtą projektinį pasiūlymą–schemą.

Priteisti iš atsakovo A. T. ieškovams I. G. ir D. G. lygiomis dalimis 1 200,30 Eur (tūkstančio dviejų šimtų eurų ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Virkutis