Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-09-30 · Civilinė byla Nr. 2A-533-755/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-30
Bylos Nr.
2A-533-755/2014
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00660-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka (pran.)
Atsakovas
J. P., L. N.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-533-755/2014

Teisėja Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00660-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija (S) 35.6.1; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS REESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. P. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-731/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau - AB) DNB banko ieškinį atsakovams J. P., L. N., trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Saulių mediena“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją. Nurodė, kad atsakovas J. P. dovanojimo sutartimi perleido atsakovei L. N. dalį žemės sklypų bei statinių tuo metu, kai ieškovas atsakovo atžvilgiu turėjo reikalavimo teisę, kildinamą iš laidavimo sutarties. Paaiškino, kad laidavimo sutartimi J. P. įsipareigojo įvykdyti sutartines prievoles, jei pagrindinis skolininkas UAB „Saulių mediena“ bankui neįvykdys savųjų. Teigė, jog yra visos sąlygos, būtinos reikšti reikalavimą actio Pauliana pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Zarasų rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino. Sprendė, jog ginčo dovanojimo sutarties sudarymo momentu ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą J. P.. Nustatė, kad atsakovo J. P. turimo turto, ieškovui įkeisto turto nepakanka teismui priteistos skolos padengimui ir ginčo sandoriu atsakovas sumažino jam priklausančio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, masę. Pažymėjo, jog J. P. neįrodė perleisto nekilnojamojo turto mažareikšmiškumo jo turėto turto atžvilgiu. Atmetė atsakovo argumentus dėl pirmumo teisės į skolos patenkinimą iš įkeisto turto, motyvuodamas solidariajam laiduotojui neturint teisės reikalauti nukreipti išieškoti skolą pirmiau iš įkeisto turto. Nustatė, kad ieškovas apie ginčo sandorį sužinojo pirmą kartą 2012-11-19 ir šią datą laikė ieškinio senaties termino pradžia, kad patvirtino ieškovui nepraleidus vienerių metų senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Pripažino nebuvus jokios būtinybės sudaryti dovanojimo sutartį, o J. P. sveikatos būklė neįrodė sandorio privalomumo, buvo galima sudaryti testamentą, tokiu būdu užtikrinant ginčo turto atitekimą tariamai faktinei jo valdytojai atsakovei L. N.. Nurodė atsakovą J. P. buvus nesąžiningą, nes ginčo turtą padovanojo susijusiam asmeniui – podukrai L. N., po to, kai buvo suėjęs galutinis kredito grąžinimo terminas, kai atsakovui buvo įteikti ieškovo įspėjamieji pranešimai dėl skolų grąžinimo ir priverstinio skolos išieškojimo, kai ieškovas gera valia buvo sutikęs nepradėti priverstinių skolos išieškojimo veiksmų iš jo turto iki 2011-11-30. Sprendė, kad ginčo turto nesąžiningas perleidimas, nepriklausomai nuo tokios turto vertės ir ieškovo reikalavimo dydžio proporcijų, negali būti ginamas, todėl ginčo sandoris privalo būti pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, nes tokiu būdu bent dalinai atstatomas atsakovo J. P. mokumas ir ieškovui, suteikiama galimybė bent iš dalies patenkinti savo reikalavimą. Pripažino dovanojimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu ir taikė restituciją natūra, grąžinant padovanotą turtą atsakovui J. P..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. P. prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės 2014 m. balandžio 8 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, kada ieškovui neabejotinai kilo pareiga pasidomėti laiduotojo J. P. turtine padėtimi ir valdomu turtu. Teigia, jog ieškovas turėjo pasidomėti atsakovo turtine padėtimi dar kreditavimo sutarčių nutraukimo dieną (2012-01-25), po to pareiškus ieškinį Vilniaus apygardos teismui (2012-03-13), teikiant minėtam teismui prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tvirtina, kad neatsirado jokių naujų aplinkybių, leidžiančių manyti, kad ieškovas apie galimą savo teisių pažeidimą suprato vėliau nei jam atsirado pareiga sužinoti apie ginčijamą sandorį. Teigia, jog dovanoto turto menkavertiškumą (materialine prasme) įrodo byloje esantys įrodymai, o teismas tų pačių įrodymų pagrindu ieškovo argumentus laikė pagrįstais, tuo tarpu – atsakovo nepagrįstais, taip pažeisdamas lygiateisiškumą. Pažymi, kad ieškovui buvo pasiūlyta sudaryti taikos sutartį, tačiau jis atsisakė, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovas nesąžiningas ir, reikšdamas ieškinį, turi kitų tikslų, nesusijusių su mokumo atstatymu. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo nesąžiningumą, nes ieškovui siuntus ne vieną pranešimą dėl kredito sutarties nutraukimo, atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma sutarties nutraukimo data. Paaiškina, jog ūmiai pablogėjus atsakovo sveikatai, ginčo sandoris buvo sudarytas siekiant išvengti galimų ginčų tarp įpėdinių. Nurodo, jog ieškovui buvo pasiūlytas asmuo, sutinkantis perimti atsakovo skolą bei papildomai įkeisti vertingą turtą, tačiau ieškovas atsisakė tokio pasiūlymo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DNB bankas prašo skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovą sužinojus apie ginčo sandorį 2012-11-19, o kitų įrodymų, kad bankas anksčiau sužinojo ar turėjo sužinoti apie dovanojimo sutartį byloje nėra. Apeliantas konkrečiai nepagrindė, nuo kada anksčiau ieškovas turėjo pareigą sužinoti apie ginčo sandorį. Paaiškina, jog būtinybę bankui patikrinti apelianto turimą turtą sąlygojo 2012-12-17 priimto Vilniaus apygardos teismo sprendimo dėl skolos iš apelianto kaip laiduotojo priteisimo įgyvendinimo galimybės vykdymo procese. Pažymi, kad anksčiau jokių kitų faktinių aplinkybių, objektyviai sąlygojančių būtinybę tikrinti apelianto turtą, nebuvo. Nurodo, jog padovanotas turtas tebėra registruotas apelianto vardu ir, patikrinus apelianto turtą, padovanotasis būtų patekęs į apelianto turimo turto masę, nes jo nuosavybės perleidimo nebuvo. Mano, kad bankas ieškinį pateikė laiku, rūpestingai ir apdairiai, įsitikinęs savo teisių pažeidimu. Jei apeliacinės instancijos teismas laikytų ieškovą praleidus ieškinio senaties terminą, prašo jį atnaujinti. Nurodo, kad apelianto argumentai dėl jo sąžiningumo neįrodyti ir nepagrįsti ar pagrįstai paneigti pirmosios instancijos teismo. Tvirtina, jog turto neatlygintinis turto perleidimas asmeniui, su kuriuo skolininkas turi šeiminių ryšių, sudaro pagrindą paneigti skolininko sąžiningumą, kas šioje byloje ir buvo. Nurodo, kad nėra įrodymų apie atsakovės L. N. faktinį ginčo turto valdymą ir tai nepatvirtina sandorio sudarymo privalomumo. Pažymi, jog apelianto pasiūlymas dėl jo prievolių kitam asmeniui perėmimo laiko atžvilgiu neaktualus, nes vertinamas apelianto nesąžiningumas ginčijamo sandorio sudarymo metu, o ne nagrinėjant bylą teisme. Nepagrįsti skundo argumentai dėl ginčo turto menkavertiškumo, nes pardavinėjant visą turtą (žemės sklypą su ant jo esančiais statiniais) kompleksiškai trečiojo asmens bankroto byloje, būtų galima jį parduoti už didesnę kainą, kas sudarytų galimybę didesne apimtimi patenkinti banko kreditorinį reikalavimą ir atitinkamai sumažinti solidarią UAB „Saulių mediena“ ir apelianto skolą bankui.

Atsakovė L. N. ir trečiasis asmuo bankrutavusi UAB „Saulių mediena“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad 2006-11-02 AB DNB bankas (tuometinis AB Dnb NORD bankas) ir UAB „Saulių mediena“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. 454 (su vėlesniais pakeitimais), o 2007-11-22 sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-1700-2007-147 (su vėlesniais pakeitimais) (1 t., b. l. 12-22, 25-37). 2007-11-22 AB DNB bankas ir J. P. sudarė laidavimo sutartį Nr. 1 , pagal kurią J. P. prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu pagal 2007-11-22 kreditavimo sutartį Nr. K-1700-2007-147 (1 t., b. l. 23-24). AB DNB bankas ir J. P. 2008-12-17 sudarė laidavimo sutartį Nr. 14 (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią J. P. prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu pagal 2006-11-02 kreditavimo sutartį Nr. 454 (1 t., b. l. 38-46). 2011-12-19 AB DNB bankas informavo UAB „Saulių mediena“, J. P. ir įkeisto turto pagal kreditavimo sutartis savininkus dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo (1 t., b. l. 51). 2012-01-03 J. P. nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartimi perleido L. N. jam priklausantį turtą – žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 72-80).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu pagal kreditoriaus reikalavimą apginti jo teises. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 str.), senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles nustatančio CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ar kiti įstatymai. CK 6.66 straipsnyje, reglamentuojančiame kreditoriaus teisę pareikšti ieškinį (actio Pauliana), nustatyta, kad terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kuri siejama su kreditoriaus sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Šia nuostata reglamentuojamos aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Informacijos gavimo laikas apibrėžiamas sužinojimo arba turėjimo sužinoti aplinkybėmis. Iš jų yra taikoma ta, kuri laiko atžvilgiu atsirado anksčiau. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 str. 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybės, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas. Kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali būti praėję daugiau kaip vieneri metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieškinio senaties termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013). Nustatyta, jog ginčo sandoris buvo sudarytas 2012-01-03 (2 t., b. l. 72-80). Vilniaus apygardos teismas pagal ieškovo ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo 2012-12-17 priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą ir iš atsakovo solidariai su trečiuoju asmeniu UAB „Saulių mediena“ priteisė 383 820,12 Lt skolą bei procesines palūkanas (1 t., b. l. 70-74). Pateikti išrašai ši VĮ Registrų centro apie atliktą atsakovų J. P. ir L. N. nekilnojamojo turto peržiūrą liudija, jog ieškovas apie minėtų asmenų turimą registruotą turtą domėjosi 2012-11-19 ir 2012-12-20 (1 t., b. l. 176; 2 t., b. l. 13). Įvertinus minėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog 2012-12-20 apelianto nekilnojamojo turto peržiūra viešajame registre laikytina pagrindu kreditoriui (šiuo atveju ieškovui) suvokti, kad ginčo sandoris pažeidė jo teises (CPK 185 str.). Teismui priėmus procesinį dokumentą, kuris nebuvo apskųstas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, buvo patvirtintas apelianto įsiskolinimas ieškovui, todėl apelianto turimo turto peržiūros dieną (2012-12-20), ieškovui turėjo kilti abejonės dėl galimybių teismo patvirtintam įsiskolinimui padengti. Kadangi ieškinys buvo teismui pateiktas 2013-09-27, pripažintina, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje nebuvo praleistas (CPK 185 str.).

