- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- 1-196-245/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46927-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis
- Nukentėjusysis
- D. Ž.
- Kaltinamasis
- R. Č.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, Dianai Vorvul-Krištolaitienei, Sigitai Šviegždienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nukentėjusiajam D. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, pradinio išsilavinimo, nedirbanti, nuo 2020-03-04 registruota užimtumo tarnyboje, gyv. nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 2020-03-05 įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistumas išnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji R. Č. 2020-11-27 apie 15.00-16.00 val. namuose, esančiuose SB "B. B.", (duomenys neskelbtini), D. Ž. priklausančiame sodo namelyje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia, suduodama lenta į galvą, veidą bei įvairias kūno vietas ir kirviu į kojas sugyventiniui S. Ž. ne mažiau 74 smūgius, padarė tris muštines žaizdas kairėje momeninėje srityje virš ausies, muštines žaizdas su kremzlės sutraiškymu dešinėje ausyje, muštines žaizdas abiejų antakių lankų išoriniuose galuose, muštines žaizdas viršutinės lūpos vidinio paviršiaus kairėje, odos nubrozdinimus kaktos srityje, abipus skruostuose, nosies nugarėlėje, kairiame nosies sparnelyje, kairėje šnervėje, viršutinės lūpos kairėje, smakre, kairėje užausio srityje; poodines ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvas kaktoje, nosyje, skruostuose, žanduose, ausų kaušeliuose, dešinėje galvos pusėje, apimant momeninę, smilkininę, užausio bei dalinai pakaušio sritis, taip pat kairėje galvos pusėje momeninėje ir smilkininėje srityse; nosies kaulų lūžį; 11 ir 21 dantų išnirimus (išmušimą); daugybines poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus nugaroje, ties dešine mentimi ir žemiau mentės, nugaros kairėje, žemiau mentės, juosmens dešinėje pusėje, dešinėje ir kairėje klubinėse srityse, dešiniame sėdmenyje, abiejų šlaunų nugariniuose paviršiuose, abiejų rankų alkūnių srityse ir plaštakose, kairio dilbio nugariniame paviršiuje, abiejų kojų keliuose, blauzdose ir pėdose; daugybines muštines žaizdas abiejų blauzdų priekiniuose paviršiuose, kairės blauzdos kaulų skeveldrinius lūžius vidurinėje dalyje; kairės pusės X-to šonkaulio lūžį mentės linijoje, dešinės pusės VIII-to šonkaulio lūžį mentės linijoje ir XI-to šonkaulio lūžį mentės bei pažasties vidurio linijose, todėl nuo sunkios galvos smegenų traumos, kilusios dauginių galvos ir veido sumušimų pasėkoje ir pasireiškusios trauminėmis kraujo išlajomis po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių, daugybiniais abiejų pusrutulių žievės sumušimo židiniais ir kraujavimu į smegenų skilvelius, kurią lydėjo progresuojantis trauminis galvos smegenų pabrinkimas, koma, trinkantis kvėpavimas, asfiksija, aspiravus į plaučius kraujo iš nosiaryklės bei skrandžio turinio, S. Ž. įvykio vietoje mirė, ir suvokdama, kad tokiu veikimo būdu – ilgalaikiu mušimu bei daugybės sužalojimų padarymu, sužaloto S. Ž. palikimu įvykio vietoje, sukėlė nukentėjusiajam dideles fizines kančias bei skausmą, tokiu būdu tyčia, kankindama, itin žiauriai nužudė savo šeimos narį - sugyventinį S. Ž..
Kaltinamoji R. Č. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad su S. Ž. kartu gyveno nuo 2018 m. Pradžioje jiedu kartu gyveno apie metus laiko, iki S. Ž. laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Bendro ūkio, bendrų pinigų jie neturėjo, kadangi abu gyvendavo iš pašalpų. Visą laiką jiedu gyveno sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso S. Ž. broliui D. Ž.. 2019 m. S. Ž. vėl buvo nuteistas ir atliko vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. 2020-07-01 S. Ž. grįžo iš įkalinimo įstaigos ir jiedu vėl gyveno kartu. Gyveno kaip sugyventiniai, kartu valgydavo, pirkdavo maisto ir alkoholį. Ji visuomet atiduodavo savo pinigus S. ir jis laikydavo visus jų pinigus. Jiedu gyveno draugiškai, kol S. Ž. būdavo blaivus, tačiau šiam esant neblaiviam, vykdavo nuolatiniai smurtavimai prieš ją. Tokiais atvejais ji nesigindavo, o išeidavo iš namų. Tokių atvejų buvo du 2020 m. liepos mėnesį. Alkoholį daugiausiai pirkdavo S. Ž., pas kurį buvo ir jos pinigai. Abu girtaudavo po eilę dienų iš eilės.
2020-11-27 ji su S. Ž. nuėjo pas S. brolį A. Ž., kur gėrė alkoholinius gėrimus, ji išgėrė 2 litrus sidro (6% stiprumo). S. gėrė degtinę. Prieš tai jie jau buvo išgėrę alkoholinių gėrimų. Jai atrodė, kad S. Ž. buvo labiau girtesnis negu ji. Išėję iš iš A. namų, nusipirko dar alkoholinių gėrimų. Parduotuvėje nusipirko 4 butelius šampano „Muskatinis“, 3 butelius degtinės (po 1 l talpos) ir 3 butelius (po 1 l) alaus. Taksi jie grįžo į namus, sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini). Namuose tarp jos ir S. įvyko konfliktas apie 15-16 val. Konfliktą pradėjo S. Ž., kadangi nerado savo mobiliojo ryšio telefono „Samsung“. Jis paėmęs stalo stalčių pirmas juo sudavė jai per nugarą. Stalčius net sulūžo. Po to jis šluotos koto pagaliuku sudavė jai per kairę koją. Nuo suduotų smūgių labai skaudėjo, todėl supykusi per kelias minutes išgėrė litrą degtinės. Po to paėmusi kambaryje buvusią lentą, sudavė sėdinčiam ant lovos S. Ž. per galvą 4-5 kartus. Po suduotų smūgių S. Ž. nukrito nuo lovos ant grindų. Tada dar ta pačia lenta S. Ž. sudavė daug kartų per šonus, kadangi buvo įpykusi ir išsigandusi, kad nukentėjusysis neatsikeltų, ir jos nesužalotų. Sugyventinis S. Ž. liko gulėti ant grindų, prie stalo. Pamatė, kaip jis gulėdamas pakėlė koją. Pamaniusi, kad atsigauna ir nori jai įspirti, iš virtuvės atsinešė kirvį, ir juo sudavė nukentėjusiajam į kairę koją vieną kartą. Po to ji pasiėmė vėl minėtą kruviną lentą ir ja trenkė vieną kartą į nosį. Smūgiai buvo stiprūs. Buvo įpykusi ir bijojo, kad tik jis nepakiltų ir jos nemuštų. Mušė jį gulintį ant žemės. Visus suduotus nukentėjusiajam smūgius prisimena, tai yra, kad ji sudavė į galvą, šonus, nosį, akis, o kirviu vieną ar tris kartus į kojos kelį. Po šių smurto veiksmų ji išėjo iš namų. Nukentėjusysis liko gulėti ant žemės. Jis nekalbėjo, nejudėjo. S. Ž. nužudyti nenorėjo, tačiau ir nesidomėjo, ar jis gyvas. Norėjo, kad S. Ž. kentėtų taip, kaip ji kentėjo. S. sužalojo dėl to, kad jis smurtavo prieš ją. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Girtumas turėjo įtakos jos veiksmams. Ant jos veido ir kūno buvo sužalojimų, kurie buvo nuo ankstesnių konfliktų su S. ir jo padaryti dar tą patį vakarą po smūgio su stalčiumi ir šluotos pagaliuku. Visi sužalojimai, kurie yra ant jos kūno, yra S. Ž. smurto pasekmė. Dalis sužalojimų buvo S. padaryti nusikaltimo padarymo metu, o dalis (nubrozdinimas kaktoje, kraujosruva kairėje akyje, kraujosruva dešinėje krūtinėje) buvo padaryti ankščiau. Pyktis, įniršis nuketėjusiojo atžvilgiu yra likęs ir po šio mirties.
Ji nusikaltimo padarymo metu buvo apsirengusi juodos spalvos striukę, mėlynos spalvos džinsais ir raudonos spalvos megztuku. Avėjo juodos spalvos batus. Džinsines kelnes ji iš karto po konflikto 2020-11-27 išeidama iš namų išmetė šiukšlių konteineryje, esančiame Kaišiadoryse, prie parduotuvės „Rimi“. Ji pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Nusipirko naują SIM kortelę ir įsidėjo ją į savo telefoną.
Nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad nukentėjusysis brolis S. Ž. gyveno kartu su sugyventine R. Č. nuo 2020 metų balandžio mėnesio, kai grįžo iš pataisos namų. Jiedu kartu gyveno ir keletą metų anksčiau, tačiau kuriam laikui R. Č. kažkur išeidavo savaitei ar dviem, o po to vėl grįždavo. Abu girtaudavo, tačiau paskutiniu metu iki S. Ž. mirties jų santykiai buvo geri, net nebuvo sistemingai užgėrę. 2020-11-26 R. Č. ir S. Ž. gavo pašalpas ir girtavo. 2020-11-27 nuo ryto juos matė pagiringus. Tą dieną ir jis prisijungė prie pastarųjų, kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Ant S. Ž. veido jokių smurto žymių nebuvo, o R. Č. buvo šviežiai nubrozdinta kakta. Pastaroji sakė, kad vakare eidama į tualetą paslydo, pargriuvo. Išsiskiriant tiek S., tiek R. buvo gerai nusiteikę, nesipyko, bet abu jau buvo gerokai apgirtę. S. su R. girti konfliktuodavo, smurtaudavo vienas kito atžvilgiu, tačiau policijai nesiskųsdavo, susitaikydavo ir gyvendavo toliau kartu. Sekančią dieną 19.22 val. jis skambino S. Ž., bet šis neatsiliepė. Kiek jam yra žinoma, 27 d.
Liudytojas A. Ž. parodė analogiškai, kaip nukentėjusysis A. Ž.. Jis taip pat parodė, kad niekada nematė brolio S. Ž. mušant kaltinamąją R. Č., tačiau pastarąją matydavo sumuštą.
Liudytoja R. L. parodė analogiškai, kaip nukentėjusysis D. Ž. ir liudytojas A. Ž.. Taip pat ji parodė, kad kaltinamoji R. Č. gyveno asocialiai.
Liudytojas A. V. parodė, kad jis 2020-11-27 jis darbą pradėjo 07.00 val. Tą dieną apie 13.25 val. gavo vyriškio, prisistačiusio S., kvietimą atvykti iki (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės "D.", pavežti iki sodų bendrijos "B. b.", (duomenys neskelbtini). Jo laukė vyriškis su moteriške. Šį vyriškį matė pirmą kartą, o moteris jam buvo (duomenys neskelbtini) mieste matyta. Vyriškis nepasirodė girtas, o moteriškė vizualiai atrodė apgirtusi. Jie tarpusavyje nesipyko, kalbėjosi tarpusavyje, jis suprato, kad jiedu "baliavos".
Liudytojas V. J. T. parodė, kad 2020-11-28 apie 09.00 val. jis atėjo pas S. Ž. į sodo namelį, kuriame šis gyveno, ir ten rado jį negyvą, kruviną, sumuštą. Iš sutikto nepažįstamo žmogaus telefono pranešė apie rastą negyvą S. Ž.. Paskutinį kartą S. Ž. matė 2020-11-26 apie 15.00 val. Ant jo veido jokių sumušimo žymių nebuvo. Jis su S. Ž. išgėrė 1 butelį degtinės ir išėjo į namus. Jiedu labai dažnai kartu gerdavo alkoholinius gėrimus. S. Ž. paliko kartu su sugyventine R. Č.. 2020-11-27 apie 19.00 val. jis skambino S. Ž., kalbėjo. Šis niekuo nesiskundė, iš kalbėsenos neatrodė, kad būtų girtas. S. Ž. gyveno kartu su savo sugyventine R. Č.. S. Ž. girtaudavo, kai turėdavo pinigų.
