Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Joniškio rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotiems asmenims Joniškio rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriuo prašoma nustatyti, kad įgyjamosios senaties pagrindu pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus: sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). E. P. nurodė, kad pareiškėjas užsiima medžio apdirbimo ir gamybos verslu. 2003 m. vasario 24 d. pareiškėjas įsiregistravo individualią įmonę A. K. firma „(duomenys neskelbtini)“. Veiklos vykdymui 2005 m. liepos 21 d. Fermos pirkimo pardavimo sutartimi pareiškėjas savo įmonės vardu įsigijo patalpas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo įsigytos patalpos – ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta 1H1 p, yra vieno didelio žemės ūkio veikloje naudoto komplekso dalis. Visas kompleksas priklausė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei (toliau – ir (duomenys neskelbtini) ŽŪB), bet kai bendrovė buvo likviduota, tik ši viena komplekso dalis – ferma, kurią įsigijo pareiškėjo įmonė, buvo tinkamai įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir įregistruotos nuosavybės teisės į ją. Iš Fermos pirkimo-pardavimo sutartyje įrašytų duomenų matyti, kad fermą pareiškėjui pardavę asmenys ją buvo gavę iš (duomenys neskelbtini) ŽŪB pagal 1994 m. balandžio 8 d. visuotinio susirinkimo protokolą ir tos pačios bendrovės 1994 m. balandžio 30 d. priėmimo – perdavimo aktą, iš to darytina išvada, kad ferma buvo jiems perduota už pajus likviduojant bendrovę. Kitos komplekso dalys Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos, pareiškėjas teiravosi, ar kitos komplekso dalys yra kam nors perduotos už pajus, bet tokios informacijos negavo. Nuo 2005 m., kai pareiškėjas vykdo veiklą įsigytose fermos patalpose, niekas nėra naudojęsis, rūpinęsis kitomis komplekso dalimis. Visas kompleksas yra vieningas statinys, ant tų pačių pamatų, todėl neįmanoma vieną dalį naudoti, o kitas ne. Kadangi kitos komplekso dalys stovėjo tuščios, pareiškėjas kai kurias patalpas pasitvarkė, įsidėjo duris, ten laikydavo įmonės veikloje naudojamas medžiagas, vienos dalies stogas buvo nudegęs, pareiškėjas nuėmė pavojų keliančias nudegusias konstrukcijas, kitur išardė griūvančias sienas, t. y. pareiškėjas visu pastatų kompleksu naudojosi kaip savu, nes kitų savininkų nebuvo. Pareiškėjas norėtų atstatyti apgriuvusias pastatų dalis, rekonstruoti dar galimas ateityje naudoti pastatų dalis, tačiau tam reikalingas statybos leidimas, o jo gauti, neturėdamas nuosavybės teisės, pareiškėjas negali. Šiaulių regioniniam valstybės archyvui (duomenys neskelbtini) ŽŪB dokumentai nebuvo perduoti, Joniškio rajono savivaldybės administracija duomenų apie (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininkams grąžintą turtą natūra neturi. Kadangi ir savivaldybėje jokių duomenų apie pastatus nebuvo, pareiškėjui savivaldybėje buvo paaiškinta, kad vienintelė galimybė – įgyjamosios senaties institutas. Tuomet pareiškėjas užsakė pastatų komplekso (trijų sandėlių ir fermos) kadastrinius matavimus, pareiškėjo valdomiems pastatams Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas suteikė unikalius numerius, pastatui yra suteiktas adresas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu atsisakė įregistruoti pastatus bei pareiškėjo nuosavybės teises į juos, nes pareiškėjo pateikti dokumentai nepakankami nuosavybės teisėms į pastatus įregistruoti, nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į juos. Pareiškėjas neturi galimybių kitu keliu savo teisių realizuoti, jis nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į nurodytus pastatus, trys sandėliai ir ferma, esantys (duomenys neskelbtini), nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu, pareiškėjas šiuos pastatus įgijo sąžiningai, juos sąžiningai valdo daugiau kaip dešimt metų, pradėdamas juos valdyti buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už pareiškėją teisių į šiuos pastatus, išliko sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką. Žemės sklypas, kuriame stovi pastatų kompleksas – trys sandėliai ir ferma, priklauso valstybei.

Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbė pranešimą apie bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis), pranešdamas apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, siūlant suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą su pareiškimais dėl jų įtraukimo dalyvauti procese ir nurodant, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nebus ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinės rašytinio proceso tvarka.

Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), persikraustė 2004-2005 m., gyvena šalia fermų, kur pareiškėjas A. K. vykdo veiklą. A. K. ten pradėjo dirbti po 1 metų nuo jų atsikraustymo. Susipažino dar po poros metų, kai jam reikėjo pjuvenų. A. K. vykdo veiklą ten, kur užsidengęs stogą, centrinėje dalyje, bei dar šalimais langai sudėti. Kitos fermos dalys – tik griuvėsiai, nėra nei langų, nei stogų, dar kai kur yra blokai, kabantys, avarinės būklės, jam atrodo naują pastatą lengviau būtų pastatyti. Viena dalis fermos sudegusi, o kita dalis nuo nepriežiūros subyrėjo. Neteko matyti, kad kiti tais pastatais rūpintųsi. Kaime kalbėjo, kad fermos pajininkams išdalintos, jis pats pajininkas nebuvo. Nežino, kam fermos buvo išdalintos.

Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta pareiškėją nuo 2005 metų, yra draugai. Tuo metu jie įsigijo (duomenys neskelbtini) dvarą ir jiems reikėjo daug medienos gaminių, todėl iš kliento pasidarė draugais. Jam žinoma, kad pareiškėjas prižiūri pastatus (duomenys neskelbtini) kaime, juos tvarko, jokio pašalinio žmogaus ten nėra buvę. Dalyvavo pareiškėjo talkose, jei reikėdavo ten ką padėti patvarkyti. Padėjo jam šiukšles vežti, aplinką sutvarkyti, žolę pjauti. Sienos buvo išvirtę, padėjo plytas išvežti. Kitų žmonių nėra ten matęs, pareiškėjas net pykdavo, kad vienas viskuo turi rūpintis. Vienur stogo nėra, kitur sienų likę tik fragmentai. Pareiškėjui priklauso tik vidurinė dalis, kur jo dirbtuvės yra. Yra minėjęs, kad kažkurią dalį turi senas žmogus, bet kas jis toks – nežino.

Liudytojas G. K. posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta pareiškėją nuo vaikystės. Pareiškėjui pradėjus verslą, jis padėjo jam tvarkyti dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini) kaime. Jis padėjo jam sutvarkyti stogą, tvarkė stakles. Pradėjus pareiškėjui dirbti, atvykdavo pažiūrėti, kaip sekasi. Jam padėjo tvarkyti vidurinę fermų dalį, kur yra dirbtuvės. Kitose dalyse jam dirbti neteko. Kitose dalyse matė, kad irgi kažką pareiškėjas tvarkė – šalia esančioje dalyje durys pakeistos. Nežino, kam priklauso kitos dalys, kitų asmenų ten nėra matęs, kad kažkas rūpintųsi. Kitų pastatų sutvarkymui reikia labai daug pinigų, nes vienas iš tų pastatų yra degęs, kitas dėl laiko sunykęs.

Liudytojas D. P. posėdžio metu paaiškino, kad dirbo pas pareiškėją dirbtuvėse 3 metus nuo 2013 m. iki 2016 m. Per tą laiką kitų fermos savininkų nėra matęs, niekas nebuvo atėjęs. Šalia esantys pastatai nebuvo tinkami naudoti, nes viena pusė nudegusi, o kita visa griūvanti, padėjo pareiškėjui nugriauti plokštę, kad ji savaime nenukristų. Pareiškėjas tvarkė aplinką aplink pastatus.

