Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, atstovaujamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, prašymą atsakovei S. A. dėl nepagrįstai išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos teigimu, nedarbo išmokos permoka susidarė dėl atsakovei nepagrįstai išmokėtos nedarbo išmokos, ją atsakovė įgijo be jokio teisinio pagrindo, todėl jai kyla pareiga ją grąžinti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teisę į nedarbo draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių; 2) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą. Nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus (NSDĮ 6 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis NSDĮ 21 straipsnio 1 dalimi nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Bylos duomenimis, 2020 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė buvo užregistruota Užimtumo tarnyboje ir jai suteiktas bedarbio statusas.

Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. (9.26) NI_SP1-33900 „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2021 m. gegužės 12 d. atsakovei buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis įtvirtina, kad savarankiškai dirbantys asmenys – individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – ir GPMĮ) (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis (toliau – ūkininkai ir jų partneriai); šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (toliau – šeimynos dalyviai); asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje).

Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, jeigu bedarbis įregistruoja ūkininko ūkį Ūkininkų ūkių registre ar tampa ūkininko partneriu arba įregistruoja žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ar tampa žemės ūkio valdos partneriu, išskyrus bedarbius, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus.

Bylos duomenimis, bedarbio statusas atsakovei buvo panaikintas, remiantis valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro informacinės sistemos pateikta informacija dėl žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominių dydžių už praėjusių metų mokestinį laikotarpį, kuris viršijo 4 ekonominio dydžio vienetus.

2020 m. rugsėjo 17 d. Fondo valdybos informacinėje sistemoje iš Užimtumo tarnybos gavus informaciją apie atsakovės bedarbio statuso suteikimo nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. panaikinimą, VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. NI_SP1-45607 „Dėl S. A. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei nustatyta 200,95 Eur nedarbo išmokos permoka.

Fondo valdybos Utenos skyrius 2020 m. spalio 29 d. raštu Nr. (9.47) DV_S-33154 „Dėl S. A. nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos nustatymo sprendimo“, kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti 200,95 Eur nedarbo išmokos permoką. Pašto siunta atsakovei įteikta asmeniškai.

Fondo valdybos Utenos skyrius 2020 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (9.47) DV_S-39085 „Dėl S. A. nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos nustatymo sprendimo“ kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti 200,95 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo permoką. Pašto siunta atsakovei įteikta asmeniškai.

Fondo valdybos Utenos skyrius 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (9.47) DV_S-25611 „Dėl S. A. nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos nustatymo sprendimo“, kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti 200,95 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo permoką. Pašto siunta atsakovei įteikta asmeniškai.

Į aukščiau nurodytus Fondo valdybos Utenos skyriaus raštus atsakovė nereagavo, nustatytos permokos negrąžino, raštiško prašymo dėl grąžintinos sumos išdėstymo dalimis nepateikė.

Byloje nėra duomenų, kad VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. NI_SP1-45607 „Dėl S. A. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ buvo ginčijamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalies nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis NSDĮ 21 straipsnio 3 dalimi neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.237 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

Fondo valdybos teritorinis skyrius, sužinojęs, kad asmeniui nedarbo išmoka buvo išmokėta nesant tam teisiniam pagrindui arba per klaidą, turi teisę išsiieškoti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat asmenys, kurie be teisėto pagrindo įgijo turtą, turi prievolę jį grąžinti asmeniui, kurio sąskaita buvo įgytas šis turtas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje aiškindamas nepagrįsto praturtėjimo sąvoką yra nurodęs, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimo pareiga reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą aptariamo teisės instituto sąvoką asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs, tai ko negalėjo ir neturėjo gauti privalo visą, ką yra gavęs, grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta išskyrus CK nustatytas išimtis. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sąvoka „turtas“ reiškia ne tik daiktus, bet ir turtines teises, taip pat pinigus. Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla” (ex iniuria ius non oritur) išraiška (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei nepagrįstai buvo išmokėta 200,95 Eur nedarbo išmoka. Atsakovei be pagrindo įgijus turtą, buvo padaryta žala Fondo biudžetui. Kadangi 200,95 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka nėra grąžinta, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir iš atsakovės 200,95 Eur nedarbo išmokos permoka pareiškėjai priteistina.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.).

Atsižvelgiant į įrodymais patvirtintą aplinkybę, jog nuo 2022 m. vasario 1 d. atsakovė yra įregistruota užimtumo tarnyboje ir jai yra suteiktas bedarbio statusas, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki, todėl šiuo teismo sprendimu priteisiamos 200,95 Eur nedarbo išmokos permokos mokėjimas išdėstytinas lygiomis dalimis dviejų mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti iš S. A. 200,95 (dviejų šimtų eurų devyniasdešimt penkių ct) nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui.

Priteistos 200,95 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos mokėjimą išdėstyti dviejų mėnesių laikotarpiui, vieną mėnesį sumokant 100, 47 (vieną šimtą eurų 47 ct), kitą – 100,48 (vieną šimtą eurų 48 ct), mokėjimo terminą pradedant skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.