- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- 1-52-287/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-71218-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Kaltinamasis
- M. R.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas 2013-11-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai atidirbti po 30 valandų visuomenės labui, 2014-01-16 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista 20 parų arešto, 2014-02-12 paleistas iš pataisos namų, atlikęs arešto bausmę, teistas 2014-06-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, teistas 2015-08-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 5 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, 2016-02-11 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlieka nuo 2016-02-25 Pravieniškių pataisos namuose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. R. 2015 m. gruodžio 26 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, žodinio konflikto metu tyčia, ranka paėmęs už kaklo sugyventinės mažametei seseriai L. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), ją smaugė, taip pat ne mažiau kaip po du kartus rankomis ir kojomis trenkė ir spyrė į įvairias kūno vietas nukentėjusiajai L. Ž., taip sukėlė mažametei L. Ž. fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. R. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. gruodžio 26 dieną sėdėjo prie stalo jis, jo sugyventinė J. K., jos senelis A. M. ir mažametė J. sesuo. Tą dieną pas juos buvo atvažiavusi ir uošvė, ir L. Ž. Jie visi virtuvėje sėdėjo, truputį gėrė pirktinio vyno, alaus. Baigiantis suėjimui, norėjo senelį vesti į namus, bet J. jį pasikvietė į kitą kambarį pakalbėti ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jiems grįžus į virtuvę, senelis pasakė, kad eina į namus, o J. mažametė sesuo senelį vedė, paskui juos išėjo ir J. Gali prisipažinti, kad L. Ž. galėjo tik pastumti, nes jis jiems taip pat ėjo iš paskos, bet fizinio skausmo L. nesukėlė. Po to jis iš namų išėjo. Su L. Ž. jis nesutaria, nes L. jį kaltina, dėl to viskas ir vyksta. Jis buvo nuėjęs pas J. mamą, ten kalbėjosi su L. ir viskas gerai, bet Ž. verčia nepilnametę dukrą taip kalbėti. Su L. jis kalbėjosi prieš jį suimant, vasario pradžioje, ji pati sakė, kad tėvas L. Ž. ją verčia taip sakyti. Jis kalbėjosi su J. K. ir jos mama, niekas ant jo nieko blogo nesakė. Jis nesutaria tik su L. Ž. L. Ž. yra jo sugyventinės mamos A. K. sugyventinis, A. K. yra jo uošvė. Jis nežino, kodėl mažametė duoda tokius parodymus, ją privertė L. Ž. Kai jis buvo išėjęs iš namų, grįžęs bandė atidaryti duris, bet niekas neatidarė, tada pagalvojo, kad nieko nėra namuose, kad kai buvo atvažiavusi uošvė ir L. Ž. išvažiuodami išsivežė jo sugyventinę ir L. Todėl jis išplėšė duris. Po to nuėjo į namą iš kiemo pusės pas senelį ir pamatė, kad ten yra J., kuriai pasakė, kad išplėšė duris. J. labai supyko ir smogė jam į akį, jis iškvietė policiją. Jis gali pripažinti tik kad L. Ž. pastūmė, nes išeinant iš kambario pirmoji išėjo J., po to ėjo jis, o L. stovėjo šalia durų rankenos, jis paėmė ją ir patraukė, ji niekur neatsitrenkė, fizinio skausmo jai sukelti jis negalėjo. Su J. K. tarp jų buvo tik žodinis konfliktas, o ne muštynės. L. jų neskyrė. Tarp jų su J. buvo konfliktas, kai jis grįžo iš draugo. J. ant jo labai supyko dėl to, kad jis išplėšė vieną durų lentą ir įėjo į kambarį.
Į r o d y m a i
Nukentėjusioji mažametė L. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad turi seserį J. K., kuriai 24 metai ir kuri gyvena su 2 metų amžiaus sūnumi, o anksčiau gyveno su sugyventiniu M. R. Sesuo gyvena N. kaime. Praeitais metais, antrą Kalėdų dieną ji buvo pas seserį atvažiavusi kartu su sese ir ten buvo. Vakare jos buvo su seserimi namie, kai grįžo girtas M. R. ir ėmė pulti ant sesers. Sakydama „pulti“, ji turi omenyje, kad jis ėmė ant sesers J. rėkti, įžeidinėti ją visokiais žodžiais. Jis bandė trenkti J., todėl ji atsistojo tarp jų į vidurį, kad M. nemuštų sesers. Viskas vyko virtuvėje. M. R., kai ji atsistojo tarp jų į vidurį, sugriebė jai ranka už kaklo ir smaugė. Tai truko neilgai. Kai smaugė, ji ėmė dusti ir juto nedidelį skausmą. Po to, M. R. jai trenkė kojomis ir rankomis, maždaug po du kartus kojomis ir du kartus rankomis. Trenkdamas rankomis, jis pataikė jai į nugarą ir rankas. Kojomis spirdamas jis jai pataikė į kojas. Jai nuo jo smūgių skaudėjo. Po smūgių jai buvo likę nedidelės mėlynės ant blauzdos, o kitur ji nelabai matė. Sesuo J. pasakė, kad iškvies policiją ir išbėgo į lauką, o M. R. išbėgo jai iš paskos, o ji irgi išbėgo jiems iš paskos. Sesuo skambino policijai. Kad M. R. ją mušė, ji pasakė savo tėčiui. Į gydytojus dėl sumušimų nesikreipė. Kažkada anksčiau yra buvusi panaši situacija su M. R., tačiau policijai nepranešė. Policiją tada išsikvietė pats M. R., jis pasakė, kad jį mušė jos sesuo, bet jos sesuo J. jo nemušė. M. R. tą vakarą mušė ir jos seserį - trenkė jai per rankas. Kitų smūgių ji neatsimena, tik matė mėlynes ant abiejų rankų. Jos sesuo J. dabar su M. R. nebegyvena. Ji gyvena su tėvais kitame kaime, ne kartu su sese. Konflikto metu M. R. buvo girtas, jos sesuo ir ji girtos nebuvo, buvo blaivios. Sesers vaikas konflikto nematė, nes buvo su jos sese V. (9 metų amžiaus) kitame kambaryje. V. konflikto nematė, žaidė su vaiku, durys į tą kambarį buvo uždarytos. Daugiau niekas konflikto nematė.
Liudytojas L. Ž. parodė, kad kaltinamasis yra podukros sugyventinis, nes J. K. jo sugyventinės dukra. Įvykio dieną jo jaunesnės dukros buvo svečiuose pas J. K. N. kaime. Tame pačiame name gyvena ir jo sugyventinės tėvas. Tą dieną jie nuvažiavo pas J. K., kur paliko sugyventinę, dukras, o pats išvažiavo pas savo brolį. Pas brolį buvo gal dvi valandas, tada grįžo pas J. K., pasiėmė sugyventinę, o dukros L. ir V. pasiliko pas J. Grįžus namo, po kurio laiko paskambino dukra L. ir paprašė, kad atvažiuotų jų pasiimti, kadangi prisigėręs M. mušasi. Su sugyventine nuvažiavo pas J. pasiimti dukrų. Nuvažiavus abi dukros verkė, sakė, kad jas nuskriaudė M., lyg smaugė. Dukra L. jam pasakojo, kad M. susipyko su J., pradėjo muštis, o L. bandė juos išskirti ir tada M. puolė L., smaugė, spyrė lyg į šoną. Policijai pareiškimą rašė jis, parašė taip, kaip sakė dukra. Policiją kvietė vėliau, kadangi su dukromis grįžo namo, buvo atsigulęs miegoti, bet paskambino J., kad ją su mažu vaiku M. išvarė iš namų. Sugyventinei pasakė, kad reikia važiuoti pas J. (jie gyvena R. kaime), nes M. ją išvarė iš namų. Išvažiavo pas J. ir sutiko J. su vaiku einančius (vaiką nešėsi ant rankų). J. gyvena N. kaime. J. su vaiku įsisodino į mašiną ir nuvažiavo į J. namus, policijos pareigūnai jau buvo atvažiavę, M. namuose nebuvo, buvo kažkur su mašina išvažiavęs. Policijos pareigūnai patarė kreiptis į apylinkės inspektorių. Policijai pareiškimą jis parašė gruodžio 28 dieną. Akivaizdžių sužalojimų L. nesimatė, rodė, kad skaudėjo kaklą, žymių nesimatė. M. jis matė tos dienos metu, atrodė girtas, o vakare jo nematė. Kas vyko dienos metu nematė, kadangi pas J. atvežęs dukras, pasisveikino su uošviu ir išvažiavo pas brolį, net nebuvo įėjęs į kambarį. Grįžęs iš brolio matė virtuvėje sėdinčius J., uošvį, savo sugyventinę, M., bet kad būtų gėrę nematė. Su M. anksčiau jų santykiai buvo normalūs, sutardavo, o kai pradėjo gerti, mušti J., pradėjo nebesutarti. Po įvykio M. nebandė jo atsiprašyti. Girtas rašinėjo visokias žinutes, prašė atsiimti pareiškimą, grasino. Žinutės turėtų būti byloje. Iki M. sulaikymo (po to įvykio), jis su L. nebendravo, nesilankė pas juos namuose, L. neatsiprašė. M. jo prašė atsiimti pareiškimą, jam nesutikus, pradėjo grasinti. Po to įvykio M. su L. prie jo akių nebuvo susitikę, nebendravo, gal bendravo jam nematant, nes per dienas jis dirba, nebūna namuose. Jam L. nesakė, kad bendravo su M. Jis M neapkalba. Dukrai L. jokio poveikio nedaro, kad apkalbėtų M.
Iš apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad kaltinamasis M. R. po įvykio SMS žinutėmis bendravo su nukentėjusiosios L. Ž. tėvu L. Ž. (24-26, 27-39 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas i r veikos kvalifikavimas
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. R. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei nukentėjusiajai yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį.
Kaltinamojo M. R. parodymai, kad jis mažametės nukentėjusiosios L. Ž. nesmaugė ir smūgių jai nesudavė, o galėjo tik pastumti jiems visiems išeinant iš kambario, vertintini kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kadangi tokie jo parodymai yra paneigti visumos kitų byloje esančių įrodymų. Visų pirma, tokius jo parodymus paneigia nuoseklūs mažametės nukentėjusiosios L. Ž. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad kilus konfliktui tarp jos sesers J. ir M. R., jai atsistojus tarp jų į tarpą, kad apginti seserį, M. R. sugriebė ją rankomis už kaklo ir smaugė, o po to po du kartus rankomis ir kojomis sudavė smūgius į nugarą, rankas ir kojas, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytojas L. Ž. Bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių dėl kurių nukentėjusioji L. Ž. ar liudytojas L. Ž. galėtų ar turėtų apkalbėti kaltinamąjį M. R. Kaltinamojo parodymus paneigia ir teisiamajame posėdyje pagarsintos SMS žinutės, kuriomis susirašinėjo M. R. su L. Ž. ir kuriose M. R. atsiprašė, pripažino smurtavęs prieš L. Ž., prašė atsiimti policijai parašytą pareiškimą. Be to, liudytojas L. Ž., duodamas parodymus, paneigė kaltinamojo M. R. teiginius, kad pastarasis iki pat jo sulaikymo bendravo su L. Ž., kuri jam jokių pretenzijų neturėjo, nurodydamas, jog M. R. jų namuose nesilankė, su L. nebendravo ir jos neatsiprašė.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis M. R. teisiamas ketvirtą kartą, nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (46-49, 50-56, 103 b. l.), baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (44 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (58 b. l.), gyvena su sugyventine ir mažamečiu sūnumi, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio neturi (60, 61 b. l.), nedirbantis (67 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį daugiau kaip neigiamą asmenybę, linkusią nusikalsti, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę ir jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskiriant ją atlikti pataisos namuose (BK 27, 41, 50, 54 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam M. R. subendrintina su neatlikta laisvės atėmimo bausme, paskirta 2015 m. rugpjūčio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2016 m. vasario 11 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi panaikinus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui, kaltinamajam M. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti keistina į suėmimą ir jis suimtinas teismo salėje (BPK 119 str., 122 str., 123 str. 6 d.).
Teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam M. R. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Kaltinamasis nepiktnaudžiavo jam suteikta teise turėti valstybės apmokamą gynėją, todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo eigoje buvo suimtas, vykdant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, nedirba, pajamų ir turto neturi, iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 str. 2 d., 89-90 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo principu subendrinti su neatlikta bausme, paskirta 2015 m. rugpjūčio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 1 (vieną) mėnesį švelnesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. R. pakeisti į suėmimą ir po nuosprendžio paskelbimo jį suimti teismo salėje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.