Liudytoja D. D. posėdžio metu paaiškino, kad 2008 m. ji augino viščiukus, reikėjo pjuvenų, tada susipažino su pareiškėju. Ji nuo 1988 m. gyvena (duomenys neskelbtini), dirbo kolūkyje ir (duomenys neskelbtini) ŽŪB. Likvidavus bendrovę, jie už pajus gavo technikos. Iš fermų jau nieko gero nebebuvo likę, vieną galą pastato stogo jau buvo nunešęs vėjas. Nebuvo norinčių tą pastatą gauti, nes skirstė labai mažomis dalimis, pastatas buvo nebenaudojamas, dar kai buvo bendrovė. Pareiškėjas naudoja vidurinę pastatų dalį, kaip jis ten ją gavo – nežino. Jau tuo metu, kai jie susipažino, vienas fermos galas buvo nudegęs. 5-6 kartus per metus ten nuvažiuoja, nėra mačiusi kitų asmenų ten besitvarkančių. Pareiškėjas nugriovė tarpinę judančią sieną, šalia esančiam pastatui duris įdėjo, aplinka nušienauta ir aptvarkyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad Joniškio rajono žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „(duomenys neskelbtini)“ 1994 m. gruodžio 22 d. įgijo likviduojamo juridinio asmens statusą, o 2016 m. gruodžio 14 d. galutinai išregistruota; 1994 m. pradėjus likviduoti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, jai priklausantis turtas buvo dalijamas bendrovės pajininkams; iš 1994 m. balandžio 8 d. Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 2 ir 1994 m. balandžio 30 d. priėmimo – perdavimo akto išrašų matyti, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinė komisija, susidedanti iš bendrovės vadovo B. Š., vyriausios buhalterės I. S. ir narės A. V. už pajus perdavė (duomenys neskelbtini) kaime esančią kiaulidę šešiems žemės ūkio bendrovės nariams (pajininkams): L. D. T., K. S., B. B., D. P., R. R., E. V.; Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ viešajame registre jokių nekilnojamųjų daiktų nebuvo ir nėra įregistravusi.

Iš juridinių asmenų registro registravimo pažymėjimo matyti, kad pareiškėjas 2003 m. vasario 24 d. įregistravo individualią įmonę A. K. firmą „(duomenys neskelbtini)“; pastaroji, atstovaujama firmos savininko A. K. 2005 m. liepos 21 d. Fermos pirkimo – pardavimo sutartimi iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkų ir jų sutuoktinių, t. y. E. V., I. V., Laimutės D. T., K. S., B. B., R. R., D. P. ir R. P. įgijo fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); kitos fermų komplekso dalys, esančios šalia pareiškėjo įmonės įgytos fermos, Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos; iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų matyti, kad Joniškio rajono savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio 20 d. sudarė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašą Nr. 13 (toliau – Sąrašas), parengė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. 13, į kuriuos įtraukė dvejų fermų griuvėsius, esančius (duomenys neskelbtini), bei nustatė, kad jų nusidėvėjimas yra 90 procentų; savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus 2021 m. vasario 25 d. rašte paaiškinta, kad skelbimas su minėtu Sąrašu talpintas 2020 m. vasario 1 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“ ir 2020 m. vasario 5 d. laikraštyje „Sidabrė“, pusę metų nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. skelbimas su Sąrašu talpintas savivaldybės interneto svetainėje ir pusę metų buvo pakabintas tų seniūnijų ir seniūnijų kaimų skelbimų lentose, kuriose yra statiniai iš Sąrašo; vienintelis pareiškėjas kreipėsi į savivaldybę dėl (duomenys neskelbtini) kaime esančių į Sąrašą įtrauktų statinių, norėdamas baigti jų įteisinimą; savivaldybė tam neprieštaravo, nes savivaldybei perduoti ir taip 383 statiniai, bei patarė pareiškėjui statinių nuosavybės įteisinimo bylą vesti per advokatą; savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrius minėtame rašte taip pat nurodė, kad visi kolūkių dokumentai, tame tarpe ir protokolai su pajininkų sąrašais buvo perduoti tiesiogiai į archyvus, o ne savivaldybių administracijoms, taip pat tokius protokolų antrus egzempliorius ar kopijas turi patys statinių pajininkai, todėl savivaldybė negali turėti jokių duomenų apie pareiškime nurodytus statinius, kol neatsiliepia pajininkai; Joniškio rajono savivaldybės administracijos Joniškio seniūnijos 2021 m. vasario 23 d. rašte nurodyta, kad vykdomojo komiteto vestose ūkinėse knygose nėra duomenų apie sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini), nes Ūkinėse knygose pateikiama informacija apie namų ūkių statinius (namus, ūkinius pastatus ir pan.); Joniškio rajono savivaldybės administracija 2020 m. gruodžio 28 d. rašte nurodė, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ į savivaldybės administracijos archyvą yra perdavusi tik vieną bylą apie pajų grąžinimą, pavadinimu „1994 metų bendrovės narių pajaus pasirašymo bei jo grąžinimo apskaitos knyga“, kurioje įrašyta tik pajininko vardas, pavardė, tačiau nėra duomenų apie pajininkams grąžintą turtą natūra; Šiaulių regioninis valstybės archyvas 2020 m. gruodžio 3 d. rašte nurodė, kad Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentai saugoti Šiaulių regioniniam valstybės archyvui neperduoti.

Pareiškėjo A. K. užsakymu 2020 m. rugsėjo 22 d. atlikti pastatų komplekso – trijų sandėlių ir fermos kadastriniai matavimai, statiniams suteikti unikalūs numeriai, statinių kompleksui suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini); iš pareiškėjo pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos matyti, kad statinių kompleksas pastatytas 1976 m., jį sudaro šie statiniai: sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 2F1p, kurio plotas 1356 kv. m., tūris 4990 kub. m., baigtumo procentas 64 proc.; ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane 3Ž1p, kurios plotas 1484 kv. m., tūris 4670 kub. m., baigtumo procentas 61 proc., turinti 2 priestatus, iš kurių vieno plotas 59,18 kv. m., tūris 227 kub. m., pažymėtas plane 1ž1p, baigtumo procentas 83 proc., kito priestato plotas 33,45 kv. m., tūris 113 kub. m., pažymėtas plane 2ž1p, baigtumo procentas 40 proc.; sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4F1p, kurio plotas 258 kv. m., tūris 1395 kub. m., baigtumo procentas 100 proc.; sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 5F1p, kurio plotas 151 kv. m., tūris 838 kub. m., baigtumo procentas 83 proc.; visi šie statiniai vieno aukšto, plytiniai, be vidaus ir išorės apdailos, komunikacijų, šildymo, kai kuriuose iš jų yra elektra.

2020 m. lapkričio 26 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu atmestas pareiškėjo prašymas įrašyti nekilnojamųjų daiktų – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre; 2020 m. lapkričio 26 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimu atmestas pareiškėjo prašymas įregistruoti fizinio asmens nuosavybės teises į negyvenamus pastatus – fermą ir sandėlius, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo nuosavybės teisės atsiradimą į statinius, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti patys nekilnojamieji daiktai.

Pareiškimas tenkintinas.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.

Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1994 metais likviduojant ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, likvidacinė komisija bendrovės nariams – pajininkams išdalino bendrovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjo nurodomi statiniai, kuriuos pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį, priklausė buvusiai ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir sudaro statinių, naudotų žemės ūkio veikloje, kompleksą, kurio dalį – fermą, pareiškėjo individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. liepos 21 d. nupirko iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkų. Apie tai, kad likusios statinių komplekso dalys buvo išdalintos kitiems pajininkams, byloje duomenų nėra, šiai dienai bendrovė jau yra likviduota. Pareiškėjo įmonei 2005 m. perkant statinių komplekso dalį, pareiškėjas iš kaimo žmonių sužinojo, kad dėl kitų statinių komplekso dalių bevertiškumo, daugiau statinių komplekso savininkų nėra. Per visą laikotarpį nuo 2005 m. liepos 21 d. niekas nepasinaudojo galimybe ir nepareiškė nuosavybės teisių į šiuos statinius. Aptariami pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nebuvo įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės jokiam asmeniui į šiuos statinius neįregistruotos.

Pareiškėjas viso statinių komplekso valdymą pradėjo užvaldydamas šiuos nekilnojamuosius daiktus fiziškai. Nei iš savivaldybės, nei iš kaimo žmonių negavęs informacijos apie statinių savininkus, matydamas, kad niekas šalia jo statinių komplekso dalies esančiais pastatais nesirūpina, nesinaudoja kitomis komplekso dalimis, kai kurias patalpas, reikalaujančias mažiau remonto, pasitvarkė – ten laiko įmonės veikloje naudojamas medžiagas. Pareiškėjas keliančias pavojų, griūvančias statinių konstrukcijas nuardė, išvežė šiukšles, tvarkė viso statinių komplekso aplinką, t. y. pradėjo naudotis visu statinių kompleksu kaip savu. Joniškio rajono savivaldybės administracijai įtraukus pastatus į bešeimininkių statinių sąrašą ir apie tai paskelbus teisės aktų nustatyta tvarka, vienintelis pareiškėjas kreipėsi į savivaldybę, ieškodamas galimybių, kaip šiuos statinius įteisinti ir susitvarkyti, kitų statinių komplekso savininkų neatsirado. Šie statiniai taip pat nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, pastarajai jie nėra reikalingi, ji aiškiai nurodė, kad turėdama 383 jai perduotus nerealizuotinus griautinus pastatus, neprieštarauja, jog pareiškėjas įsiteisintų ir susitvarkytų šioje byloje minimus jo naudotus, prižiūrėtus griūvančius statinius.

Įrodymų visuma teismui leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas yra sąžiningas statinių įgijėjas ir valdytojas, jis nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į pareiškime nurodytus statinius nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nustatytų būdų, t. y. jis nėra pastatų, į kuriuos siekia įgyti nuosavybės teises įgyjamąja senatimi, savininkas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog nekilnojami daiktai buvo valdomi prieš kurio nors asmens valią ar neteisėtai, per 16 metų nuo statinių komplekso dalies įgijimo ir ten pradėtos vykdyti veiklos į pareiškėją niekas nesikreipė, šalia esančiais statiniais niekas daugiau nesirūpino ir nesinaudojo. Pareiškėjas iki sprendimo šioje byloje priėmimo daugiau kaip dešimt metų nurodytus pastatus valdo sąžiningai kaip savo, naudoja atskirus statinių komplekso pastatus savo reikmėms, prižiūri, pagal galimybes tvarko apgriuvusias dalis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas statinius būtų valdęs neatvirai ar, kad statinius būtų užvaldęs kas nors kitas ir pareiškėjas būtų praradęs galimybę paveikti juos pagal savo valią. Kaip minėta, viešame registre pastatai nėra įregistruoti kito asmens vardu. Pareiškėjas, surinkęs visą įmanomą informaciją, yra įsitikinę, jog į minėtus statinius niekas neturi daugiau teisių už jį. Liudytojai patvirtino, kad prie šių pastatų niekada nėra matę kitų jais besirūpinančių asmenų. Per visą pastatų valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjo valdomų pastatų niekas nereiškė, o 2021 m. sausio 20 d. apie teisme iškeltą civilinę bylą paskelbus specialiame interneto tinklapyje, per nustatytą terminą dėl pareiškimo niekas nepateikė jokių prieštaravimų ar pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis.

Teismas vertina, kad pareiškėjas nurodytus nekilnojamuosius daiktus, į kuriuos siekia įgyti nuosavybės teises, valdė, kaip savo turtą, nesislapstydamas ir šie nekilnojamieji daiktai pareiškėjo buvo valdomi nepertraukiamai, jis elgėsi kaip daiktų savininkas – pagal galimybes juos prižiūrėjo, remontavo, naudojosi, tvarkė aplinką, užsakė statinių kadastrinius matavimus ir valdė ilgiau, nei įstatyme numatytas terminas, reikalingas nuosavybės teisei įgyti. Per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios statinių valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 270 straipsnis, 533 straipsnis), ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus: sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisei įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad pareiškėjas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus: sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisei įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.