Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. U., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui, dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo R. K. ir suinteresuoto asmens I. U. atstovė advokatė A. G. palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais, prašė pareiškimą tenkinti ir atnaujinti terminą palikimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. kovo 29 d. mirė S. K. ((duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. 89). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu nustatyta, kad buvo nutraukta santuoka tarp S. K. ir D. K.. Į bylą pateiktas ištuokos liudijimas AA Nr. 007305, išduotas 1995 m. gruodžio 8 d. Įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašytas 1995 m. rugsėjo 27 d., įrašo Nr. 555. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis nustatyta, kad 1994 m. spalio 13 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 12153 D. K. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažyma Nr. GR.3A-3689 apie asmens duomenis matyti, jog S. K. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai: I. U., gim. (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. E., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, tai yra nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, tai yra per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. K. yra S. K., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus, pirmos eilės įpėdinis. Pagrindine priežastimi, kodėl pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, nurodė tai, jog pareiškėjui nebuvo žinoma apie S. K. priklausantį turtą – ½ dalį žemės sodo sklypo (duomenys neskelbtini), kadangi šį turtą D. K. nusipirko iš valstybės 1994 m. spalio 13 d. Tiek D. K., tiek pareiškėjas buvo įsitikinę, kad sodo sklypas yra asmeninė D. K. nuosavybė, nes valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta jau po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta santuoka. Tačiau paaiškėjo, jog sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi ištuoka civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota tik praėjus metams po teismo sprendimo. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti dokumentai. Pareiškėjas, kai tik sužinojo minėtą aplinkybę, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų dėl paveldėjimo klausimų išsprendimo, o sužinojęs, kad praleistas įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti, kreipėsi į advokatą, kuris surašė prašymą teismui.

Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo I. U. nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškėjas priimtų S. K. palikimą. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius taip pat nenurodė priežasčių, dėl ko nebūtų galima šiuo atveju tenkinti pareiškėjo prašymo, tuo labiau pats suinteresuotas asmuo teismui nurodė, kad teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismui įsitikinus, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą S. K. palikimui priimti, tai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius neprieštaraus šio pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Todėl visumos išdėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po S. K. mirties, priimti, atnaujintinas. Pareiškėjui nustatytinas trijų mėnesių terminas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priimti ir nustatyti trijų mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos, atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.