- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- e2-20788-807/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15401-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jankienė
- Ieškovas
- UAB „GELVORA“
- Atsakovas
- J. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „GELVORA“ ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 144,81 Eur skolą, 579,44 Eur palūkanas, 6,88 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 75 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsakovė per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, sprendimas priimamas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovė 2014 m. rugsėjo 28 d. sudarė sutartį dėl Vartojimo kredito sutartį (2014 m. rugsėjo 29 d. sutarties papildymas), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas kreditas. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl pradinis kreditorius nuo 2014 m. gruodžio 19 d. ją nutraukė. Ieškovė UAB „GELVORA“ ir pradinis kreditorius 2017 m. rugsėjo 28 d. sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė UAB „GELVORA“ įgijo reikalavimo teises į atsakovę pagal aukščiau minėtą sutartį. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškovas nurodo, kad, vadovaudamasis CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą.
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi arba ieškove (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas ieškovei iš atsakovės priteisiant 144,81 Eur skolą (CK 6.38, 6.200, 6.886 straipsniai).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 579,44 Eur palūkanas, kurias sudaro 288,89 Eur palūkanos iki 2014 m. gruodžio 19 d. sutarties nutraukimo dienos ir 287,17 Eur palūkanos paskaičiuotos po reikalavimo perleidimo iki ieškinio teismui parengimo dienos už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. gegužės 18 d.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuluojamą praktiką, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 288,89 Eur pelno palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2014 m. gruodžio 19 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą dar 2014 m. gruodžio 19 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 287,17 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį po sutarties nutraukimo atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.
Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti 6,88 Eur skolos išieškojimo išlaidų. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Šiuo atveju ieškovas dėl atsakovo laiku negrąžinamo kredito (neteisėti veiksmai) turėjo kreiptis dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka. Dėl to jis turėjo išlaidų, kurie yra laikytini jo nuostoliais CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Tarp patirtų nuostolių ir atsakovės veiksmų yra priežastinis ryšys, nes jeigu atsakovė būtų grąžinusi kreditą, ieškovei nebūtų reikėję kreiptis dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei iš atsakovės priteistina 6,88 Eur skolos išieškojimo išlaidų.
Ieškovė prašo priteisti 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 75 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir tai, kad šalys sutartyje susitarė dėl 75 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų, lygių mokėjimo palūkanų dydžiui, turi būti taikomos ne 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, bet sutartinės – 75 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos, todėl ieškovės prašymas priteisti 75 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas, o prašymas dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo – atmetamas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 60,72 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovės ieškovei priteistina 9,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalys, tenkančios kiekvienai iš šalių, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „GELVORA“, į.k. 125164834, naudai 144,81 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų 81 ct) negrąžintą vartojimo kreditą, 288,89 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 89 ct) palūkanas, 75 (septyniasdešimt penkių) procentų metines palūkanas už pagrindinę skolos 144,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,72 Eur (devynių eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.