Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-05-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-327-1011/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-10
Bylos Nr.
II-327-1011/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00297-2023-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Linas Dūdys (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
A. K.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Zigmantas Benetis
Kategorijos
Skundas Nr. II-327-1011/2023
Proceso Nr. 4-68-3-00297-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 18.1.; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,vertėjaujant Giedriui Račkauskui,dalyvaujant skundą padavusiai J. R., jos atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,suinteresuotam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1-ojo policijos komisariato 2023-02-03 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas administracinio nusižengimo byloje 2023-02-03 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nutarime nurodoma, kad 2023-01-21 Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-ajame policijos komisariate gautas J. R. pareiškimas, jog kaimynė iš 122 buto (A. K.) daužė pareiškėjos buto duris ir rėkavo. Bendraujant su pareiškėja, pastaroji jokios papildomos informacijos, objektyvių duomenų nepateikė. Bendraujant su kaimyne A. K., ji paaiškino, kad pareiškėja persekioja ją ir jos šeimą, pamačiusi juos tyčia nuspaudžia visus lifte esančius mygtukus, tam, kad liftas sustotų visuose aukštuose ir jai ar jos šeimos nariams tektų ilgai laukti lifto atvažiuojančio į pirmą aukštą. A. K. teigė, jog norėjo su pareiškėja pasikalbėti dėl jos tokio elgesio, todėl buvo atėjusi pas ją ir jai skambino į duris. A. K. neigia daužiusi pareiškėjos duris ar kitais pažeidinėjusi viešąją tvarką. A. K. taip pat patikslino, jog dėl pareiškėjos veiksmų ji taip pat teikė pareiškimą policijai tą pačią dieną (2023-01-21). Nutarta nepradėti administracinio nusižengimo teisenos atsižvelgiant į tai, kad konkrečiu atveju nenustatyta administracinio nusižengimo požymiu.

Šalies argumentai

J. R. 2023-02-09 teismui pateiktame skunde prašo atnaujinti (pradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, išsamiai ir visapusiškai atlikti bylos aplinkybių tyrimą. Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad pareiškėjos santykiai su kaimyne jau kelerius metus yra komplikuoti, buvo rašyti keliolika pareiškimų, tačiau vis nutariama nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos. Pareiškėja tvirtina, kad kaimynė ją terorizuoja, nepalieka ramybėje, daužo į duris, laukia, kol pareiškėja grįš namo ir uždarys duris, ir tuomet pradeda spaudinėti durų skambutį bei skambinti į duris. Kaimynė nebando taikiai bendrauti nei su ja, nei su kitais kaimynais gyvenančiais tame daugiabutyje, tačiau būtent pareiškėjai daro didžiausią moralinę žalą. Šalia gyvenanti kaimynė galėtų patvirtinti, jog net jos namuose girdisi kaip garsiai pareiškėja daužo ir skambina į duris, kaip dažnai tai būna ir kaip stipriai šie įvykiai blogina pareiškėjos moralinę būseną. Pareiškėja nebesijaučia saugi nei eidama koridoriumi, nei kildama liftu, nei grįžusi į savo namus. Turi vaizdo įrašus patvirtinančius kaip kaimynė ją terorizuoja ir baugina. Pareiškėjos manymu, tokius kaimynės veiksmus galima būtų kvalifikuoti kaip nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus padarytus pakartotinai ANK 481 str. 1 ir 2 d.. Taip pat nurodė, kad pareigūnai, kurie tyrė šiuos įvykius, neanalizavo ir tinkamai neįvertino pareiškėjos duotus parodymus, taip pat ir vaizdo įrašus, ir atsižvelgė tik į kaimynės duodamus melagingus parodymus, kuriuose ji teigė, jog pareiškėja pati atlieka tuos veiksmus (kuriais kaltina kaimynę), tačiau kaimynė neturi jokių duomenų, kuriais galėtų patvirtinti savo teiginius. Pareiškėjos nuomone, atlikti tyrimai buvo nevisapusiški, atlikti neišsamiai ir nesurinkti duomenys, kurie patvirtintų bylos aplinkybes, tokiu būdu pažeistas ANK 567 str. dėl visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Administracinių nusižengimų skyrius) 2023-03-30 teismui pateiktame atsiliepime prašo palikti Nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Administracinių nusižengimų skyriaus nuomone, pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Prašė skundą nagrinėti nedalyvaujant institucijos atstovui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos J. R. atstovas patikslino skundo reikalavimą, nurodydamas, kad prašoma panaikinti skundžiamą Nutarimą, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. R. palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2023-01-20 A. K. laužėsi į jos butą – skambino į duris, klibino rankeną, kažką šaukė rusiškai. Ji nežino, ko norėjo A. K.. Visi šie veiksmai prasidėjo iš karto jai (J. R.) įėjus į butą ir truko apie 10–15 minučių. Teigė, kad ji šaukėsi kaimynų pagalbos, tačiau buvo darbo valandos ir niekas iš kaimynų jos negirdėjo. Maždaug po 1 val. atvykę policijos pareigūnai nurodė, kad nieko negali konstatuoti, jie apklausė vienintelį kaimyną, kuris pasakė, kad viską girdėjo. Minėto kaimyno duomenų ji nurodyti negali, visus duomenis turi policijos pareigūnai. Teigė, kad policijos pareigūnai pasiūlė jai neišeiti iš namų be kameros ir viską filmuoti. Negali atsakyti, ar yra asmenų, kurie galėtų patvirtinti šiuos veiksmus.

