Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-28 · Administracinė byla Nr. eI-5266-484/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-11-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-02-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-28
Bylos Nr.
eI-5266-484/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03153-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
A. E. Q.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5266-484/2017Proceso Nr. 3-61-3-03153-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant vertėjui G. K., pareiškėjui A. E. Q., pareiškėjo atstovei advokatei R. N., atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. Q. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. E. Q. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (15/4- 1) 3I-756 (00335) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo iš naujo.

Nesutikdamas su skundžiamo sprendimo argumentais, pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2011 metų studijuoja Mykolo Romerio universitete. Pirmą kartą leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas 2012 metais. Gyvendamas Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A. G. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. K. Santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai 2017 m. gegužės 19 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašymą grindė tuo, jog Lietuvos Respublikoje gyvena jo dukra.

Pareiškėjo teigimu, atsakovo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra formalus ir yra nepagrįstas. Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, todėl šiuo laikotarpiu negalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimo išlaikyti nepilnametę dukrą. Alimentų įsiskolinimą pripažįsta, alimentus išieško antstolis iš darbo užmokesčio. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvada, kad jis nevykdo savo kaip tėvo pareigų. Mano, jog atsakovas nesurinko medžiagos apie jo teiktą išlaikymą, jo neišklausė ir nepagrįstai rėmėsi Vilniaus savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atsakymu, kuris, anot pareiškėjo parengtas iš jo buvusios sutuoktinės žodžių.

Pareiškėjas tvirtina, kad jis Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu dirba UAB „Senevat“ vadybininku, turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde pabrėžia, kad Migracijos departamentas jo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatytu terminu, t. y. per du mėnesius neišnagrinėjo. Prašymo nagrinėjimas užtruko ilgiau negu tris mėnesius. Pareiškėjo manymu, šis procedūrinis pažeidimas lėmė neteisėto sprendimo – atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimą. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo priimtas sprendimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo. Skundžiamas sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis (el. byla I tomas, 1-4 puslapiai).

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 19 d., tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo duktė Lietuvos Respublikos pilietė L. K., gim. (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentą, dukters gimimo liudijimą, banko pažymą apie sąskaitoje turimas pinigines lėšas ir kitus dokumentus.

Migracijos departamentas atsiliepime pažymi, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas savo nepilnametės dukros auklėjime nedalyvauja, vengia mokėti priteistą dukros išlaikymą, darbo neturi, o bankuose turimos lėšos areštuotos. Atsakovas nurodo, kad ginčijamą sprendimą priėmė remdamasis ne vien tik pareiškėjo buvusios sutuoktinės žodžiais, bet tiek pareiškėjo, tiek jo buvusios sutuoktinės Migracijos departamentui pateiktais dokumentais, kita surinkta informacija. Atsakovo teigimu, aplinkybę, kad pareiškėjas nevykdo tėvo pareigų nuo pat dukters gimimo, patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimas, antstolės 2017 m. birželio 27 d. raštas Nr. 0011/14/10582. Vilniaus savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius Migracijos departamentui taip pat nurodė, kad pareiškėjas dukra nesidomi, ja nesirūpina, jos neauklėja ir neišlaiko, paskutinį kartą dukrą matė 2014 metų pavasarį.

Migracijos departamentas tvirtina, kad pareiškėjas neturi artimų asmeninių ryšių su dukterimi L. K., o tik siekia gauti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, t. y. duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog pastarasis turi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo vardu atidarytos sąskaitos Lietuvos Respublikos kredito įstaigose areštuotos. Pareiškėjas darbo sutartį sudarė 2017 m. rugsėjo 10 d., t. y. jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, o pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatymo“ 1.3 punktą pareiškėjui nustatytas darbo užmokestis – 200 Eur per mėnesį negali būti laikomas pakankamu.

Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, kad nagrinėdamas pareiškėjo prašymą vadovavosi Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) yra įtvirtintos tos pačios leidimų laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygos, tie patys leidimų laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindai bei tie patys atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai. Atsakovas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes teigia, kad priimdamas sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne sprendimą - atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą (e. byla, I tomas, 28-31 puslapiai; II tomas, 5-8 puslapiai).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Migracijos departamentas 2017 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1) 3I -756 (00335) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“, kuriuo atsisakė išduoti N. F. Respublikos piliečiui A. E. Q., gim. (duomenys neskelbtini), leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (e. byla, I tomas, 5-9, 117-121, 123-127; II tomas, 94-98 puslapiai, 100-104 puslapiai).

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, Migracijos departamentas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui išduoti atsisakė tuo pagrindu, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas pakeisti leidimą neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi neatitinka tikrovės.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 19 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu (e. byla I tomas, 33-42; II tomas, 10-19 puslapiai). Prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), gyvena jo dukra Lietuvos Respublikos pilietė L. K..

Pareiškėjas prie prašymo pateikė galiojantį kelionės dokumentą, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2017 m. rusėjo 3 d., dukros Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą, šeimyninius ryšius patvirtinančius dokumentus, dokumentą, patvirtinantį, kad užsienietis turi pakankamai lėšų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienio valstybių, kuriose užsienietis lankėsi turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu sąrašą, dokumentą, patvirtinantį sumokėtą valstybės rinkliavą (e. byla, I tomas, 10, 43, 44, 45, 48, 90, 113, 114 puslapiai; II tomas, 20, 21-22, 24, 25, 26 ).

Byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, kad L. K., gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje, Vilniuje. Gimimo liudijime L. K. tėvu įrašytas pareiškėjas, motina – A. G. (e. byla, I tomas, 81 puslapis).

Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė ir AB DNB banko pareiškėjo vardu atidarytos sąskaitos operacijų ataskaitą, iš kurios matyti, kad pareiškėjo sąskaitoje 2017 m. gegužės 3 d. buvo 4605, 00 Eur ( e. byla, I tomas, 13 puslapis). Byloje ginčo dėl šios ataskaitos teisingumo nėra. Antstolio pateikta informacija apie pareiškėjo areštuotas sąskaitas, nepaneigia Migracijos departamentui pateiktos banko ataskaitos duomenų teisingumo.

Taigi, byloje esančiais dokumentais neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, jokių neteisingų duomenų nepateikė, priešingai, pareiškėjo pateikti duomenys atitinka tikrovę ir yra patvirtinti oficialiais dokumentais. Todėl ginčijamas atsakovo sprendimas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog pareiškėjas, teikdamas 2017 m. gegužės 19 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nėra pagrįstas.

Migracijos departamentas, atsisakydamas pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, iš esmės vadovavosi pareiškėjo buvusios sutuoktinės A. G. pateikta informacija.

A. G. 2017 m. gegužės 24 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą, kuriame ji nurodė, kad pareiškėjas - jos buvęs sutuoktinis su dukra nebendrauja tris metus, alimentai dukters išlaikymui išieškomi priverstinai, antstolio pagalba, o pareiškėjo įsiskolinimas dukters išlaikymui sudaro apie 5000 Eur. Pareiškėjas legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, dirba periodiškai ir trumpais laikotarpiais (e. byla, I tomas, 50 puslapis; II tomas, 27 puslapis).

Šias prašyme nurodytas aplinkybes A. G. patvirtino ir teisme apklausta liudytoja. A. G. teisme parodė, kad pareiškėjui jokių kliūčių bendrauti su dukra nesudaro. Pareiškėjas dukra nesirūpina nuo pat jos gimimo. Santuoka tarp jų nutraukta. Ankstesnis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas dėl to, jog Lietuvos Respublikoje gyvena jo dukra. Tačiau per visą leidimo galiojimo laiką dukra nesirūpino, su ja nebendravo, jos neauklėjo, vengė mokėti priteistus alimentus dukters išlaikymui, rašė grasinančio pobūdžio žinutes. Pareiškėjas pageidavimą susitikti su dukra išreiškė tik baigiantis leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimui. Mano, kad toks pareiškėjo elgesys yra susijęs su jo siekiu gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. 2017 m. kovo 6 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariatą su pranešimu dėl nuolatos gaunamų grasinančio pobūdžio žinučių iš buvusio vyro (e. byla, I tomas, 51 puslapis; II tomas, 28 puslapis). Pranešimas registruotas, ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti (e. byla, I tomas, 52 puslapis; II tomas 29 puslapis).

A. G. su pranešimu dėl gaunamų grasinančių pobūdžio žinučių į ikiteisminio tyrimo įstaigą kreipėsi 2017 m. kovo 16 d. , t. y. iki pareiškėjui 2017 m. gegužės 19 d. pateikiant Migracijos valdybai prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu dėl pareiškėjo kaltės panaikintas santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniame centre Muftiate tarp A. G. ir pareiškėjo, apskaitos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). Minėtu sprendimu iš pareiškėjo priteistas ir išlaikymas nepilnametei dukrai bei priteistas išlaikymo įsiskolinimas (e. byla, I tomas, 69-74 puslapiai; II tomas, 46-51 puslapiai).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017 m. birželio 15 d. raštas Nr. A732-6866/17(2.13.2.45-AD15) patvirtina, kad pareiškėjo ir A. G. šeima vaikų teisių apsaugos skyriui buvo žinoma iki 2014 m. kovo 31 d., t. y. iki santuokos nutraukimo (e. byla, I tomas, b. l. 54; II tomas, 31 puslapis).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. liepos 10 raštu Nr. A732-7822/17 (2.13.2.45-AD15) Migracijos departamentui pateikė informaciją, kurioje nurodė, kad A. G. buvo atvykusi į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Iš šiame rašte nurodytų duomenų, matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius Migracijos departamentui informaciją pateikė iš A. G. žodžių ir ugdymo įstaigos rašte pateiktų duomenų. Vaikų teisių apsaugos skyrius rašte nurodė, kad Vaikų teisių apsaugos skyrius duomenų apie mažametės L. K. galimus teisių ir teisėtų interesų pažeidimus neturi (e. byla, I tomas, 76 puslapis).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje gyvena, pareiškėjo dukra L. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Taigi, pareiškėjas atitinka Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą leidimo išdavimo pagrindą.