Liudytojas A. G. parodė, kad R. Č. pažįsta apie porą metų. Ji gyveno su S. Ž.. R. Č. skųsdavosi dažnai, kad S. Ž. prieš ją naudoja fizinį smurtą. Buvo ne vienas kartas per dvejus metus, kai ji iš S. Ž. namų pabėgdavo. Būdavo sumušta apsistodavo laikinai pas jį, kadangi jam būdavo gaila. Ji, pabuvusi pas jį apie savaitę ar dvi, vėl grįždavo pas S. Ž.. 2020-11-27 apie 19 val. pas jį atėjo sumušta R. Č.. Atrodė neblaivi. Batai buvo dumblini, kelnės džinsinės dumblinos, kraujų ant kelnių nematė. Buvo su juoda striuke. Ji užsiminė, kad susipyko su S. Ž., jis ją sumušė, tada ji, neva, ištrūkusi. Teigė, kad gindamasi, kažkokiu mediniu lovos pagaliu kirtusi S. Ž. per kojas ar kažkur. Pasakė "mane sudirbo visą, bet jam ir skaudės labiau dar". Matė, kad jos sumušta visa nugara, krūtinė mėlyna, sumuštas veidas. 2020-11-28 ryte jis nuėjo į prie jo namų esančią parduotuvę "RIMI", kur nupirko R. "Pildyk tele-2" kortelę su numeriu už 3 eurus, parduotuvėje "Humana" pripirko drabužių, striukę juodą, apatinių, kojinių, nes tikėjosi, kad ji liks vėl pas jį namuose, kalbėjo, kad švęs pas jį kartu ir Kalėdų, ir Naujųjų Metų šventes. Jos džinsines kelnes, kuriomis atėjo molina, išmetė šeštadienį su šiukšlėmis į konteinerį, esantį prie namų. Vilkėjo ji juodą šiltą striukę, kuri buvo švari, todėl liko jo namuose. R. įsidėjo į savo telefoną kortelę, kurią nupirko.
Liudytojas P. T. parodė, kad 2020-11-28 jis vykdė R. Č. paiešką. Paskambinus telefono numeriu (duomenys neskelbtini), atsiliepė R. Č.. R. Č. išėjo iš (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini). Jos visas veidas buvo sumuštas, buvo užsidėjusi nuo saulės akinius. Vilkėjo juodos spalvos striuke, raudonos spalvos golfu, avėjo šviesiai pilkos spalvos sportines kelnes, avėjo juodos spalvos batus. Vizualiai matėsi, kad jos drabužiai yra švarūs. kad R. Č. yra neblaivi, daug kalbėjo. Sėdėdama automobilyje ji pradėjo pati pasakoti, net neklausiant jos, kad penktadienį su S. sukonfliktavo namuose, jis ją sumušė, todėl ji ir jį daužė pagaliais, ir kirviu. Ji pasakė, kad tai buvo jų namuose, SB "B.", (duomenys neskelbtini), kad konfliktas įvyko dėl to, kad S. nerado savo mobiliojo ryšio telefono ir kaltino ją, kad ši pastarąjį paėmusi. Pati teigė, kad to telefono ji neėmė. R. Č. alkotesteriu buvo nustatytas 2.31 prom. girtumas.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M1044/2020(02) matyti, kad S. Ž. mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma, kilusi dėl dauginių galvos ir veido sumušimų ir pasireiškusi trauminėmis kraujo išlajomis po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių, daugybiniais abiejų pusrutulių žievės sumušimo židiniais ir kraujavimu į smegenų skilvelius. Smegenų traumą lydėjo progresuojantis trauminis galvos smegenų pabrinkimas, koma, trinkantis kvėpavimas ir, galiausiai, asfiksija, aspiravus į plaučius kraujo iš nosiaryklės bei skrandžio turinio. S. Ž. miręs 12-16 val. iki jo kūno apžiūros įvykio vietoje momento, fiksuojant lavoninius reiškinius (2020-11-28 09:18 val.). S. Ž. lavono kraujyje rasta 1,07 ‰ etilo alkoholio. Tokia koncentracija kraujyje prieš pat mirtį atitiko lengvą girtumą. S. Ž. kūne konstatuota: 1. su mirtina galvos smegenų trauma sietini sužalojimai galvoje ir veide – trys muštinės žaizdos kairėje momeninėje srityje virš ausies, muštinės žaizdos su kremzlės sutraiškymu dešinėje ausyje, muštinės žaizdos abiejų antakių lankų išoriniuose galuose, muštinės žaizdos viršutinės lūpos vidinio paviršiaus kairėje, odos nubrozdinimai kaktos srityje, abipus skruostuose, nosies nugarėlėje, kairiame nosies sparnelyje, kairėje šnervėje, viršutinės lūpos kairėje, smakre, kairėje užausio srityje; poodinės ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvos kaktoje, nosyje, skruostuose, žanduose, ausų kaušeliuose, dešinėje galvos pusėje, apimant momeninę, smilkininę, užausio bei dalinai pakaušio sritis, taip pat kairėje galvos pusėje momeninėje ir smilkininėje srityse; nosies kaulų lūžis; 11 ir 21 dantų išnirimai (išmušimas); 2. daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai nugaroje, ties dešine mentimi ir žemiau mentės, nugaros kairėje, žemiau mentės, juosmens dešinėje pusėje, dešinėje ir kairėje klubinėse srityse, dešiniame sėdmenyje, abiejų šlaunų nugariniuose paviršiuose, abiejų rankų alkūnių srityse ir plaštakose, kairio dilbio nugariniame paviršiuje, abiejų kojų keliuose, blauzdose ir pėdose; daugybinės muštinės žaizdos abiejų blauzdų priekiniuose paviršiuose, kairės blauzdos kaulų skeveldriniai lūžiai vidurinėje dalyje; kairės pusės X-to šonkaulio lūžis mentės linijoje, dešinės pusės VIII-to šonkaulio lūžis mentės linijoje ir XI-to šonkaulio lūžis mentės bei pažasties vidurio linijose. Visi konstatuoti sužalojimai medicininiu požiūriu vienodo atsiradimo laiko, atsiradę mirties dieną nuo keliasdešimties minučių iki 3-4 valandų laikotarpyje iki mirties. Medicininiu požiūriu sužalojimų padarymo sekos nustatyti negalima. Visi sužalojimai padaryti suduodant smūgius santykinai sunkiais kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais. Smūgiai į kaktą, nosį, skruostus, smakrą ir viršutinę lūpą galėjo būti suduoti daiktu, turinčiu įvairialypį reljefą, tai yra turintį ir tiesių briaunų ir netaisyklingos formos šerpetotų fragmentų, galimai aplūžusia masyvia lenta ar panašiai. Vyraujanti dauguma sumušimų kelių srityse ir blauzdų priekiniuose paviršiuose nurodo į tai, kad žalojęs daikto paviršius turėjo dvi lygiagrečias, apie 3 cm viena nuo kitos nutolusias briaunas. Kairės blauzdos priekiniame paviršiuje bent trys muštinės žaizdos, bent trys poodinės kraujosruvos kairės pėdos kulne ir pėdos vidiniame paviršiuje, dar bent du nubrozdinimai dešinės blauzdos priekiniame-vidiniame paviršiuje ir dar vienas odos nubrozdinimas dešinės pėdos vidiniame paviršiuje atspindi traumuojančius kontaktus su riboto paviršiaus kieta plokštuma, turinčia išreikštą bent vieną statų kampą. Pastarasis daiktas turėjo būti sunkus ir masė sukoncentruota įrankio gale, nes nuo smūgių į kairę blauzdą įvyko abiejų kaulų skeveldriniai lūžiai. Sužalojimų išsidėstymas įvairiose kūno dalyse ir skirtingose plokštumose vienareikšmiškai nurodo į kintančią aukos ir žalojančio asmens tarpusavio padėtį. Sumušimai kairio dilbio nugariniame paviršiuje ir abiejų plaštakų krumpliuose galėtų būti traktuojami kaip aktyvių gynybinių veiksmų rezultatas, dengiantis nuo suduodamų smūgių. Galvos smegenų traumos išraiškos leidžia manyti, kad S. Ž. sąmonės būklė galėjo būti svyruojančiai kintanti, tai yra nuo pritemusios iš karto po smegenų sumušimo židinių atsiradimo, vėliau galimai sekusių prašviesėjimų iki, galiausiai, progresuojant smegenų edemai, ištiko koma, kvėpavimo slopinimas, kosulio bei rijimo refleksų sutrikimas, dėl ko įvyko asfiksija, paspringus krauju bei skrandžio turiniu. Galvos smegenų žievės sumušimai atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Blauzdos kaulų, nosies kaulų ir šonkaulių lūžiai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Muštinės žaizdos veide, galvoje ir blauzdose gyvam asmeniui būtų vertinamos pagal sugijimo faktą ir labiausiai tikėtina atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai izoliuotai galėtų būti vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Mirties priežastimi įvardinta sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi trauminėmis kraujo išlajomis po voratinkliniu dangalu, dauginiais židininiais smegenų žievės sumušimo židiniais, kraujavimu į smegenų skilvelius ir trauminiu smegenų brinkimu, kilo nuo į veidą ir plaukuotąją galvos dalį suduotų smūgių visumos. Smūgių į galvą galėjo būti mažiausiai penkiolika. Visi konstatuoti sužalojimai atsiradę prieš mirtį. Teismo medicininiu požiūriu sužalojimų visuma aiškiai nurodo į pašalinės jėgos traumuojantį veikimą, naudojant kietus bukus, riboto paviršiaus sunkius daiktus. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui ir nebūdingi griuviminei traumai. Sumušimai kairiojo dilbio nugariniame paviršiuje ir abiejų plaštakų krumpliuose gali būti traktuojami kaip gynybiniai – atsiradę dengiantis nuo suduodamų smūgių. Dėl galimybės atlikti savarankiškus veiksmus galima teigti, kad, būdamas dar sąmoningas, rankomis galėjo dengtis nuo smūgių, liemens judesiais susigūždamas ir/ar sukiodamasis galėjo bandyti išvengti smūgių į krūtinę ir pilvą. Tačiau, kadangi medicininiu požiūriu nėra galimybės nustatyti sužalojimų padarymo sekos, tai negalima ir vienareikšmiškai pasisakyti dėl galimybės vaikščioti. Su sulaužytais kairės blauzdos kaulais, sumuštais keliais, dešine blauzda ir abiem pėdomis jis eiti negalėjo, o judėti galėjo nebent kambario ribose, tik rankų pagalba. S. Ž. konstatuoti daugybiniai įvairių kūno sričių sumušimai, kurie, persidengdami, atima galimybę įvardinti konkretų smūgių skaičių. Galima teigti, kad į galvą ir plaukuotąją galvos dalį buvo suduota mažiausiai penkiolika atskirų smūgių; į nugarą, sėdmenis, klubus ir šlaunų užpakalinius paviršius – mažiausiai penkiolika smūgių, į kairę ranką – mažiausiai keturi smūgiai, į dešinę ranką – mažiausiai du smūgiai, į dešinį kelio sąnarį – mažiausiai keturi smūgiai, į kairį kelio sąnarį – mažiausiai trys smūgiai; į dešinę blauzdą ir pėdą – mažiausiai penkiolika smūgių; į kairę blauzdą bei pėdą – mažiausiai šešiolika smūgių. Tokiu būdu, susumavus atskirų kūno sričių mažiausiai tikėtinus smūgių skaičius, susidaro mažiausiai septyniasdešimt keturi (74) atskiri smūgiai. Sužalojimuose užsifiksavę požymiai, atspindintys kietus bukus, riboto paviršiaus daiktus ir galimybę atskirti bent du skirtingus įrankius. Didžioji dauguma sužalojimų padaryta smūgiuojant per rūbus, o tai mažina galimybę diferencijuoti. Sužalojimuose užsifiksavę vidutinės arba stiprios smūgio jėgos požymiai, kas pasiekiama dėl įrankio ilgio ir masės. Sužalojimų padarymo sekos nustatyti negalima. S. Ž. kelnių klešnėse, blauzdų priekiniuose paviršiuose esantys audinio pažeidimai atitinka žaizdas ties blauzdikaulių kūnais. Medicininių duomenų, kad S. Ž. lavono padėtis būtų buvusi pakeista po mirties, nėra. S. Ž. vidaus organuose nenustatyta morfologinių požymių jokios ligos, kuri būtų galėjusi turėti įtakos mirčiai. S. Ž. turėjo vienspalves tatuiruotes kairėje pėdoje, dešinėje šlaunyje, gaktos srityje, abiejuose žastuose ir kairiame dilbyje, taip pat turėjo išskirtinį bruožą lyties organuose – apyvarpėje implantuotas pailgas svetimkūnis ( 1 t., b. l. 101-113).
Iš Įvykio vietos ir lavono apžiūros 2020-11-28 protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo rastas nukentėjusiojo lavonas. Apžiūrint patalpą Nr. 2, buvo rastas apvalios formos, 41 cm ilgio ir 2,5 cm. skersmens medinis pagaliukas su raudonos spalvos dėmėmis, medinė lenta, kurios ilgis 68 cm, plotis - 7,3 cm, storis - 3,3 cm, kuri buvo sutepta raudonos spalvos dėmėmis, kirvis, kurio kirvakočio ilgis - 50 cm, metalinės dalies plotis - 17 cm, vieta ties geležte - 15 cm., baltos spalvos megztinis ir raudonos spalvos kelnės, kurios buvo su raudonos spalvos dėmėmis, po medine kėde, buvo matoma medinė lenta su raudonos spalvos dėmėmis, kuri buvo galimai stalčiaus priekinė dalis su rankena. Medinės lentos ilgis - 40,5 cm, plotis - 7,2 cm, objektas, pažymėtas Nr. 25, buvo išimtas ( 1 t., b. l. 22-60).
Iš 2020-12-03 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti iš įvykio vietos paimti daiktai (2 t., b. l. 49-61, 77-96).
Iš 2020-12-02 daiktų pateikimo protokolo matyti, jog liudytojas A. G. savanoriškai pateikė R. Č. juodos spalvos striukę ( 2 t., b. l. 74-76).
Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti mirusiojo S. Ž. drabužiai. Megztinis suteptas raudonos spalvos dėmėmis. Kelnių klešnės suteptos rudos - raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Džemperis suteptas rudos - raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Kojinės suteptos rudos - raudonos spalvos dėmėmis ( 2 t., b. l. 125-131).
Iš Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. Č. savanoriškai pateikė striukę bei megztinį, kuriuos ji dėvėjo nusikaltimo padarymo metu (2 t., b. l. 132-133). Šie daiktai apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ( 2 t., b. l. 134-39).
Iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos vyr. tyrėjo T. L. 2020-12-03 tarnybinio pranešimo matyti, jog atlikus R. Č. naudoto mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) analizę, nustatyta, kad „numeris (duomenys neskelbtini) pradėtas naudoti nuo 2020-11-28 11:25:36. Nuo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) pradėjimo naudoti iki jo paskutinio suveikimo 2020-11-29 11:47:58 telefonas visą laiką jungėsi tik prie vieno operatoriaus bokšto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) veikimo laikotarpiu kontaktuota tik su 3 mobilaus ryšio telefono numeriais: (duomenys neskelbtini) (A. G.); (duomenys neskelbtini) (Policija); (duomenys neskelbtini) (Policija). Atlikus S. Ž. naudoto mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, nustatyta, jog ikiteisminiam tyrimui aktualiu laikotarpiu buvo šie kontaktai: 2020-11-27 11:09:31 išeinantis skambutis į Nr. (duomenys neskelbtini) (,,E.“ (duomenys neskelbtini) taksi), kontakto trukmė 81 s., jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 2020-11-27 11:30:40 išeinantis skambutis į Nr. (duomenys neskelbtini) (A. Ž.), kontakto trukmė 52 s., jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 2020-11-27 11:32:12 išeinantis skambutis į Nr. (duomenys neskelbtini) (D. Ž.), kontakto trukmė 52 s., jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 2020-11-27 11:54:59 išeinantis skambutis į Nr. (duomenys neskelbtini) (J.), kontakto trukmė 136 s., jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 2020-11-27 12:30:06 įeinantis sms iš Nr. (duomenys neskelbtini) (D. stora), jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 2020-11-27 13:24:37 išeinantis (praleistas) skambutis į Nr. (duomenys neskelbtini) (,,E.“ (duomenys neskelbtini) taksi), jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 2020-11-27 13:25:29 išeinantis skambutis į Nr. (duomenys neskelbtini) (,,E.“ (duomenys neskelbtini) taksi), kontakto trukmė 28 s., jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Nuo 2020-11-27 13:51:51 mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi tik prie operatoriaus bokštų 9(duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir nei į jį, nei iš jo nebebuvo skambinama“ ( 2 t., b. l. 36-38 ).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2793/2020(02) matyti, kad R. Č. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies srityje, dešinėje krūtinėje, kairėje plaštakoje, nugaroje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje, kairėje šlaunyje, kairio kelio srityje, odos nubrozdinimai kaktoje, kairio skruosto srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, paveikus nurodytas sritis ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitas panašias savybes turinčiu daiktu, kuo galėjo būti stalčius, šepečio kotas. Med. duomenų, nurodančių sužalojimų padarymo eiliškumą, nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti būnant nukentėjusiajai įvairiose padėtyse. Poodinės kraujosruvos kairio kelio srityje, dešinėje šlaunyje, dešinio žasto, dešinio dilbio srityje galėjo būti padarytos nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Poodinės kraujosruvos dešiniosios krūtinės srityje, nugaroje, kairės šlaunies srityje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje, kairio kelio srityje galėjo būti padaryti prieš 3-5 dienas iki apžiūros ir galėjo būti padarytos galimai 2020-11-27 - 2020-11-28 dienomis, šešių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Odos nubrozdinimai kaktoje, kairio skruosto srityje, poodinė kraujosruva kairės akies srityje galėjo būti padarytos savaitės bėgyje iki apžiūros dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Konstatuoti sužalojimai yra trauminio pobūdžio. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ( 3 t., b. l. 36-38).
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji R. Č. 2020-11-27 apie 15.00-16.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia, suduodama lenta į galvą, veidą bei įvairias kūno vietas ir kirviu į kojas sugyventiniui S. Ž. ne mažiau 74 smūgius, padarė daugybinius – ne mažiau 74 aprašytus nusikalstamos veikos kūno sužalojimus, todėl nuo sunkios galvos smegenų traumos, kilusios dauginių galvos ir veido sumušimų išdavoje ir pasireiškusios trauminėmis kraujo išlajomis po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių, daugybiniais abiejų pusrutulių žievės sumušimo židiniais ir kraujavimu į smegenų skilvelius, kurią lydėjo progresuojantis trauminis galvos smegenų pabrinkimas, koma, trinkantis kvėpavimas, asfiksija, aspiravus į plaučius kraujo iš nosiaryklės bei skrandžio turinio, S. Ž. įvykio vietoje mirė. R. Č. suvokdama, kad tokiu veikimo būdu – ilgalaikiu mušimu bei daugybės sužalojimų padarymu, sužaloto S. Ž. palikimu įvykio vietoje, sukėlė nukentėjusiajam dideles fizines kančias bei skausmą, tokiu būdu tyčia, kankindama, itin žiauriai nužudė savo šeimos narį - sugyventinį S. Ž..
Kalinamoji R. Č. suvokdama, jog tokiu veikimo būdu – ilgalaikiu mušimu bei daugybės sužalojimų padarymu, sužaloto S. Ž. palikimu įvykio vietoje, sukėlė nukentėjusiajam dideles fizines kančias bei skausmą, tokiu būdu tyčia, kankindama, itin žiauriai nužudė savo šeimos narį – sugyventinį S. Ž..
Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti kaltinamosios R. Č. parodymais, jog ji padarė aprašyto nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmus, kadangi jos parodymus patvirtina anksčiau aprašyti įrodymai, tai yra, nusikaltimo pėdsakai rasti įvykio vietoje, specialisto išvada konstatuoti sužalojimai nukentėjusiojo kūne, daiktiniai įrodymai, liudytojų parodymai. Liudytojai A. G. ir P. T. parodė, kad jiems kaltinamoji R. Č. teigė, jog susipyko su nukentėjusiuoju S. Ž., kad šis ją sumušė, o ji atsakė suduodama su pagaliu, lenta bei kirviu per kojas. Taip elgdamasi norėjo, kad nukentėjusysis kęstų kančias labiau negu ji kentėjo. Specialisto išvada patvirtina, kad ir kaltinamoji nusikaltimo padarymo metu patyrė nežymų sveikatos sužalojimą. Visi išvardinti anksčiau nusikaltimo padarymo įrankiai rasti įvykio vietoje. Liudytojai A. V. ir A. G. parodė, kad kaltinamoji R. Č. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivi. Tai irgi atitinka kaltinamosios parodymus. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, kad nors kaltinamoji visą nusikaltimo padarymo dieną girtavo ir buvo neblaivi, tačiau jos parodymai nuoseklūs ir patvirtinti kitais aprašytais įrodymais.
Kaltinamoji R. Č. nusikaltimą padarė veikdama tiesiogine tyčia. Jos asmeninės savybės bei būsena (amžius, pakankamai geras aplinkos suvokimas ir vykusių aplinkybių suvokimas, detalus atpasakojimas), nužudytajam padaryti daugybiniai kūno sužalojimai bei specialisto išvadoje nurodytas padarytų sužalojimų kiekis, mechanizmas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog R. Č. suvokė, kad daug kartų smūgiuodama nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų kūno organą – galvą mediniu įrankiu ne mažiau kaip 15 kartų gali atimti gyvybę ir to siekė. Kaltinamoji suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą, kadangi ji pati parodė, jog mušė ir taip žalojo nukentėjusįjį apie valandą laiko, savo nusikalstamais veiksmais siekė, kad S. Ž. kentėtų skausmą. Tai parodo kaltinamosios nusikaltimo padarymo motyvą – sukelti kančias žalojant kūną ilgą laiko tarpą keršijant jos manymu už nukentėjusiojo žiaurų elgesį jos atžvilgiu. Kad kaltinamoji siekiamą tikslą pasiekė, patvirtina specialisto išvadoje konstatuoti daugybiniai aprašyti kūno sužalojimai. Kaltinamoji taip pat parodė, kad žalojant nukentėjusysis atliko valingą judesį – bandė pakelti koją gulėdamas ir būdamas jau sužalotas, todėl ji toliau žalojo kirviu. Taip pat ji parodė, kad sužalotą nukentėjusįjį paliko gulėti ant grindų, tačiau jis įvykio vietoje buvo rastas ant lovos. Ši aplinkybė patvirtina, kad nukentėjusysis judėjo ir kentė kančias ilgiau nei valandą. Specialisto išvada po patirtų sužalojimų S. Ž. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, S. Ž. sąmonės būklė galėjo būti svyruojančiai kintanti, tai yra, nuo pritemusios iš karto po smegenų sumušimo židinių atsiradimo, vėliau galimai sekusių prašviesėjimų iki, galiausiai, progresuojant smegenų edemai, ištikusios komos. Pagal sužalojimus galima išvadą, kad, būdamas dar sąmoningas, jis rankomis galėjo dengtis nuo smūgių, liemens judesiais susigūždamas ir/ar sukiodamasis galėjo bandyti išvengti smūgių į krūtinę ir pilvą, judėti galėjo nebent kambario ribose, tik rankų pagalba. Iš aptarto matyti, kad nukentėjusysis mirė ne iš karto po patirtų sužalojimų, o tai patirtina, kad jis neabejotinai jautė fizines kančias.
Kaltinamoji R. Č. nusikaltimą padarė tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju metu. R. Č. parodė, kad jų tarpusavio konfliktas kilo dėl S. Ž. pasigesto telefono. Nukentėjusysis pirmas pradėjo ją mušti medine stalčiaus dalimi bei mediniu pagaliuku. Tačiau nukentėjusiajam sudavė smūgius po to, kai dėl to supykusi maždaug per dešimt minučių išgėrė litrą degtinės. Ji sudavė pirmus smūgius, kai nukentėjusysis gulėjo lovoje kitame kambaryje. Tai parodo, kad kaltinamoji pradėjo fizinio smurto veiksmus prieš nukentėjusįjį praėjus tam tikram laiko tarpui ir kitoje patalpoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog buvęs laiko tarpas tarp S. Ž. veiksmų ir kaltinamosios veiksmų, S. Ž. pasyvi padėtis prieš pat R. Č. pavartojant fizinį smurtą – gulėjo lovoje ir šio buvimas kitame kambaryje neduoda pagrindo išvadai, kad kaltinamoji veikė būtinosios ginties sąlygomis. Kaltinamosios veiksmai neatitiko kėsinosi į ją pavojingumo, realumo ir akivaizdumo sąlygų, nustatytų BK 28 straipsnyje. Kaltinamoji R. Č. nužudė savo šeimos narį – sugyventinį S. Ž., su kuriuo gyveno bei vedė bendrą ūkį apie 3 metus. Jiedu vedė asocialų gyvenimo būdą – girtavo. Kaltinamoji patvirtino, kad jiedu sutardavo, kai S. Ž. būdavo blaivas, o kai būdavo neblaivus, vykdavo tarpusavio konfliktai, kurie baigdavosi ne kartą fizinio smurto veiksmais prieš ją. Po to jie susitaikydavo ir toliau gyvendavo įprastą jų bendrą gyvenimą. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir rastas įrašas nukentėjusiojo mobiliajame telefone (2 t., 62-71 b. l.). Todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir kaltinamosios R. Č. tarpusavio santykiai buvo nusistovėję ir įprasti. Todėl aptariamas jų tarpusavio konfliktas prieš nusikaltimo padarymą nebuvo išskirtinis ir nesukėlė pagrindo suvokti jo kaip pavojingo kėsinimosi ar didžiai susijaudinti. Kaltinamoji parodė, kad savo nusikalstamais veiksmais keršijo nukentėjusiajam už jo smurtą prieš ją tik po kurio laiko prieš tai išgėrusi labai didelį kiekį alkoholio.
Kaltinamoji R. Č. nužudė savo šeimos narį – sugyventinį S. Ž., su kuriuo gyveno bei vedė bendrą ūkį apie 3 metus. Šią faktinę aplinkybę patvirtino pati kaltinamoji, o taip pat nukentėjusysis D. Ž., liudytojai A. Ž., R. L., A. V., V.J. T., A. G.. Jų bendras turtas buvo gaunami pinigai, kuriuos bendrai išleisdavo savo reikmėms. Pinigus paprastai laikė prie savęs S. Ž..
Todėl kaltinamosios R. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios R. Č. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino kalta padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Faktas, jog prieš nusikaltimo padarymą nukentėjusysis naudojo fizinį smurtą kaltinamosios atžvilgiu, padarydamas jai sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, vertinamas kaip kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Kaltinamosios R. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamoji R. Č. sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus, kurie susiję su girtavimu ir tai ją charakterizuoja neigiamai.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys) BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Skiriant bausmę R. Č. atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimą, esant dviem kvalifikuojančioms aplinkybėms. Savo veiksmais sukėlė neatstatomas pasekmes ir tuo padarė labai didelę žalą visuomenei. Nusikaltimas baigtas. Jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, jog ji prisipažino kalta padarius nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Tačiau yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamosios pažiūra į girtavimą, šeimą, darbą, visuomenines vertybes netinkama, kadangi sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus, kurie susiję su girtavimu ir tai ją charakterizuoja neigiamai. R. Č. priklauso asmenų, stebimų dėl priklausomybės, grupei. Nusikaltimas padarytas naudojant įrankius kūnui žaloti. Nusikaltimo padarymo motyvas – kerštas ir siekis padaryti nukentėjusiajam didesnės žalos, sukelti kančias. Atsižvelgiama ir į tai, kad ji nusikaltimą padarė neturėdama teistumo.
Todėl laisvės atėmimo bausmė skirtina žemiau sankcijos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.).
Nukentėjusiojo D. Ž. civilinis ieškinys, kurį sudaro 1320 Eur, dėl patirtų nukentėjusiojo laidojimo išlaidų, pagrįstas dokumentais, tenkintinas visiškai – materialinė žala padaryta kaltais kaltinamosios R. Č. veiksmais (BPK 115 str. 1 d.). Priteistina suma mažintina gauta 320 Eur laidojimo pašalpa.
Taip pat pagrįstas nukentėjusiojo D. Ž. civilinis ieškinys dėl 10000 Eur neturtinės žalos priteisimo, kadangi buvo nužudytas jo brolis, su kuriuo jis palaikė nuolatinį ryšį. Dėl to jis patyrė skausmą, išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, moralinę žalą ir tai sukėlė neigiamas pasekmes ateičiai. Tarp jo ir nukentėjusiojo buvo artimas emocinis ryšys (LR CK 2.250 str.). Atsižvelgiant į išdėstytas bylos aplinkybes, nukentėjusiųjų buvusius tarpusavio ryšius, kaltinamoji neginčijo prašomos priteisti žalos dydžio, prašoma priteisti suma atitinka teismų praktiką analogiškose bylose priteisiant neturtinę žalą (2K-57-697/2018, 2K-167-719/2018, 2K-207-1073/2018).
2021-09-06 Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 656,79 Eur susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajai R. Č. pirmos instancijos teisme, priteisimo.
BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaltinamajai R. Č. paskirta gynėja, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 10 p. Duomenų apie prastą kaltinamosios finansinę padėtį, dėl kurios asmeniui būtų neįmanoma sumokėti iš jo priteistinas išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, byloje nėra, todėl mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 656,79 Eur ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajai R. Č. pirmos instancijos teisme, priteisimo, tenkinamas, iš kaltinamosios R. Č. valstybės naudai priteisiant 656,79 Eur (šešis šimtus šešis Eur 79 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pripažinti R. Č. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose, ir nubausti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2020-12-29 iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
Priteisti iš R. Č. D. Ž. naudai 1000 (vieną tūkstantį) Eur turtinės žalos atlyginimo ir 10000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Iš R. Č. išieškoti valstybės naudai 656,79 Eur (šešis šimtus šešis Eur 79 ct) Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
1. 2020-11-28 įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: degtukas (1) ir 5 vnt. popieriaus lapų (gumulų) su raudonos spalvos dėmėmis, baltos spalvos audinys, su raudonos spalvos dėmėmis, 5 vnt. tuščių kapsulių, kapsulių milteliai ir pakuotės, likusios po cheminio tyrimo, biologiniai pėdsakai (nuo stalo ir nuo dėžutės), alaus "Švyturys" butelio kamštelis, perlo terminalo bilietai, 3 vnt., sim kortelės tuščias dėklas, nuorūkos, viso 75 vnt., degtukai, viso 8 vnt., baltos spalvos megztinis ir raudonos spalvos kelnės su raudonos spalvos dėmėmis, medinis pagaliukas su raudonos spalvos dėmėmis, medinė lenta, sutepta raudonos spalvos dėmėmis, medinė lenta, su raudonos spalvos dėmėmis (galimai stalčiaus priekinė dalis su rankena),dvi lentelės, suteptos raudonos spalvos dėmėmis, kirvis, kurio kotas suteptas raudonos spalvos dėmėmis - 2021-01-14 nutarimu priduoti saugojimui į Kauno apskr. VPK daiktų saugyklą, esančią Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK, adresu Taikos pr. 115, Kaune, kvito Serija BBB Nr. KA VPK 006072 ( 2 t., b. l. 140-142, 143-147, 148) - sunaikinti.
2. 2020-12-02 liudytojo A. G. pateikta striukė, priklausanti R. Č. - 2021-01-14 nutarimu priduota saugojimui į Kauno apskr. VPK daiktų saugyklą, esančią Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK, adresu Taikos pr. 115, Kaune, kvito Serija BBB Nr. KA VPK 006072 ( 2 t., b. l. 140-142, 143-147, 148) - grąžinti R. Č..
3. 2020-11-28 įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: vyno butelis (tuščias), plastikiniai buteliai ir skardinė (tušti, 9 vnt.), MRT "Samsung" su SIM kortele, alkoholiniai buteliai (pilni 4 vnt. alaus ir 2 vnt. putojančio vyno), piniginė, kurioje "MAXIMA" "ačiū" nuolaidų kortelė, vizitinė kortelė ir 12 eurų (monetomis), taurė, cigarečių pakelis, kuriame 1 cigaretė, 1 litro talpos alkoholinis gėrimas " Pear taste" (nugertas), 0,5 litro talpos alkoholinis gėrimas " Admiral" (nugertas), 0,3 litro talpos stiklinis bokalas "Švyturys", stiklinis stikliukas su rankenėle - 2020-12-11 nutarimu grąžinti saugojimui nukentėjusiajam D. Ž. iki atskiro teismo nurodymo ( 2 t., b. l. 97-99) – grąžinti D. Ž..
4. 2020-11-28 įvykio vietos apžiūros metu paimta AB SEB banko "mylimiausia Debit" kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. Ž. vardu, galiojanti iki 2024/07, 2020-12-10 grąžinta AB SEB bankui (2 t., b.l. 100-101) - grąžinti AB SEB bankui.
5. R. Č. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), SEB banko "mylimiausia Debit" kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), "Maxima" nuolaidų kortelė; 2020-07-13 Debeto kortelės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas su taisyklių priedu, 4 lapai; 2020-07-13 Pensijų kaupimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su SEB banku, 1 lapas - 2020-12-10 išsiųsti pridėjimui į Kauno tardymo izoliatorių prie jos asmens bylos ( 3 t., b.l. 40-41) – palikti prie R. Č. asmens bylos.
6. Pinigai: 23 eurai 52 euro centai - 2020-12-09 nutarimu 2020-12-11 priduoti saugojimui Kauno apskr. VPK Aptarnavimo skyriui, kvito Serija AAA Nr. 004631 (2 t., 117-121 b. l.) – panaudoti civiliniam ieškiniui padengti.
7. R. Č. daiktai, paimti jos asmens kratos metu: moteriškas dezodorantas "Lady Speed Stick", kreminė pudra "Bourjois", blakstienų tušas "Long Ecurly" mascara, mobiliojo ryšio telefonas "NOKIA" su SIM kortele, IMEI (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (SIM kortelės dėkliukas) - 2021-01-14 nutarimu priduoti saugojimui į Kauno apskr. VPK daiktų saugyklą, esančią Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK, adresu Taikos pr. 115, Kaune, kvito Serija BBB Nr. KA VPK 006072 ( 2 t., b. l. 140-142, 143-147, 148) – grąžinti R. Č..
8. Kompaktinė laikmena su foto nuotraukomis bei vaizdo įrašu iš S. Ž. naudoto mobiliojo ryšio telefono (priedas prie 2020-12-03 daiktų apžiūros protokolo) - perduodama su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-46927-20 medžiaga atskirame voke (2 t., b. l. 71) – palikti prie bylos.
9. S. Ž. drabužiai: megztinis, kelnės, džemperis, apatinės kelnaitės, kojinės - 2021-01-14 nutarimu priduoti saugojimui į Kauno apskr. VPK daiktų saugyklą, esančią Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK, adresu Taikos pr. 115, Kaune, kvito Serija BBB Nr. KA VPK 006072 (2 t., b. l. 140-142, 143-147, 148) - sunaikinti.
10. R. Č. drabužiai: striukė, megztinis - 2021-01-14 nutarimu priduoti saugojimui į Kauno apskr. VPK daiktų saugyklą, esančią Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK, adresu Taikos pr. 115, Kaune, kvito Serija BBB Nr. KA VPK 006072 ( 2 t., b. l. 140-142, 143-147, 148) – grąžinti R. Č..
11. R. Č. biologinis (DNR) seilių mėginys, R. Č. rankų pirštų panagių turinys - 2021-01-14 nutarimu priduoti saugojimui į Kauno apskr. VPK daiktų saugyklą, esančią Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK, adresu Taikos pr. 115, Kaune, kvito Serija BBB Nr. KA VPK 006072 ( 2 t., b. l. 140-142, 143-147, 148) - sunaikinti.
12. Kompaktinė laikmena su R. Č. 2020-01-14 apklausos vaizdo bei garso įrašu - perduodama atskirame voke su ikiteisminio tyrimo medžiaga ( 2 t., b. l. 198) – palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam - nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).