Dėl 2023-01-27 įvykio paaiškino, kad A. K. gyvena bute virš jos. Minėtą dieną ji (J. R.) išėjo iš savo buto ir rakino duris, kuomet A. K. nusileido iš savo aukšto ir atsistojusi šalia jos pradėjo filmuoti. Nurodė, kad ji taip pat pradėjo filmuoti A. K.. A. K. pradėjo jai kalbėti įvairius dalykus, kurių ji nekartos. Šiuos veiksmus ji (J. R.) traktuoja kaip persekiojimą ir tyčiojimąsi. Tuo metu viena kaimynė leidosi žemyn ir ji (J. R.) neįjungė vaizdo kameros. Tačiau A. K. jos laukė pirmame aukšte su įjungta kamera, ji (A. K.) grasino jai (J. R.) pirštu, kažką šnekėjo, o kai ji (J. R.) bandė pasišalinti, A. K. stvėrė jai už rankovės, tačiau jai pavyko pabėgti. Negali atsakyti, ar yra asmenų, kurie galėtų patvirtinti šį įvykį.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. K. parodė, kad viskas vyko 2023-01-20, ji ėjo namo iš parduotuvės su krepšiais ir pamatė, kad į laiptinę įeina J.. Ji (A. K.) priėjo arčiau ir pamatė, kad J. telefonspynėje surinko jos (A. K.) buto numerį (122). Įėjusi į laiptinę ji (A. K.) pamatė, kad liftas pakilo į trečią aukštą. Kadangi panašios situacijos kartojasi jau ne pirmą kartą, ji nusprendė nueiti ir išsiaiškinti su J.. Ji skambino į J. buto duris ir prašė jos išeiti pakalbėti. Teigė, kad atkakliai skambino į duris apie 4 minutes, tačiau J. durų neatidarė, tik šaukė „žmonių žmonių“. Durų rankenos ji nelietė ir nelaužė, kadangi vengia to daryti higienos sumetimais. Nurodė, kad jai ir jos šeimai jau atsibodo J. R. provokacijos. Ji prasivardžiuoja, nuolat ją ir jos sutuoktinį filmuoja, vadina jos 7 metų dukrą šleivakoja, dėl ko mergaitė verkia. Be kita ko nurodė, kad kiti kaimynai jai (A. K.) pasakojo, jog panašiai J. R. elgėsi ir su prieš tai bute gyvenusiais kaimynais. Teigė, kad prieš tai niekada nieko nefilmuodavo, tačiau paėmė pavyzdį iš pačios J. R. ir pradėjo filmuoti jos elgesį. Vis dėlto, negali visuomet filmuoti J. R..

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ANK 481 str. 1 d. administracinė atsakomybė taikoma tam, kas necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Minėto straipsnio 2 d. numatyta atsakomybė už tokio nusižengimo padarymą pakartotinai.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 str. 1 p.).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

J. R. 2023-01-31 kreipėsi į policiją su pareiškimu, kuriame nurodoma, kad 2023-01-20 apie 11.56 val., jos laiptinės kaimynė A. K., gyvenanti 122 bute, daužė pareiškėjos buto duris, laužė rankeną, be sustojimo ilgai skambino durų skambučiu, kažką šaukė rusiškai; pažiūrėjus per durų akutę matė, kad A. K. buvo akivaizdžiai agresyviai nusiteikusi. Nuo tokių veiksmų pareiškėja patyrė šoką. Po to savo bute A. K. garsiai leido muziką, bute šokinėjo, mėtė daiktus, o atvykus policijos pareigūnams savo buto durų neatidarė. Nurodo, kad A. K. galimai yra psichiškai nesveika, ne kartą grasino su ja susidoroti, neteisėti jos veiksmai kartojosi ne vieną kartą, tokius veiksmus vertina kaip viešosios tvarkos pažeidimą ir prašo skirti jai nuobaudą (b. l. 8).