Informacija apie žmogaus asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kuris yra neliečiamas, gali būti renkama tik įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1–4 dalys). Atvejus, kai tai yra daroma siekiant išsiaiškinti, ar nėra piktnaudžiaujama prašant išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. nelegalios imigracijos prevencijos tikslais, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nurodyti teisės aktai nesuteikia teisės Migracijos departamentui rinkti informaciją apie žmogaus asmeninį ir šeimyninį gyvenimą nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 43 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas taip, kad teisėtai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje būtų draudžiama pakeisti viešojo administravimo subjekto surinktos informacijos apie užsieniečio ir jo vaikų tarpusavio teises ir pareigas, pagrindu. Įrodymai, surinkti nesant Įstatyme numatyto pagrindo juos rinkti ir nesilaikant poįstatyminiu aktu nustatytos tvarkos, negali būti laikomi leistinais nei administracinėje procedūroje, nei teisminiame procese, jais negali būti grindžiami nei administraciniai aktai, nei teismo sprendimai. Priešingu atveju, būtų padaryta neatitaisoma žala žmogaus teisių apsaugai, o konkrečiai – žmogaus teisei į privataus šeimos gyvenimo apsaugą, inter alia įtvirtintai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta viena iš sąlygų, kuriai esant užsieniečiui gali būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatymo“ 1.3 punktą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje pareiškėjui – viena minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. minimaliąją mėnesinę algą nustatė 380 eurų dydžio. Šis nustatytas minimaliosios mėnesinės algos dydis nekito ir galiojo pareiškėjo prašymo pateikimo ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu.

Pareiškėjo sąskaitoje 2017 m. gegužės 3 d. piniginių lėšų likutis buvo 4605, 00 eurų. Atsakovas atsižvelgdamas į antstolio pateiktą informaciją, o taip pat konstatuodamas, kad pareiškėjas nepateikė kitų dokumentų patvirtinančių, kad jis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje dvejus metus, padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos. Taigi, Migracijos departamentas šias aplinkybes vertino nepalankiai pareiškėjo atžvilgiu. Tačiau, byloje duomenų, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie šias aplinkybes ir jam buvo suteikta galimybė išsklaidyti kilusias abejones dėl jo turimų lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje pakankamumo, nėra. Pareiškėjas dėl šių aplinkybių Migracijos departamente apklaustas nebuvo.

Šiuo aspektu atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė gero administravimo principą. Gero administravimo kodekso, patvirtinto 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), 14 straipsnis numato, jog valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebūtina, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį, jei prieš tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta. Remiantis Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija gero administravimo principas apima teisę būti išklausytam, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas).

Taigi, Migracijos departamento teiginys, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nėra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjo nepateisinamai ilgai.

Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bendra tvarka pateikė 2017 m. gegužės 19 d. Atsakovas sprendimą priėmė 2017 m. rugsėjo 4 d. Byloje duomenų, jog buvo pratęstas pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminas, nėra. Atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė pasibaigus pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimui. Pareiškėjo prašymą atsakovas nagrinėjo ilgiau nei tris mėnesius, tuo pažeisdamas Tvarkos apraše (Tvarkos aprašo 62 punktas) nustatytą dviejų mėnesių prašymo pakeisti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminą.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 3I -756 (00335) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ yra neteisėtas ir nepagrįstas. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigotinas pakartotinai išnagrinėti N. F. Respublikos piliečio A. E. Q., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjo atstovė prašo Valstybės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant minėtas ABTĮ nuostatas, pažymima, kad proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (pvz., LVAT 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012).

Bylos duomenys rodo, kad pareiškėją administracinėje byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-3475-17123, kuriuo jam skirta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, atstovavo advokatė R. N. (el. byla, I tomas 19-20 puslapiai). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2017 m. lapkričio 8 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-10524 (el. byla, II tomas 114-115 puslapiai; toliau – Pažyma), iš kurios matyti, kad advokato užmokestis, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių tvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 27.1.2.1 ir 27.1.2.2. punktus yra 160,29 Eur. Taisyklių 2 punktu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 702 redakcija) nustatytas 13 eurų užmokesčio bazinis dydis (toliau – UBD), kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar taikinamąjį tarpininkavimą šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka. Taisyklių 27.1.2.1 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad už procesinių dokumentų parengimą pirmosios instancijos teismui yra mokami 7 UBD. Pagal Taisyklių 27.1.2.2 punktą atstovavimas pirmosios instancijos teisme įvertintas 4 UBD (4 valandos). Pažymoje nurodyta 160,29 Eur užmokesčio už advokato paslaugas suma viršija Taisyklių 27.1.2.1 ir 27.1.2.2. punktuose nustatytus dydžius. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Valstybės naudai iš Migracijos departamento priteistina 143 Eur (7 x 13 Eur + 4 x 13 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 ir 42 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. E. Q. skundą tenkinti.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos ministerijos 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I -756 (00335) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ panaikinti.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakartotinai nagrinėti N. F. Respublikos piliečio A. E. Q., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti Valstybės naudai 143 (vieną šimtą keturiasdešimt tris) eurus už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė