Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-04-30 · Administracinė byla Nr. eA-1319-442/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-30
Bylos Nr.
eA-1319-442/2024
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys, Jolanta Malijauskienė, Virginija Volskienė
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
B. S.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-1319-442/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09313-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 23S192609 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2023 m. birželio 9 d. iki dabar dirba Lietuvoje, o nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. jam yra išduota nacionalinė viza. Taigi jis pateikė prašymą̨ Migracijos departamentui išduoti leidimą̨ laikiną gyventi Lietuvoje darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „HQDS“ (toliau – ir Bendrovė, HQDS) pagrindu. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 26 d. priėmė skundžiamą Sprendimą̨, kuriuo atsisakė jam išduoti leidimą̨ laikinai gyventi. Sprendimą̨ Migracijos departamentas grindė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių̨ teisines padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, numatančiu, kad išduoti ar pakeisti leidimą̨ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų̨, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečių šiame įstatyme nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas nurodė, kad Bendrovė, kurioje jis yra įdarbintas, neturi pakankamai Bendrijos licencijų̨ kopijų̨ ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų̨ vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (toliau – ir Kodeksas) nustatytus reikalavimus. Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).

3. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją, priimdamas skundžiamą Sprendimą̨, nes Migracijos departamentas nėra viešojo administravimo institucija, kuriai yra pavesta vykdyti kelių transporto veiklos priežiūrą ir priimti sprendimus tais atvejais, kai vežėjai neturi EBKR licencijų̨ kopijų̨ ar turi jų̨ nepakankamai, ar turi nepakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto matyti, kad leidimas laikinai gyventi neišduodamas, jeigu užsienietis neatitinka tam tikrų Įstatyme numatytų sąlygų̨ leidimui laikinai gyventi išduoti. Tuo tarpu Sprendimas grindžiamas ne pareiškėjo neatitikimu atitinkamiems Įstatyme numatytiems reikalavimams, bet Bendroves tariamu neatitikimu Sprendime nurodytiems reikalavimams. Sprendimas grindžiamas netinkamai pritaikyta įstatymo norma.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad asmenų̨ teisėti lūkesčiai yra vienas iš teisines valstybes principo elementų greta teisinio tikrumo ir teisino saugumo, kuriuos visus privalo užtikrinti valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisines valstybes principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė neturi pareigos turėti daigiau nei vienos EBKR licencijos, nes Bendrovės pagrindinė ūkinė komercinė veikla yra ne tolimųjų̨ reisų krovinių vežimas, bet vairavimo paslaugų teikimas. Bendrovė teikia vairavimo paslaugas kitoms su Bendrove susijusioms įmonėms bei kitiems ūkines veiklos subjektams ir vairavimo paslaugas teikia per savo darbuotojus, kurie paslaugų teikimo metu vairuoja ne Bendrovės, bet kito asmens vilkikus. Toks Bendrovės verslo modelis buvo visada.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad valstybes institucijos dar 2017–2018 m. patvirtino, kad Bendrovė vykdo teisėtą veiklą, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Taip pat Migracijos departamentas dar 2018 m. pasirašydamas net 9 taikos sutartis, pripažino, kad Bendrovė verčiasi teisėta veika. Nesuprantama, kaip daug metų valstybės institucijoms, įskaitant ir patį atsakovą, deklaruojant, jog pasirinktas veiklos vystymo modelis yra teisėtas ir pagristas, staiga iš̌ esmės atsakovas ima tokią veiklą drausti (riboti), reikalauti iš̌ Bendrovės EBKR licencijų̨ kopijų̨ ir panaikinti pareiškėjo bei kitų HQDS darbuotojų leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.

8. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas, nagrinėdamas, ar pareiškėjas atitinka Įstatyme numatytas sąlygas gauti leidimą̨ laikinai gyventi Lietuvoje, turėjo visas galimybes pasinaudoti Įstatymo 141 straipsnyje numatyta teise gauti informaciją (išaiškinimus) iš̌ kompetentingų valstybes institucijų̨ apie Bendroves vykdomos veiklos teisėtumą̨. Tačiau, vietoje to, kad veiktų savo kompetencijos ribose, Migracijos departamentas nusprendė Sprendimą̨ gristi aplinkybėmis, dėl kurių neturi kompetencijos pasisakyti.

Atsiliepimas

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas pateikė prašymą̨ išduoti leidimą̨ laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti pagal į trūkstamų̨ profesijų̨ sąrašą̨ įtrauktą̨ profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemones vairuotojas) Bendrovėje (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p.). Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovė, ketinanti įdarbinti pareiškėją̨, nevykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl pareiškėjas neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų̨.

11. Atsakovas paaiškino, kad buvo pastebėta, jog Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė̇ 215 tarpininkavimo raštų̨ dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo / keitimo užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių̨ vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir LTSA) duomenis Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą̨ Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už̌ atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos.

12. Atsakovas pažymėjo, kad 2023 m. balandžio 11 d. Bendrovei buvo išsiųstas Migracijos departamento raštas Nr. 10K-4077 iki 2023 m. rugsėjo 11 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023 m. rugsėjo 11 d., patikrinus LTSA duomenis, nustatyta, kad Bendrovė Migracijos departamento prašymo neįvykdė ir naujų Bendrijos licencijos kopijų neišsiėmė.

13. Atsakovas nurodė, kad patikrinus www.rekvizitai.vz.lt skelbiamą informaciją apie Bendrovei priklausančias transporto priemones, nustatyta, kad Bendrovė turi tik 2 transporto priemones, skirtas kroviniams vežti (Mercedes Benz Sprinter (N1) ir Mercedes Benz Atego (N2)). Taip pat patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) informacinėje sistemoje duomenis apie Bendrovės, kurios deklaruojama veikla – krovininis kelių transportas, transportui būdingų̨ paslaugų veiklą, darbuotojus, buvo nustatyta, kad Bendrovėje 2023 m. spalio 20 d. dirba 376 darbuotojai.

14. Atsakovas pabrėžė, kad Bendrovė Migracijos departamentui pateikė su įvairiomis įmonėmis sudarytas vairavimo paslaugų sutartis, šių̨ sutarčių̨ priedus bei pažymas apie suteiktų vairavimo paslaugų skaičių̨. Visos pateiktos sutartys yra analogiškos, sudarytos ne dėl krovinių vežimo, o dėl vairavimo paslaugų teikimo. Iš sutarčių̨ ir jų̨ priedų turinio akivaizdu, kad Bendrovė, kaip sutarties vykdytojas, įsipareigoja tik suteikti vairavimo paslaugą, neatsako už̌ žalą transporto priemonei ar kroviniui, neatsako už̌ prastovą dėl vairuotojo sveikatos būklės, krovinio turinį. Transporto priemonės, kuriomis vežami kroviniai, priklauso paslaugos užsakovams, užsakovai privalo pasirūpinti tuo, kad transporto priemonės būtų̨ techniškai tvarkingos. Paslaugos užsakovai taip pat įsipareigoja turėti ir EBKR licenciją bei šios licencijos kopijas. Paslaugos užsakovai taip pat įsipareigoja suderinti su savo draudimo kompanija dėl patirtos žalos regreso netaikymo vykdytojui. Bendrovės pateikti dokumentai patvirtina, kad Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, pagal Bendrovės pasirinktą veiklos modelį, Bendrovėje įdarbintas darbuotojas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka paslaugos užsakovui, o Bendrovė vairavimo paslaugos užsakovus tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais.

15. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad pagrindinė Bendrovės veikla yra vairavimo paslaugų teikimas. Tai patvirtina ir pačios Bendrovės Registrų centrui kartu su finansinių ataskaitų̨ rinkiniu už 2022 m. pateiktas aiškinamasis raštas. Tai, jog Bendrovės veikla yra vairavimo paslaugų teikimas, Migracijos departamentui taip pat Bendrovė patvirtino 2023 n. rugsėjo 29 d. raštu.

Atsiliepimas

16. Atsakovas nesutiko su skundo teiginiais, kad ginčijamas Sprendimas prieštarauja 2018 m. tarp Bendrovės, Migracijos departamento ir užsieniečių sudarytų taikos sutarčių nuostatoms. Atkreipė dėmesį į tai, kad šios taikos sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir individualias bylų aplinkybes. Atsižvelgdami į tai, kad po nurodytų taikos sutarčių sudarymo pasikeitė teisės aktų nuostatos, taikos sutarčių sudarymas savaime nepatvirtina skundo teiginių, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

17. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 44 ir 62 straipsnių pakeitimai, nustatantys užsieniečių įdarbinimą ir leidimų laikinai gyventi išdavimą darbo pagrindu, įskaitant ir galimybę užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis (iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Įstatymas draudė įdarbinti užsieniečius pagal laikinojo įdarbinimo sutartis, nenustatant jokių išlygų). 2022 m. rugpjūčio 1 d. taip pat įsigaliojo ir Kodekso 8 straipsnio pakeitimai, t. y. Kodekso 8 straipsnis buvo papildytas 6 dalimi, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.

18. Atsakovas teigė, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir nustačius faktines aplinkybes, kad pareiškėją įdarbinusi Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų normomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į skundą nurodė, kad UAB „IPUKIS“ (toliau – ir IPUKIS) yra jau daugiau nei 30 m. (t. y. nuo 1991 m.) sėkmingai veikianti Lietuvos transporto paslaugų įmonė, reguliariai organizuojanti automobilių gabenimą į visas Europos Sąjungos šalis. Pagrindinė įmonės veiklos kryptis yra naujų ir naudotų automobilių pervežimas tarptautiniais maršrutais Europoje. IPUKIS šiai dienai yra įdarbinusi 113 darbuotojų, o įmonės apyvarta siekia daugiau nei 30 mln. Eur.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Bendrovė turi įdarbinusi 394 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojus (vienas iš kurių yra ir pareiškėjas). Bendrovės tikslas – tapti tolimųjų reisų (autovežių) vairuotojų bazine įmone Lietuvos Respublikoje, pasiūlyti tolimųjų reisų vairuotojams geriausias darbo sąlygas, apdrausti visą jų veiklą ir taip sėkmingai konkuruoti tarptautinio transporto rinkoje. Visi tolimųjų reisų vairuotojai yra Bendrovės darbuotojai, dirba darbo sutarčių pagrindu, vairuotojams suteikiamos konkurencijos darbo sąlygos. Visa IPUKIS Group, įskaitant ir Bendrovę, ne tik yra vienas pagrindinių regiono darbdavių, bet ir sąžiningai moka mokesčius Lietuvos valstybei.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad nuo pat HQDS veiklos pradžios, jos veiklos modelis ir teisinis reguliavimas liko nepakitęs. Tačiau, nors dar 2017–2018 m. valstybės institucijos patvirtino, kad HQDS teisėtai ir pagrįstai teikia vairavimo paslaugas, 2023 m. Migracijos departamentas ėmė kvestionuoti HQDS veiklos teisėtumą. Migracijos departamentui yra žinoma, kad Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos, o nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas IPUKIS įmonių grupės įmonėms. Kiekviena įmonė IPUKIS įmonių grupėje turi savo vaidmenį.

Atsiliepimas

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2023 m. birželio 29 d. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad Bendrovė vykdo vairavimo paslaugų teikimo veiklą. HQDS veikla atitinka 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių reguliavimą. EBKR licencijos turėjimas nėra taikomas vežimo paslaugos teikėjui, o įmonei, kuri vykdo tarptautinių krovinių vežimo veiklą.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad IPUKIS, siekdama įsitikinti, kad jos vykdoma veikla (teikiamos vairavimo paslaugos) yra teisėta, kreipėsi į VMI su prašymu pateikti išvadą, ar Bendrovės planuojama veikla nebus traktuotina kaip darbuotojo nuoma. VMI Bendrovės prašymą persiuntė nagrinėti VDI. 2017 m. liepos 10 d. VDI pateikė išvadą, kad Bendrovės veikloje darbuotojai išlieka pavaldūs tiesiogiai jai, todėl Bendrovės veikla nelaikytina laikinojo įdarbinimo veikla.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat akcentavo, kad dauguma IPUKIS darbuotojų buvo užsieniečiai ir dirbo bei turėjo vizas ir leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo IPUKIS pagrindu, todėl iškilo klausimas dėl šių darbuotojų perkėlimo į HQDS įtakos jų turimų vizų ir leidimų laikinai gyventi galiojimo ir (ar) pratęsimo, nes IPUKIS darbuotojai pereidami dirbti į HQDS turėjo naujai kreiptis į atsakovą su prašymais dėl vizų arba leidimų laikinai gyventi Lietuvoje darbo HQDS pagrindu. Todėl IPUKIS 2018 m. sausio 22 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kuri yra atsakinga už atsakovo veiklą, ir Vyriausybės kanceliariją su prašymu suteikti išimtį ir leisti tolimųjų reisų vairuotojams dirbti IPUKIS tol, kol jie gaus vizas ir leidimus laikinai gyventi darbo HQDS pagrindu. Vidaus reikalų ministerija įvertino Bendrovės veiklą ir IPUKIS įmonių grupės reorganizacijos (pertvarkymo) kontekste įvertino, kad HQDS gali teikti vairavimo paslaugas, t. y. nei Vidaus reikalų ministerija nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija niekada nekvestionavo ir net nekėlė klausimo dėl tokios teisėtos ir logiškos darbuotojų perkėlimo iš IPUKIS į HQDS galimybės.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad 2018 m. buvo kilę eilė ginčų tarp HQDS ir atsakovo dėl to, kad atsakovas atsisakė išduoti leidimą laikinai Lietuvoje gyventi HQDS darbuotojams, nurodydamas, kad HQDS veikla neva galimai yra fiktyvi, be kita ko, nes HQDS neturi pakankamai EBKR licencijų vežti krovinius, todėl darbo sutartys traktuotinos kaip laikinojo pobūdžio, t. y. tarp atsakovo ir HQDS kilo analogiški ginčai, kaip ir dabar. Vilniaus apygardos administracinis teismas 9 administracinėse bylose patvirtino taikos sutartis ir tokiu būdu išnagrinėjo tarp HQDS ir atsakovo kilusius ginčus.

Atsiliepimas

26. Atsakovas Migracijos departamentas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad teikia teismui Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamento 2023 m. gruodžio 29 d. raštą̨ Nr. 15B-9362, kuriame yra nurodoma ta pati informacija, kuri nurodyta ir ginčijamame Migracijos departamento Sprendime.

Šalies argumentai

27. Pareiškėjas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad apskritai nėra ginčo, jog turint 1 krovinines transporto priemonės licencijos kopiją, susietą su Bendrijos licencija, maksimaliai tai transporto priemonei gali būti priskirti 5 vairuotojai. Migracijos departamentas iš esmės uždavė LTSA manipuliavų klausimą, t. y. kiek prie 1 licencijos gali būti maksimaliai priskirta vairuotojų, į kurį LTSA ir pateikė atsakymą̨ pagal užduotą klausimą, jog pagal Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 6 dalį gali būti tik 5 vairuotojai. Pareiškėjas nurodė, kad jis dirbo, dirba ir ateityje dirbs tarptautiniu kroviniu vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jis vykdo veiklą pagal ekonominę veiklos rūšį, kuriai ir buvo įdarbintas. Jokios kitos veiklos, nei tarptautinių krovinių vežimo veikla, pareiškėjas ir nevykdo. Byloje nėra nustatyta šį faktą paneigiančių aplinkybių. Trečiojo asmens grupės įmonės turi 289 autovežius, jis yra vienas didžiausių Marijampolės regiono darbdavių, veiklą vykdantis nuo 1991 m. Pareiškėjas yra sudaręs darbo sutartį tik su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kuris ir pateikė tarpininkavimo raštą, sudarė darbo sutartį su pareiškėju ir išpildė kitas sąlygas, numatytas Įstatyme. Nėra jokio kito darbdavio. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo moka mokesčius Lietuvos Respublikoje. Nėra jokių veiklos fiktyvumo ir (ar) laikinojo įdarbinimo požymių. Jokios aplinkybės nuo pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens dokumentų pateikimo Migracijos departamentui nepasikeitė. Pareiškėjas atlieka darbo funkciją, kuriai atlikti atsakovas išdavė leidimą. Pareiškėjas moka mokesčius Lietuvos Respublikoje, yra pavyzdingas asmuo, neturi jokių nuobaudų. Migracijos departamentas klaidingai teigia, kad pareiškėjas negalėjo būti įdarbintas pas trečiąjį suinteresuotą asmenį krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tai neatitinka reglamentavimo ir Europos Sąjungos valstybių narių praktikos. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog trečiojo suinteresuoto asmens veikla yra teisėta – trečiojo suinteresuoto asmens veiklos modelis buvo vertintas visų kompetentingų institucijų. Trečiasis suinteresuotas asmuo neturi jokių galiojančių nuobaudų. Jei trečiasis suinteresuotas asmuo ar trečiojo suinteresuoto asmens užsakovai pažeistų tarptautinių krovinių vežimo licencijavimo sąlygas automatiškai būtų sustabdyti tarptautinių krovinių vežimai, pritaikytos sankcijos ir t. t. Šiuo atveju tokios aplinkybės neegzistuoja.

II.

28. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą, priteisė pareiškėjui iš Migracijos departamento 328 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

29. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, apžvelgė skundžiamo Migracijos Departamento Sprendimo turinį, ginčui aktualias Kodekso, Įstatymo, Lietuvos migracijos politikos gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, nuostatas.

30. Teismas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y., kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, o Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neturi realių galimybių dirbti Bendrovėje. Sprendimas priimtas Migracijos departamentui vertinant, kad pareiškėjas neturi realių galimybių Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, kadangi Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų bei nurodė, jog Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso 8 straipsnio nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirbo 376 darbuotojai, t. y. galima suprasti, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, tačiau teismo įsitikinimu, šiuo atveju atsakovas nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Sprendime atsakovas konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, neišsiaiškino konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu, t. y., ar pareiškėjas buvo įdarbintas kaip Bendrovės, ar kaip UAB „IPUKIS“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, taip pat, kuri iš prieš tai nurodytų įmonių turi teisę pareiškėjui duoti nurodymus bei reikalauja vykdyti darbo funkcijas, moka / mokės atlyginimą ir kt. Teismo nuomone, tik išsiaiškinus aplinkybes, su kuo pareiškėjas yra sudaręs darbo sutartį, koks šios darbo sutarties turinys, ar yra ir koks yra susitarimas tarp Bendrovės ir UAB „IPUKIS“ dėl darbuotojo funkcijų vykdymo, būtų galima nustatyti, ar pateiktas Bendrovės įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį yra tinkamas ir ar pareiškėjas atitinka ar neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Taip pat svarbu tai, kad pareiškėjas dirba Bendrovėje, o ši aplinkybė Sprendime nėra vertinama, taigi atsakovas, neįvertinęs šių aplinkybių, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.

31. Teismas pažymėjo, kad Sprendime nurodytas argumentas, jog Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirba 376 darbuotojai, tačiau pagal Kodekso 14 straipsnio 2 dalį, būtent LTSA pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus. Kodekso 14 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos kontekste valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo LTSA bei Lietuvos kelių policija. Vadovaujantis tuo, Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas, ir tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia Sprendimą vertinti kaip nepagrįstą.

32. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento vertinimu, įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju, tačiau Sprendimo kontekste svarbu išsiaiškinti aplinkybes, ar pareiškėjas buvo įdarbintas kaip Bendrovės, ar kaip UAB „IPUKIS“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, taip pat, kuri iš prieš tai nurodytų įmonių turi teisę pareiškėjui duoti nurodymus bei reikalauja vykdyti darbo funkcijas.

33. Teismas akcentavo, kad nors Sprendime nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėju, ir Įstatymo 35, 44 ir 50 straipsniai, kuriais remiantis priimtas šis administracinis aktas, tačiau neįvertintas nurodyto teisinio reglamentavimo taikymas susidariusios faktinės situacijos apsektu, būtent, Sprendime iš esmės yra tik formali nuoroda į Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau faktinių aplinkybių (susijusių su pareiškėjo įdarbinimu) įvertinimas nėra pateiktas.

34. Teismas, atsižvelgęs į bylos išsprendimo rezultatą, sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo naudai priteisimo. Teismas, įvertinęs pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, atsižvelgęs į tai, kad teisme nagrinėjama iš viso apie 30 analogiškų bylų, kuriose pareiškėjams ir tam pačiam trečiajam suinteresuotam asmeniui atstovauja vienas advokatas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendė, kad pareiškėjo prašoma priteisti 628 Eur suma mažintina ir pareiškėjui iš atsakovo priteistina 328 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.

35. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2024 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

36. Atsakovas, išdėstydamas faktines aplinkybes, laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Bendrovėje dirbo krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju, tačiau Bendrovė neturi reikiamo kiekio licencijų kopijų, nelaikytina, kad asmuo įdarbintas pagal Migracijos departamentui pateiktą prašyme informaciją ir darbo sutartį (krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo pareigoms būtent minėtoje Bendrovėje), todėl pareiškėjui buvo pagrįstai ir motyvuotai leidimas laikinai gyventi panaikintas (neišduotas) tuo pagrindu, kad asmuo neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio.

37. Atsakovas akcentuoja, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo imperatyvius reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjas Bendrovėje dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje t. y. vykdo tarptautinius krovinių pervežimus. Tokią išvadą suponuoja Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad bet kokia įmonė, nevykdanti jokios veiklos tarptautinių krovinių pervežimo sektoriuje, galėtų įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojus, tokiu būdu išnaudojant kvotą, o Migracijos departamentas neturėtų jokių galimybių vertinti tokios įmonės galimybių suteikti įdarbintam užsieniečiui darbą, į kurį jis yra priimtas ir, atitinkamai, neturėtų jokių galimybių atsisakyti išduoti tokiam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi.

Žemesnės instancijos teismas

38. Migracijos departamento vertinimu, nagrinėjama situacija prieštarauja Įstatymo 44 ir 62 straipsnių nuostatoms. Teismas nepagrįstai nevertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas. Migracijos departamentas, nustatęs, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Bendrovei suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Tačiau Bendrovė trūkstamų EBKR licencijų kopijų neišsitraukė.

Atsiliepimas

39. Atsakovas nurodo, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos ir pareiškėjas neatitinka Įstatyme nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas panaikinti jam išduota leidimą laikinai gyventi. Išvadą, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu, patvirtina Migracijos departamento Sprendime nurodytų aplinkybių visuma.

40. Atsakovo teigimu, teismas apsiribojo formaliais teiginiais, nevertindamas Įstatymo nuostatų sisteminiu požiūriu. Aktualu tai, kad Įstatyme ir negali būti suformuluotos labai konkrečios sąlygos leidimui gyventi pagal kiekvieną ekonominės veiklos sritį. Įstatymai nėra skirti individualioms santykių situacijoms, jose suformuluojamos bendrosios taisyklės. Iš Įstatymo 35, 44 ir 50 straipsnių nuostatų akivaizdu, kad įstatymo leidėjas siekė įtvirtinti, kad užsienietis leidimą laikinai gyventi gautų darbo pagrindu tuo atveju, jeigu jį kviečia dirbti pas save konkretus darbdavys. Situacija, kai užsienietį kviečia dirbti darbdavys, kuris neturi reikiamų licencijų veiklai vykdyti iškreipia Įstatymo nuostatas.

41. Atsakovas teigia, kad teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai.

42. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pridėti prie bylos įrodymus bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

43. Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išsprendęs analogiškus ginčus administracinėse bylose, kuriuose pripažino, kad Migracijos departamento analogiško turinio sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl analogiškai turi būti sprendžiama ir ši byla.

Šalies argumentai

44. Pareiškėjo teigimu, atsakovas klaidingai teigia, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi išdavimui. Skundžiamas Sprendimas grindžiamas ne pareiškėjo neatitikimu atitinkamiems Įstatyme numatytiems reikalavimams, bet Bendrovės neatitikimu Sprendime nurodytiems reikalavimams. Skundžiamas Sprendimas grindžiamas netinkamai pritaikyta Įstatymo norma. Skundžiamas Sprendimas grindžiamas Bendrovės veiklos neatitikimu ne Įstatymo nurodytoms sąlygoms, bet Kodekso, kurio vykdymo priežiūros kompetencija yra Kelių policijos, LTSA ir kuris nesuteikia įgaliojimų atsakovui, reikalavimais. Bendrovė neturi jokių galiojančių nuobaudų, nėra įvykdžiusi jokių teisės aktų pažeidimų, jos veikla atitinka teisės aktų reikalavimus.

45. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo Sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka VAĮ reikalavimų, nes jame nėra nurodyta, kurių Įstatyme numatytų sąlygų pareiškėjas neatitinka. Aktualu tai, kad Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą leidimams laikinai gyventi Lietuvoje gauti, o pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirba vykdydamas tokią veiklą (krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), kokiai ir buvo prašyta išduoti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas netyrė faktinės situacijos, tik apsiribojo formaliu požiūriu argumentuojant, kad pareiškėjas negali vykdyti ekonominės veiklos, kuriai buvo įdarbintas, kai faktiškai ir teisiškai pareiškėjas vykdo ekonominę veiklą, kuriai ir buvo įdarbintas, ir pas tą patį darbdavį, kuris ir pateikė tarpininkavimo raštą. Atsakovas faktiškai netyrė aplinkybių, susijusių su tarptautinių krovinių vežimo licencijavimu, apsiėmė vertinti aplinkybes, kurių neturi kompetencijos vertinti.

46. Pareiškėjas pastebi, kad atsakovo akcentuojamas LTSA 2023 m. gruodžio 29 d. raštas nepagrindžia apeliacinio skundo teiginių. Priešingai, Bendrovės vairuotojai dirba pagal teisėtai išduotus, galiojančius vairuotojų liudijimus ir (ar) vykdo tarptautinių krovinių vežimo veiklą, kuriai Bendrijos licencijų reikalavimas nėra taikomas. Prie bylos yra tikslinga pridėti pareiškėjo teikiamą LTSA 2024 m. sausio 17 d. atsakymą, pagrindžiantį jo ginamos pozicijos pagrįstumą.

47. Pareiškėjas pažymi, kad duomenų, kad pareiškėjas neatitiktų reikalavimų ir atitinkamai jam negalėtų būti išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnio 2 dalies pagrindu, byloje nėra, todėl nėra pagrindo pritarti atsakovo pozicijai, jog vairavimo paslaugų veikla pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių negali būti priskiriama krovininiam kelių transportui ir atitinkamai todėl negali būti išduotas leidimas laikinai gyventi minėtu Įstatymo pagrindu. Be to, ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius neįtvirtina, kad tarptautinių krovinių vežimo vairavimo paslaugos teikimas nepatenka į krovininio kelių transporto klasę.

48. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamas Sprendimas pažeidžia teisinio apibrėžtumo principą. Atsakovas nepaaiškino, kodėl egzistuojant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi išduodavo ir nekeldavo jokių klausimų dėl Bendrovės veiklos atitikimo leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygoms. Apeliaciniame skundė išdėstyta pozicija yra nepagrįsta – pažeidžia teisinį reguliavimą, teisinio saugumo, tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus bei esamos situacijos kontekste yra nemotyvuotas, t. y. pažeidžia išsamumo principą.

49. Pasak pareiškėjo, aktualu tai, kad Bendrovės vykdoma veikla nuo pat jos veiklos pradžios iki Skundžiamo sprendimo priėmimo nepakito, Įstatymo reguliavimas bei Kelių transporto įmonių licencijavimo reguliavimas iš esmės buvo analogiškas ir nepakito nuo Bendrovės veiklos pradžios iki Skundžiamo sprendimo priėmimo. Esant analogiškai faktinei situacijai ir teisiniam reguliavimui valstybės institucijos, įskaitant ir patį atsakovą, patvirtino HQDS veiklos modelio teisėtumą, o atsakovas išduodavo (pakeisdavo) Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.

Šalies argumentai

50. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo, kaip viešojo administravimo institucijos, sprendimas, privalo būti motyvuotas ir negali neigiamai paveikti pareiškėjo, kaip fizinio asmens teises bei teisėtus interesus, išimtinai dėl pasikeitusios nuomonės dėl galiojančio teisinio reguliavimo. Šiuo atveju, atsakovas jokių priežasčių, kodėl atsakovo pozicija dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo nuo to laiko, kai buvo įsteigta Bendrovė, nepateikė. Migracijos departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjo teisių, neturėjo teisės Sprendimo grįsti ne leidimų laikinai gyventi išdavimo reikalavimais bei sąlygomis, bet krovinių vežimo kelių transportu reikalavimais. Tokiais veiksmais atsakovas viršijo jam įstatymų suteiktą kompetenciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

51. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 23S192609, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

52. Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui pateikė tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti pagal profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju), kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą.

53. Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230705-122905 nurodė, kad vykdo krovininio kelių transporto veiklą, o pareiškėjas dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

54. Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Sprendime nurodyta, kad Bendrovė, ketinanti įdarbinti B. S. pagal profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), įrašytą į Trūkstamų profesijų sąrašą nevykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl B. S. neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų.

55. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pridėti naują įrodymą – LTSA 2024 m. sausio 17 d. raštą „Dėl profesinės krovinių vežimo veikslo sąlygų“.

56. Atsakovas 2024 m. kovo 27 d. pateikė papildomą dokumentą - Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamento 2024 m. kovo 19 d. raštą Nr. 15B-2058.

57. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai pirmosios instancijos teismo sprendimą tikrina ta apimtimi, kuri užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo iš esmės metu nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, gali būti tiriami, tačiau tik tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.).

58. Pareiškėjas ir Migracijos departamentas nenurodė priežasčių, pagrindžiančių būtinybę vertinti šiuos įrodymus, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija atsisako pridėti prie bylos pareiškėjo ir atsakovo pateiktus naujus įrodymus.

59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių teismo sprendimas turi būti panaikintas, ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas, neperžengiant atsakovo Migracijos departamento apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

60. Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontrolę (Įstatymo 4 str. 2 d. (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija)). Migracijos departamentui, be kita ko, suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi, be kita ko, darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.), taip pat – panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi, paaiškėjus, kad yra atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.). Vienas iš tokių pagrindų – nustatymas, kad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.).

61. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nėra nustatytas reikalavimas, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs; jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019). Taikant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023).

62. Administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi, priimant administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; viešojo administravimo subjekto veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008). Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, konstatuoja, kad Migracijos departamentas šiuo konkrečiu atveju nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo, nes Migracijos departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kai buvo priimamas ginčijamas Sprendimas, jis neatitiko sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose, ar vienos iš jų (pvz., priimant sprendimą, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas įdarbintas Bendrovėje ne pagal darbo sutartį, kad pareiškėjo atliekamas darbas Bendrovėje neturi pakankamo ryšio su pačios Bendrovės atliekama veikla, kad pareiškėjo darbas Bendrovėje yra ekonomiškai nenaudingas, kad pareiškėją ir Bendrovę siejantys darbo santykiai, sudarytos darbo sutarties pagrindu, nėra realūs, taip pat nebuvo tirta, ar pareiškėjo turima kvalifikacija atitinka jo darbo vietą, į kurią pareiškėjas buvo priimtas dirbti Bendrovėje). Todėl Migracijos departamento Sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės (Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų) savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, įdarbintas Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam neturi būti išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius.

65. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų.

66. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad administracinio sprendimo priėmimo motyvai privalo būti nurodyti pačiame administraciniame sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007); vis naujų teisinių ir faktinių pagrindų nurodymas, taip vis keičiant bylos nagrinėjimo bylas, iš principo netoleruotinas, nes kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, taip pat ir teismui priimti pakankamai išsamų, objektyvų ir teisingą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013); administracinis teismas neturi atsižvelgti į skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo teisinių ir faktinių pagrindų papildymus, nurodytus procesiniuose dokumentuose, jeigu tokie papildymai savo esme yra visiškai nauji administracinio sprendimo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

67. Migracijos departamentas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo naujas aplinkybes ir pateikia naują jų vertinimą, kuris nebuvo atliekamas priimant ginčijamą Sprendimą. Atsižvelgus į teisinių santykių, dėl kurių kilo ginčas, pobūdį, vadovaujantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šios aplinkybės nevertinamos ir dėl jų plačiau nepasisakoma.

68. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose išaiškinęs, jog Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius (žr. 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-990-789/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1101-602/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1104-502/2024, 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-556/2024 ir kt.).

69. Taigi pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

70. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

71. Nors pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė motyvuoto prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nevertinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėDainius RaižysVirginija Volskienė