Teismo posėdžio metu J. R. patvirtino jo teismui pateiktame skunde nurodytas aplinkybes, taip pat paaiškino, kad nagrinėjamu atveju A. K. į jos buto duris skambino labai ilgai, apie 10-15 min. Taip pat nurodė, kad šaukėsi kaimynų pagalbos, tačiau buvo darbo valandos ir niekas iš kaimynų jos galimai negirdėjo. Nurodė, kad viską girdėjo kaimynas, kurio ji nenurodys, nes visus asmenis turi nustatyti policijos pareigūnai, tai policijos pareigūnų darbas. Taip pat nurodė, kad 2023-01-27, kad A. K. nusileido iš savo aukšto ir atsistojusi šalia jos pradėjo filmuoti, kalbėti įvairius dalykus, kurių ji nekartos. Šiuos veiksmus ji vertina kaip persekiojimą ir tyčiojimąsi. A. K. grasino jai (J. R.) pirštu, kažką šnekėjo, o kai pareiškėja bandė pasišalinti, A. K. stvėrė jai už rankovės, tačiau jai pavyko pabėgti. Negali atsakyti, ar yra asmenų, kurie galėtų patvirtinti šį įvykį. Taip pat parodė, kad su A. K. konfliktinės situacijos kyla nuolat nuo to laiko, kai ji 2015 m. apsigyveno jų name.

Teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad 2023-01-20 ji ėjo namo iš parduotuvės su krepšiais ir pamatė, kad į laiptinę įeina J.. Įėjusi į laiptinę pamatė, kad liftas pakilo į trečią aukštą. Tvirtino, kad tokios situacijos, kai J. R. pamačiusi ją tyčia, be priežasties liftą pasiunčia į kitą aukštą ir taip trukdo jai pasinaudoti liftu, tai kartojasi jau ne pirmą kartą, todėl nusprendė nueiti ir su ja pasiaiškinti. Tada paskambino J. R. buto duris ir prašė jos išeiti pakalbėti. Į duris skambino apie 4 minutes, tačiau J. R. durų neatidarė, tik šaukėsi žmonių. Durų rankenos ji nelietė ir nelaužė, kadangi vengia to daryti higienos sumetimais. Taip pat nurodė, kad jai ir jos šeimai jau atsibodo J. R. provokacijos, prasivardžiavimai, A. K. ir jos sutuoktinio nuolatinis filmavimas. J. R. jos (A. K.) 7 metų dukrą pravardžiuoja šleivakoja, dėl ko mergaitė verkia. Grįždama namo su vaiku stengiasi į namo laiptinę patekti taip, kad nepastebėtų J. R.. O ir kiti kaimynai pasakojo, jog panašiai J. R. elgėsi ir su prieš tai bute gyvenusiais kaimynais. Teigė, kad prieš tai niekada nieko nefilmuodavo, tačiau sekdama pačios J. R. pavyzdžiu pradėjo filmuoti jos elgesį.

Iš byloje esančio 2023-02-03 tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai, analizavo J. R. pateiktus vaizdo įrašus, tačiau jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip administracinis nusižengimas, nenustatė. Teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka.

Teismo posėdžio metu buvo ištirti pačios J. R. policijos pareigūnams pateikti vaizdo įrašai (b. l. 14). Iš vaizdo įrašo „IMG_J. R..MOV“ matyti, kad J. R. ir A. K. stovėdamos namo laiptinėje filmuoja vien kitą mobilaus ryšio telefonais, A. K. klausia J. R., kodėl ši nuspaudžia lifto visus mygtukus; J. R. prašo baigti prie jos kabinėtis. Vaizdo įraše „IMG_J. R..MOV“ J. R. ir A. K. vėlgi stovėdamos namo laiptinėje filmuoja vien kitą mobilaus ryšio telefonais, A. K. klausia J. R., kodėl ši kai pamato grįžtant namo ją su šeima, nuspaudžia lifto visus mygtukus; J. R. atkerta A. K., kad ji nesikabinėtų, vienu metu sako (vaizdo įraše nėra fiksuota), kad A. K. ją palietė. Be to iš vaizdo įrašo matyti, kad J. R. ir A. K. pokalbio metu šalia stovi moteris.

Vertinant byloje esančią medžiagą, aptartuose vaizdo įrašuose fiksuotas aplinkybes, J. R. ir A. K. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, matyti, kad nors jos yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), vienos laiptinės kaimynės, judviejų santykiai yra konfliktiški, priešiški, susitikę jos pradeda viena kitą filmuoti mobilaus ryšio telefonais. O ir nagrinėjamu atveju J. R. ir A. K. viena kitą kaltina neteisėtu priekabiavimu. Kita vertus, byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. 2023-01-20 ir 2023-01-27 kilusių konfliktinių situacijų metu būtų atlikusi kokius nors veiksmus, kurie sudarytų ANK 481 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę. Pažymėtina ir tai, kad ir teisminio nagrinėjimo metu J. R. ir A. K. teikti parodymai dėl 2023-01-20 yra prieštaringi – J. R. teigimu, A. K. 10–15 minučių veržėsi į jos butą daužydama duris, klebendama rankeną ir be paliovos skambindama durų skambučiu; A. K. neneigia, kad nagrinėjamu atveju skambino į J. R. buto duris norėdama pasiaiškinti dėl jos netinkamo elgesio su liftu, tačiau kategoriškai tvirtino, jog buto durų nedaužė, rankenos neklabeno; žinodama, kad pareiškėja yra namuose, skambino kelias, gal 4 minutes. A. K. paaiškinimai apie šios konfliktinės situacijos aplinkybes jokiais kitais objektyviais laikytinais įrodymais nepaneigti.

Kaip minėta, byloje esančiais įrodymais neginčijamai nenustačius visų administracinio nusižengimo sudėties požymių, administracinė atsakomybė netaikytina. J. R. teigimu policijos pareigūnai jos pateiktame pareiškime nurodytų aplinkybių tinkamai neištyrė, nesurinko visų jos paaiškinimus galimai patvirtinančių duomenų, tačiau pati pareiškėja nenurodo, kokie tyrimai veiksmai dar galėtų būti dar atlikti.

Čia pažymėtina, kad ANK 579 str. 1 d., nurodytos nukentėjusiojo teisės, be kita ko, teisė duoti parodymus, pateikti teismui reikšmingus daiktus ir dokumentus. Minėto straipsnio 2 d. 1 p., be kita ko, nustatyta nukentėjusiojo pareiga – nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

Taigi asmuo, kurio atžvilgiu galimai padarytas administracinis nusižengimas, siekdamas pasinaudoti teisine gynybą ir tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, privalo nurodyti visas jam žinomas ir administracinio nusižengimo byloje reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu gi atveju, J. R. teismo posėdžio metu teikdama parodymus atsisakė įvardinti asmenis, kurie, pasak pareiškėjos, galėtų paliudyti jos skunde 2023-01-20 įvykio metu nurodytas aplinkybes; pareiškėjos teigimu, tokius asmenis turėtų nustatyti patys policijos pareigūnai, nes tai jų darbas. Nors J. R. teigimu jos policijos pareigūnams buvo pateikti išsamesni vaizdo įrašai, teismui turimų vaizdo įrašų, galimai reikšmingų objektyviam jos skundo išnagrinėjimui, pareiškėja neteikė.

Taigi J. R. teismo posėdžio metu išreikštoje pozicijoje, nurodant, kad administracinėje byloje surinkti įrodymai nėra išsamūs, taip pat atsisakant įvardinti objektyviam skundo išnagrinėjimui galimai reikšmingus liudytojus, yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Akivaizdu, jog tuo atveju, kai asmuo nurodo apie jo atžvilgiu galimai padarytą administracinį nusižengimą ir kreipiasi teisinės gynybos, tvirtina turįs įrodymus patvirtinančius jo paties nurodytas aplinkybes, tačiau juos atsisako pateikti, procesine prasme elgiasi nesąžiningai, iš esmės piktnaudžiauja procesu. Kaip žinia, administracinio nusižengimo teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn (ANK 567 str. 1 d.). Taigi, administracinio nusižengimo teisenos inicijavimas siekiant kitų negu įstatyme numatytų tikslų negalimas; ši teisena negali būti naudojama kaip priemonė aiškinantis tarpusavio santykius.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvada, kad jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog A. K. atliko veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip vienas iš ANK 481 str. numatytų nusižengimų, nėra, todėl skundžiamu Nutarimu, vadovaujantis ANK 591 str. 1 d., administracinio nusižengimo teisena nepradėta pagrįstai ir teisėtai, o J. R. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 str. 1 d. 1 p., 6 d. teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1-ojo policijos komisariato 2023-02-03 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir J. R. skundo netenkinti.

Ši nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys