- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- 2S-641-124/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. A. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu (tariamu sandoriu) A. A. 2014 m. kovo 26 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. po savo motinos I. R. A. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (1–6 b. l.).
Ieškovui A. A. mirus, Joniškio rajono apylinkės teismas 2014-11-25 nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė iki paaiškės ieškovo A. A. teisių perėmėjas, ar aplinkybės, dėl kurių perėmimas neįvyko (64 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Joniškio rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi bylą nutraukė, panaikino 2014-07-23 nutartimi atsakovės R. K. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones (74 b. l.).
Šalies argumentai
I. A. atskiruoju skundu (78–81 b. l.) prašė panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, įtraukti I. A. ieškove vietoj pradinio ieškovo A. A., taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Joniškio rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą (83–84 b. l.).
Teismas nurodė, kad šalys bylą vedė per atstovus, todėl neįsiteisėjusios 2015-03-02 nutarties kopijos 2015-03-03 buvo išsiųstos atstovams per EPP sistemą ir laikomos įteiktomis 2015-03-04. Per įstatymo nustatytą septynių dienų terminą byloje dalyvavę asmenys nutarties neskundė, todėl nutartis įsiteisėjo ir nebegali būti skundžiama.
Teismas konstatavo, kad apeliantė šioje civilinėje byloje niekada nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl nutarties o, juo labiau, 2015-02-17 pranešimo neįteikimas jai CPK 117-130 straipsniuose nustatyta tvarka negali daryti jokios įtakos 2015-03-02 nutarties įsiteisėjimo momentui. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu byloje nedalyvaujančiam asmeniui ir nesant atitinkamo prašymo, reikštų CPK 130 str. nuostatų pažeidimą. Civilinė byla yra baigta, nebegali būti nagrinėjama, todėl nauji bylos dalyviai į bylos procesą nebegali būti įtraukiami.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde (86–89 b. l.) I. A. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: pakeisti byloje ieškovą, vietoje pradinio ieškovo A. A. ieškove laikyti I. A.. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Šioje byloje nustatyta, kad teisių perėmimas yra leidžiamas ir jis įvykdo, todėl teismas turėjo pagrindą be atskiro I. A. pareiškimo, pranešimo ar sutikimo, įtraukti ją į bylos nagrinėjimą ieškove vietoje pradinio ieškovo, taip pakeičiant šalį. Pirmosios instancijos teismas, gavęs duomenis apie ieškovo teisių perėmėjus, turėjo apie bylą pranešti asmenims, priėmusiems ieškovo palikimą ir pasiūlyti įstoti į bylą, perimat pradinio ieškovo procesines teises arba pakeisti pradinį ieškovą jo teisių perėmėja. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl nepagrįstai bylą nutraukė.Civilinė byla negalėjo būti nutraukta, kadangi pranešimas I. A. grįžo neįteiktas, todėl neginčijamai laikytina, kad I. A. teisė įstoti į bylą ieškovės procesinėje padėtyje, apkritai nebuvo išaiškinta, dėl ko apeliantei nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą pažeistų teisių gynimą. I. A. pirmosios instancijos teismo 2015-03-02 nutartis niekuomet nebuvo įteikta ir jai nežinomas jos turinys.Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti I. A. atskirąjį skundą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-04-09 nutartis naikintina, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Šalies argumentai
Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK338, 329 str.).
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu (tariamu sandoriu) A. A. 2014 m. kovo 26 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, surašytą Joniškio rajono notarų biure nuo jo sudarymo momento, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. po savo motinos I. R. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (1–6 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini) ieškovas A. A. mirė.
Procese likus tik vienai šaliai, civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama, todėl esant tokiems atvejams būtina išsiaiškinti, ar nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį, yra leidžiamas teisių perėmimas, o nustačius, kad teisių perėmimas yra leidžiamas, svarbu nustatyti teisių perėmėją ar aplinkybes, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Procesinių teisių perėmimas yra reglamentuojamas CPK 48 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, nagrinėjamu atveju fizinio asmens mirtis, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus tuos atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Taigi, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinis teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 str. 1 d.).
Taigi, procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialiųjų subjektinių teisių, t. y., kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir procesinių teisių.
Iš bylos duomenų matyti, kad mirus ieškovui A. A., Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė iki paaiškės ieškovo A. A. teisių perėmėjas, ar aplinkybės, dėl kurių perėmimas neįvyko (64 b. l.). Šioje nutartyje teismas nurodė, kad byloje yra galimas ieškovo teisių perėmimas.
Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalies sampratą yra paveldimi ne tik materialūs dalykai, bet ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl mirusiojo ieškovo A. A. teisės į savo motinos I. R. A. palikimą, kuri yra turtinė teisė ir gali būti paveldima (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2008, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-689-340/2008, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-77-425/2007). Perėmęs materialines subjektines teises, asmuo atitinkamai perima ir teisę reikalauti jas ginti. Iš šito logiškai išplaukia ir procesinių teisių perėmimas (CPK 48 str. 1 d.). Taigi konstatuotina, kad, mirus ieškovui, jo teisių (tiek materialinių, tiek procesinių) perėmimas yra galimas.
(duomenys neskelbtini) iš bylos pasitraukus ginčijamo teisinio santykio šalimi buvusiam fiziniam asmeniui – mirus ieškovui A. A., pirmosios instancijos teismui atsirado teisinis pagrindas ir kilo pareiga spręsti dėl mirusio ieškovo procesinių teisių perėmimo pagal LR CPK 48 straipsnį ir su šiuo klausimu susijusių kitų įstatymo nuostatų (LR CPK 163 str. ir kt.) taikymo.
Iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo matyti, kad įraše apie palikimo priėmimo faktą nurodyta, jog mirusiojo A. A. palikimą priėmęs asmuo yra I. A., palikimo priėmimo data – 2014-11-20 (71 b. l.).
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. A. palikimą priėmęs asmuo yra I. A. 2015-02-17 išsiuntė pranešimą dėl pirmosios instancijos teisme nagrinėjamos bylos, informavo, kad per 7 dienas nuo pranešimo įteikimo dienos nepranešus teismui apie pageidavimą perimti ieškovo procesines teises, bus svarstomas klausimas dėl civilinės bylos nutraukimo (72 b. l.). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pranešimas I. A. grįžo neįteiktas, nurodžius, kad adresatas korespondencijos neatsiėmė (73 b. l.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismo pranešimas dėl įstojimo į bylą I. A. nebuvo įteiktas. Neįteikus pranešimo ir neinformavus I. A. apie bylą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad procesinių teisių perėmimas šioje byloje neįvyko. Joniškio rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, panaikino 2014-07-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, prieš tai neatnaujinęs bylos nagrinėjimo (74 b. l.).
Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei LR CPK 48 straipsnio norma, reglamentuojančia, kad teismas, jei yra pagrindas, šalį pakeičia jos teisių perėmėju, konstatuotina, kad turėdamas duomenis apie materialiųjų subjektinių teisių perėmimą, teismas privalėjo savo iniciatyva į bylos nagrinėjimą įtraukti I. A. ir išsiųsti jai pranešimą apie įstojimą į bylą. Tuo atveju, jeigu I. A. būtų nesutikusi dalyvauti byloje ieškovės teisėmis, teismas turėjo teisinį pagrindą nutraukti bylą. Kadangi I. A. į bylą turėjo būti įtraukta teismo iniciatyva, todėl laikytina, kad ji yra byloje dalyvaujantis asmuo, turintis ieškovo teises, tame tarpe ir teisę paduoti atskirąjį skundą.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, vadovaudamasis LR CPK 293 straipsnio 7 punktu – jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo vienas iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Kaip minėta aukščiau, bylos duomenys patvirtina, kad šioje byloje ieškovo teisių perėmimas yra galimas, o Testamentų registro įrašas patvirtina, kad materialiųjų subjektinių teisių perėmimas yra įvykęs, todėl konstatuotina, jog galimas ir procesinių teisių perėmimas.
Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netaikė proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių teisių perėmimą, kurias privalėjo taikyti. Teismas nepagrįstai I. A. neįtraukė ieškove ir laikė byloje nedalyvaujančiu asmeniu, todėl nepagrįstai apribojo jos teisę į apeliaciją. Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis naikintina ir atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2015 m. gegužės 25 d. atsakovės atstovas prieš pat bylos nagrinėjimą pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Rašytiniai paaiškinimai pateikti tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, neišsprendus rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimo pirmosios instancijos teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės atstovo rašytiniai paaiškinimai nenagrinėjami ir dėl jų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, jie grąžintini juos pateikusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.