Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. RV-25-4202 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo (toliau – ir Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat, V. P. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5), 6), 7), 10) punktais ir 6 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra, paskiriant įpareigojimus: 1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini); 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė (nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 19 d.). Bausmės pradžia – 2022 m. spalio 21 d. Bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 19 d. Vieną trečdalį bausmės atliko 2023 m. birželio 29 d.

Komisijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarime nurodyta, kad neatlikta bausmės dalis 2023 m. gruodžio 13 d. yra 11 mėnesių 6 dienos. V. P. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, su policijos pareigūnais pirmą kartą susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų. Jis teistas ketvirtą kartą, pripažintas recidyvistu. Visos asmens įvykdytos nusikalstamos veikos yra susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, tačiau taip pat yra ir nusikalstama veika, susijusi su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Taigi, nuteistojo elgesiui yra būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Administracine tvarka baustas 13 kartų (KET pažeidimai, vairavimas, triukšmavimas apsvaigus nuo alkoholio). Interviu metu asmuo stengiasi save pateikti iš gerosios pusės, nurodo, kad neįvardintų savęs kaip asmens, lengvai pasiduodančio kitų įtakai bei kaip paveikiančio kitus asmenis. Socialinio tyrimo išvados duomenimis jis ne tik kad gali pasiduoti kitų įtakai, bet gali įtraukti ir kitus (2015 m. teistas už lenkimą vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas). Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais adaptaciniais sunkumais, negauta. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nesimoko, nedirba, nebaustas ir neskatintas. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis.

Asmuo laisvėje stengėsi save realizuoti dirbdamas, tačiau darbinę veiklą dažnai keitė, ieškodamas tam pateisinamų priežasčių (nepatiko darbas, per mažas darbo užmokestis). Bausmės atlikimo metu V. P. buvo pavesta vykdyti darbinę veiklą nuo 2022 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) Vilniaus padalinio valgykloje, atliekant pagalbinio darbininko pareigas. Resocializacijos skyriaus psichologės duomenimis: „Pataisos namuose buvo spėjęs įsidarbinti valgyklos darbuotoju, tačiau teigia, jog, sulaukus spaudimo iš kitų nuteistųjų, turėjo pateikti prašymą atleisti iš darbo“. Nuteistasis tai neigia, nurodo, kad jam nepatiko tas darbas, be to, jis dar netinkamai apmokamas, taip pat dėl kojos traumos pasekmių. Nuteistasis 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė dokumentus, patvirtinančius galimybę dirbti lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju (pažyma neatnaujinta).

Iš Socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų matyti, jog narkotinių medžiagų vartojimas tiesiogiai siejosi su V. P. nusikalstamu elgesiu. Ne kartą baustas administracine tvarka už pažeidimus, apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis dalinai pripažįsta psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemas, bausmės atlikimo metu dalyvavo prevencinėse priemonėse. Pokalbių su įstaigos psichologu metu, nuteistasis pasižymėjo pakankamu atsakingumu ir iniciatyvumu – užsiėmimų nepraleisdavo, kruopščiai atlikdavo pateiktas namų užduotis, siekdavo įsitraukti į diskusijas. Vis tik pastebėta, kad nuteistojo mąstymas kategoriškas, stokojantis lankstumo, stebėti sunkumai išgirsti ir priimti priešingą nei jo poziciją. Taip pat nekartą fiksuotas nuteistojo gynybiškumas, atsakomybės minimizavimas ir perkėlimas aplinkai, siekiant pateisinti savo netinkamus veiksmus. Priemonės eigoje pastebėta, kad nuteistasis geba identifikuoti savo alkoholio vartojimo rizikos veiksnius, įvardinti galimus jų valdymo būdus, tačiau stokoja pasitikėjimo savo jėgomis tai įgyvendinti. Užsiėmimų metu ne kartą stebėti nuteistojo prieštaravimai pačiam sau – teigia nebenorintis vartoti, tačiau įvardina nematantis poreikio visiškai atsisakyti alkoholio, pasisako galintis kontroliuoti vartojimą, tačiau pripažįsta, jog ankščiau nėra pavykę to įgyvendinti, kalbėdamas apie ateitį nuteistasis išsikelia socialiai prasmingus tikslus (stabilus darbas, šeimyninio gyvenimo puoselėjimas, aktyvus laisvalaikis), tačiau stokoja konkretumo jų įgyvendinime, negeba įvardinti galimų atsirasti kliūčių (net pačio alkoholio vartojimo). Apibendrinant, dalyvavimas priemonėje vertinamas kaip nesėkmingas, atsižvelgiant į ryškų pokyčių mąstyme nebuvimą.

V. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, esminių teigiamų pokyčių nenustatyta. Nuteistasis deda pastangas, vykdo tam tikras individualiame resocializacijos plane numatytas priemones: mokosi, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, prevencinėse priemonėse, nukreiptose į kriminogeninių veiksnių valdymą. Tačiau dinaminiai kriminogeniniai poreikiai, apimantys gyvenimo stiliaus, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, savivaizdžio adekvatumo sunkumų, impulsyvaus tų pačių klaidų kartojimo, problemų sprendimo, savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžių stokos, neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes sritis, reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. sausio 4 d. gautas nuteistojo V. P. skundas dėl Komisijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kurio prašoma taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodyta, kad dėl lygtinio paleidimo jis buvo svarstomas net tris kartus. Paskutinis Komisijos posėdis buvo 2023 m. gruodžio 21 d., kurio išvada jam nepalanki. Jis dėl šios išvados kategoriškai nesutinka. Visų pirma, aprašomojoje dalyje nurodyta, kad jis nesimoko, tačiau tai yra netiesa, kadangi jis mokosi ir prideda tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat Nutarime nurodyta, kad jis nedirba. Taip, jis nedirba, tačiau dirbo. Darbo atsisakė dėl sveikatos problemų. Darbas yra ištisai stovint, o jam skaudą dešinę koją. Prašė duoti kito darbo, tačiau tokio neatsirado. Jis nedirba dėl nuo jo nepriklausomų priežasčių, darbo nevengia. Per bausmės atlikimo laiką jis nė karto nebuvo baustas. Skatintas nebuvo todėl, kad nedirba. Jis noriai dalyvauja visose kalėjimo organizuojamose priemonėse. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) normos dėl lygtinio paleidimo nereikalauja, kad nuteistasis būtų pilnai pasiteisęs. Probacijos normų jis nepažeidinėjo. Laisvėje turi garantijas įsidarbinti. Jis turi aukštąjį išsilavinimą. Praeityje padarytus elgesio pažeidimus įvertino neigiamai, pažada nedaryti jokių įstatymų pažeidimų. Dirbdamas mokėtų mokesčius valstybei, todėl nereikia naudoti biudžeto lėšų ir laikyti jo kalėjime.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Susipažinus su Komisijos Nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, nuteistojo asmens byla, nustatyta, kad V. P. buvo svarstytas Komisijos jau 2023 m. vasario 27 d. bei 2023 m. liepos 4 d., buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo (asmens b. l. 69-71, 83-86). Po paskutinio svarstymo, nuteistasis dalinai įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas: dalyvavo individualiuose motyvaciniuose pokalbiuose su įstaigos psichologu, dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos Caritas nuteistųjų konsultavimo centro 12 užsiėmimų, motyvuojančių sveikti nuo priklausomybės ir pozityvaus užimtumo priemonėse, mokėsi. Nuteistasis skunde taip pat akcentavo, kad mokėsi, dalyvavo organizuojamose veiklose, pateikė tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 5-13). Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad ne tik dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose sąlygoja lygtinio paleidimo instituto taikymą.

Nuteistojo V. P. skunde nurodytas aplinkybes, kad jis anksčiau dirbo, bausmės atlikimo laikotarpiu nė karto nebuvo baustas, dalyvauja visose kalėjimo organizuojamose veiklose, neigiamai vertina savo ankstesnį elgesį, teismas vertina teigiamai, tačiau kartu pažymi, jog V. P. elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Išvardintos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamo klausimo išsprendimui svarbi ir ta aplinkybė, kad V. P. pakartotinio nusikalstamumo rizika nėra žema, ji išlieka vidutinė: 2023 m. gruodžio 8 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-4052 nurodyta, kad 2023 m. vasario 15 d., 2023 m. birželio 12 d. bei 2023 m. gruodžio 8 d. nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (asmens b. l. 110). Pažymėtina, jog nagrinėjamoje situacijoje V. P. turi galimybę sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nededa tam pakankamai pastangų. Teismo vertinimu, jei nuteistasis ilgą laiką nedaro jokios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje, jis keis savo elgesį, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas taip pat pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Vėlgi, išanalizavus bylos medžiagą, konstatuota, jog nuteistajam nepavyksta laikytis visuomenėje pripažintų elgesio normų (teistas 4 kartus), kas savaime įrodo didesnį jo pavojingumą, bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turėtų būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, reikalaujantį jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis (asmens b. l. 15-18) V. P. praeityje teistas už sunkų (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir nesunkius (BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalys) nusikaltimus, neatliktos bausmės dalis 2023 m. gruodžio 13 d. yra beveik metai – 11 mėnesių 6 dienos. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad nuteistasis V. P. neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, o būtent: nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinanti pažanga dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų pagrįstai manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip minėta, nuteistajam taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš to darytina išvada, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų, jog akivaizdžiai mažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Nuteistasis skunde nurodo, kad anksčiau dirbo, o dirbti šiuo metu negali dėl sveikatos problemų, kadangi jam skauda dešinę koją. Pažymėtina, kad nuteistasis teismui nepateikė jokių duomenų, medicininių išrašų, kurie patvirtintų jo pablogėjusią sveikatos būklę. Komisijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarime nurodyta, kad V. P. dažnai keitė darbinę veiklą, to priežastys: nepatinkantis darbas, per mažas darbo užmokestis. 2023 m. gruodžio 8 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-4052 nurodyta, kad nuteistojo oficiali darbinė patirtis iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nepasižymėjo nuoseklumu. Nuteistasis nerestruktūrizuotoje aplinkoje stengėsi save realizuoti dirbdamas, tačiau dažnai keitė darbo vietas, ieškodamas tam pateisinamų priežasčių (asmens b. l. 104). Teismo vertinimu, nuteistasis šiuo metu dar neturi susiformavusių pastovių ir nekintančių darbinių įgūdžių, leidžiančių užsidirbti tik teisėtais būdais. Nuteistojo teiginiai, dėl sveikatos problemų, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais duomenimis.

Svarbu pažymėti, jog Socialinio tyrimo išvadoje 6 grafoje dėl kitų reikšmingų duomenų pažymėta, kad nuteistasis siekia paveikti vertintoją, nurodinėdamas, kokią informaciją teikti, o kokios ne, reikalaujant „sumažinti balus“, reiškia verbalinę agresiją. Ši aplinkybė visų nuteistąjį charakterizuojančių ir asmens byloje surinktų duomenų kontekste yra svarbi ir reikšminga teismui sprendžiant dėl skundžiamo Komisijos nutarimo pagrįstumo.

Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad Komisija, priimdama sprendimą netaikyti V. P. lygtinio paleidimo, sprendimą priėmė vienbalsiai (4-prieš). Teismų praktikoje Komisijos narių balsų pasiskirstymas yra vertinamas, o Komisijos narių vieningumas siūlant ar atsisakant taikyti lygtinį paleidimą paprastai nekelia abejonių (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 1S-859-1020/2016). Šiuo atveju, vertindami duomenis, aktualius sprendimo dėl V. P. lygtinio paleidimo priėmimui, Komisijos nariai pasiekė bendrą sutarimą.

Komisijos nutarime išdėstytos rekomendacijos, kuriomis vadovaudamasis V. P. turi ir toliau mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, teismo vertinimu, yra efektyvios ir jų sąžiningai laikydamasis nuteistasis gali, kiek įmanoma visapusiškiau eliminuoti nusikalstamo elgesio riziką.

Lygtinis nuteistojo paleidimas yra bendrosios taisyklės išimtis, kuriai pateisinti turi būti nustatomos, išties išimtinės (kita vertus – realistiškos, o ne neįgyvendinamos) aplinkybės, kurios leistų sprendimą priimančioms institucijoms nedvejojant neabejoti dėl nuteistojo teisinės padėties pokyčio.

Todėl teismas sutinka su Komisijos išvada, kad V. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo išgyvendinimo, dėl to nuteistojo V. P. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. RV-25-4202 netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.