Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2023 m. vasario 23 d. paduotu trečiojo asmens kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Hidromotas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis atmesti prašymą BUAB „SLM group“ bankrotą pripažinti tyčiniu, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismai, nustatinėdami bendrovės nemokumo momentą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies, 8 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl kriterijų nemokumo būsenai konstatuoti, padarė įrodymais nepagrįstą išvadą dėl bendrovės nemokumo būsenos 2013 m. Teismai ignoravo byloje pateiktos A. G. išvados teiginius dėl anksčiau sudarytos ir pateiktos į bylą bendrovės finansinių rodiklių ataskaitos akivaizdaus suklastojimo už 2015-2016 metus, pagal kurią bendrovė neva 2015 m. ir 2016 m. veikė pelningai; nesivadovavo kitais byloje esančiais tiesioginiais įrodymais, paneigusiais teigiamus bendrovės veiklos rezultatus 2015 m. Byloje nepaneigta, kad bendrovė tapo nemoki jau 2013 m. Duomenys apie įmonės mokumą vėlesniu laikotarpiu yra nepatikimi, nes atsakovas nėra pateikęs už šį laikotarpį apskaitos dokumentų, todėl pagal esamus dokumentus nėra galimybės padaryti patikimos išvados apie įmonės mokumą. Teismai, vertindami bendrovės nemokumo momentą ir priežastis, ignoravo anksčiau priimtus teismų sprendimus, kuriais buvo pripažinta bendrovės skola kreditoriui ir jo susidarymo priežastys.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismai netinkamai taikė priežastinį ryšį reglamentuojančią CK 6.247 straipsnio normą, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad įmonė tapo nemoti tik dėl to, kad kasatorius ir D. B. nutraukė su bendrove nuomos sutartį ir bendrovė nebegalėjo vykdyti veiklos. Nustatinėdamas nemokumo priežastį, teismas ignoravo kitoje civilinėje byloje nustatytą faktą, kad nuomos sutartys nutrauktos teisėtai, bendrovei negalint atsiskaityti už nuomą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Kasaciniu skundu neformuluojama teisės aiškinimo ir taikymo problema, kuri turėtų esminės reikšmės teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.