Be to, pastebima, jog daiktinės atsakovės L. N. teisės į ginčo objektą bylos nagrinėjimo laikui viešame registre nebuvo įregistruotos, J. P. nurodytas kaip turto savininkas.

Kritiškai vertintini apelianto argumentai dėl ginčo turto menkavertiškumo bei šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo. Remiantis byloje esančiais duomenimis, padovanotas turtas (pastatų dalys) stovi trečiojo asmens bankrutavusios UAB „Saulių mediena“ vardu registruoto 3 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 89-99, 119-123). Minėto žemės sklypo vertė 130 000 Lt (1 t., b. l. 89). Kadangi trečiasis asmuo bankrutavo, tai, siekiant realizuoti bankrutavusios įmonės turtą ir taip patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, žemės sklypas gali būti kompleksiškai parduodamas kartu su esančiais statiniais ir tokiu būdu paaiškėtų faktinė turto kaina, kuri nebūtinai būtų identiška ar mažesnė pateiktajai viešajame registre (1 t., b. l. 59-62). Duomenų, jog būtų minėtas turtas (žemės sklypas su priklausiniais) parduotas už tokią kainą, kur priklausinių kaina būtų mažesnė nei viešai skelbiama viešajame registre, ar jo vertė negali būti didesnė nei nurodyta viešajame nekilnojamojo turto registre, nepateikta (CPK 12 str., 178 str.). Šiuo atveju, vertinti statinių, (duomenys neskelbtini), vertę kaip mažareikšmišką, nėra pagrindo (CPK 185 str.). Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl ginčo statinių vertės, rėmėsi tais pačiais įrodymų šaltiniais, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kur minėti statiniai išsidėstę ir kaip tai gali įtakoti jų faktinę vertę, todėl šalių lygiavertiškumo principas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas. Civilinis kodeksas suteikia teisę asmenims savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tame tarpe ir teise į gynybą (CK 1.137 str. 1 d.). Taigi, vertinti ieškovo veiksmus, atsisakius sudaryti su atsakove L. N. taikos sutartį, kaip nesąžiningus, nepagrįsta, nes ieškovas pasirinko tokį savo pažeistos teisės gynimo būdą, kuris geriausiai atitiktų jo interesus (CK 1.138 str.).

Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliantas tvirtina, jog jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma tikroji kreditavimo sutarčių nutraukimo data ir ginčo sandorio sudarymą sieja tik su savo ūmiu sveikatos pablogėjimu. Nustatyta, kad ieškovui raštu įspėjus apeliantą ir trečiąjį asmenį dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bei susidariusio įsiskolinimo pagal kreditavimo sutartis, susitarimais buvo keičiami laidavimo terminai pagal 2008-12-17 laidavimo sutartį Nr. 14 (1 t., b. l. 41-50). Minėtos aplinkybės rodo, jog ieškovas suteikė galimybes, o apeliantas dėjo pastangas vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Byloje esančiame 2011-12-19 ieškovo pranešime trečiajam asmeniui, laiduotojui (šiuo atveju, apeliantui) bei įkeisto turto savininkams dėl įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta ieškovo pozicija dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bei įvardinta kreditavimo sutarties nutraukimo data ir iš to kylančios pasekmės (1 t., b. l. 51). Minėtas pranešimas pagal pateiktą įteikimo pranešimą buvo įteiktas asmeniškai apeliantui J. P., todėl kritiškai vertintini apelianto argumentai dėl nežinojimo ir negalėjimo žinoti tikrosios kreditavimo sutarties nutraukimo datos (1 t., b. l. 52; CPK 178 str., 185 str.). Ginčo sandorio sudarymo metu apeliantui neabejotinai turėjo būti žinoma, kad neįvykdžius sutartinių prievolių ieškovui, bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas ir šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė dėl jam reikalavimų pareiškimo, turto arešto ar išieškojimo pradėjimo.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl dovanojimo sandorio neprivalomumo, nepaisant to kokie pažadai galėjo būti išsakyti podukrai L. N., dovanos gavėjo sąžiningumas esant neatlygintinam sandoriui neturi teisiėns reikšmės ( CK 6.66 str.2 d.), todėl papildomai šiuo aspektu nepasisako. Paskutinį kartą J. P. apie sutarties nutraukimą ir galimą priverstinį skolos išieškojimą buvo informuotas 2011-12-19 raštu, todėl suvokdamas, jog negalės prievolės kaip laiduotojas įvykdyti ,2012-01 padovanodamas turtą artimam žmogui- podukrai elgėsi nesąžiningai.

Aplinkybė, kad apeliantas, tebevykstant teisminiam procesui dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, buvo radęs asmenį, sutinkantį perimti jo prievoles bei prievolių užtikrinimui papildomai įkeisti turtą, ginčo išsprendimui bei apelianto veiksmų vertinimui neturi teisinės reikšmės. Nustatant actio Pauliana ieškiniui taikyti sąlygas, skolininko veiksmų nesąžiningumas vertinamas ginčo sandorio sudarymo metu, o ne pastarąjį ginčijant teismine tvarka (CK 6.66 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė actio Pauliana institutą reglamentuojančias normas, nepažeidė šalių lygiateisiškumo principo, todėl naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas AB DNB bankas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 178 Lt atstovavimo išlaidų (2 t.,b.l.168). Netenkinus apeliacinio skundo,ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, kurios, atsižvelgiant į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, mažintinos iki 1 500 Lt (Rekomendacijų 8.11 p; CPK 93 str. 2 d., 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt (434,43 EUR) (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų akcinės bendrovės DNB banko (į. k. 112029270) naudai.

Teisėjų kolegija Eigirdas ČinkaNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė