- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-14
- Bylos Nr.
- eI-3118-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02276-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Milda Vainienė
- Trečiasis asmuo
- D. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir D. B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir Kauno filialas) 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. (3.1.6)KAS-1588 „Dėl 2015-10-21 prašymo“; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. cspr1-272; 3) priimti naują sprendimą: įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) Lietuvos Respublikai priklausančias 17/28 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises; 4) panaikinti Kauno filialo kadastro tvarkytojo 2015 m. vasario 25 d. ir 2015 m. vasario 24 d. sprendimus ir įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą iš NTR išregistruoti dviejų gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 20 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis.
Pareiškėjas nurodė, kad nuosavybės teise valdo 59/100 dalį gyvenamojo namo, kitus statinius (duomenys neskelbtini), taip pat nuomojasi prie jų esančio 0,28 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), 17/28 dalių. Ši sklypo dalis nėra įregistruota NTR, o likusi šio sklypo dalis priklauso D. B., kuriam taip pat priklauso ir visas gretimas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Kauno filialas įregistravo 2014 m. gruodžio 20 d. atliktų ginčo žemės sklypo ir gretimo sklypo kadastrinių matavimų duomenis, keisdamas sklypų ribos vietą ir patraukdamas visą pareiškėjo nuomojamą žemės sklypą į vakarus apie 8 metrus. Pasak pareiškėjo, jis kreipėsi į Kauno filialą, prašydamas įregistruoti NTR Lietuvos Respublikai priklausančią 17/28 dalį ginčo žemės sklypo, panaikinti ir iš NTR išregistruoti minėtų žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenis bei patekti informaciją, susijusią su parengta kadastro duomenų byla, tačiau Kauno filialas ginčijamu 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino, o Centrinis registratorius 2015 m. gruodžio 15 d. sprendime pakartojo Kauno filialo argumentus, o reikalavimo išregistruoti gretimų žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenis nebenagrinėjo.
Pareiškėjo nuomone, ginčijamuose sprendimuose nepagrįstai teigiama, jog neturintiems nuosavybės teisių asmenims teisės aktai nesuteikia teisės kreiptis dėl nuosavybės teisės į trečiųjų asmenų nekilnojamąjį turtą įregistravimo. Registras savo veikla tik išviešina asmenų turimas teises, jų pats nesukurdamas. Nesant įregistruotų, tačiau akivaizdžiai egzistuojančių valstybės nuosavybės teisių į ginčo sklypą, Kauno filialas nepagrįstai nereikalavo ne tik šio savininko patikėtinio sprendimo dėl kadastro duomenų bylos patikrinimo, bet ir paties šio bendraturčio patikėtinio prašymo dėl pasikeitusių sklypo kadastro duomenų, sklypo kadastrinių matavimų bylos įregistravimo viešajame registre. Pareiškėjas pabrėžė, jog jis nuomojasi ginčo žemės sklypo dalį, gauna žemės mokesčio deklaracijas, moka žemės nuomos mokestį, todėl turi teisinį suinteresuotumą reikalauti, kad jo nuomojamo žemės sklypo, kurio likusią dalį turi teisę pirkti bei yra pateikęs atitinkamą prašymą NŽT skyriui, duomenys nebūtų neteisėtai keičiami, sklypui nebūtų atliekami kadastriniai matavimai, kuriems nepritarė kitas, didesnę ginčo sklypo dalį valdantis savininkas. Be to, pareiškėjas pabrėžė, jog jokie veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, nebuvo atlikti, išskyrus kito bendraturčio vienašališkai, be valstybės patikėtinio žinios atliktus jau suformuoto ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atkreipė dėmesį, jog po neteisėtai atliktų kadastrinių matavimų pasikeitė ginčo sklypo plotas bei koordinatės, tačiau nauji riboženkliai nebuvo įrengti.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su VĮ Registrų centro sprendimu atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo teigimu, joks sprendimas anksčiau nebuvo priimtas, nes ankstesnį jo skundą taip pat buvo nuspręsta nenagrinėti. Pažymėjo, kad naujame prašyme ir skunde nurodė naujus faktinius duomenis, tad VĮ Registrų centrui nebuvo pagrindo vertinti, kad sprendimas tuo pačiu klausimu jau yra priimtas ar kad skundas buvo išnagrinėtas.
Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 15 str. 2 d. nustato, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Pareiškėjo nuomone, jis atitinka suinteresuoto asmens apibrėžtį, kadangi gyvena ir nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ginčo sklype, besiribojančiame su kitu sklypu, kurių kadastro duomenys neteisėtai buvo pakeisti.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 80–87).
Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 23 str. 1 d. prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Jokių išimčių kitiems asmenims nėra suteikta. Be to, ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, (toliau – ir Registro nuostatai) 28 p. nustatyta, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis. Kitiems suinteresuotiems asmenims teisės aktai nesuteikia teisės kreiptis dėl nuosavybės teisės į trečiųjų asmenų, šiuo atveju Lietuvos Respublikos, nekilnojamąjį turtą įregistravimo. Pabrėžė, kad jokių dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į dalį ginčo žemės sklypo įgijimą bei suteikiančių pareiškėjui ar jo atstovui teisę atstovauti šios žemės sklypo dalies savininką, pareiškėjo atstovas Kauno filialui nepateikė. NTR tvarkytojas, savarankiškai spręsdamas, kam priklauso likusi žemės sklypo, į kurį daiktinės teisės neįregistruotos, dalis ir kas ja naudojasi, viršytų savo kompetenciją. Be to, pažymėjo, kad ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.256 str. 2 d. prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo, o registruojant daiktines teises į svetimą daiktą, taip pat teisių į daiktus suvaržymus, – šių teisių turėtojas, suinteresuotas jų įregistravimu asmuo arba notaras. Suinteresuotiems asmenims nesuteikta teisė paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių į kitų asmenų nekilnojamąjį turtą įregistravimo, minėti suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis tik dėl kitų daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo ar išregistravimo.
Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, reikšdamas daugkartinius prašymus tiek VĮ Registrų centrui, tiek teritoriniam registratoriui, nurodydavo, jog prašo panaikinti ir išregistruoti ginčo žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenis, kurie buvo įregistruoti teritoriniam registratoriui priimant atitinkamus sprendimus, o pagal Registro įstatymo 30 str. teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjas nėra ginčo žemės sklypų, kurių kadastro duomenys buvo pakeisti teritorinio registratoriaus sprendimais, savininkas ar patikėjimo teise valdantis šiuos žemės sklypus ar jų dalį asmuo, todėl Centrinis registratorius pagrįstai sprendė, kad toks asmuo taip pat neturi teisės teikti prašymų (skundų) revizuoti kitiems asmenims priklausančių nekilnojamų daiktų kadastro duomenų registravimo NTR.
Kauno filialas taip pat paaiškino, kad šiuo atveju atliktų kadastrinių matavimų metu apskaičiuoti ginčo žemės sklypų plotai nuo NTR įregistruotų plotų skyrėsi ne daugiau kaip maksimali leistina ploto paklaida, todėl NŽT vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas duomenims pakeisti nebuvo reikalingas.
Atkreipė dėmesį, kad Komisija 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. csprl-197 atsisakė nagrinėti 2015 m. rugsėjo 14 d. gautą pareiškėjo atstovo prašymą, nes prašymo dėl žemės sklypų kadastro duomenų keitimo revizavimo pareiškėjas, nebūdamas žemės sklypų savininku, neturėjo teisės pateikti, todėl 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. csprl-272 atsisakė nagrinėti pareiškėjo atstovo skundo dalį dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenų panaikinimo ir išregistravimo iš NTR, nes toks pareiškėjo atstovo reikalavimas jau išnagrinėtas, be to, pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka yra išlaikyta tik dėl reikalavimo įregistruoti NTR Lietuvos Respublikai priklausančią žemės sklypo dalį). Mano, kad pareiškėjas yra praleidęs nustatytus skundo dėl Kauno filialo priimtų sprendimų padavimo terminus ir neprašo jų atnaujinti, be to, pareiškėjui teisines pasekmes sukelia šioje administracinėje byloje neginčijamas Komisijos 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. csprl-197, kadangi būtent jo pagrindu buvo pirmą kartą atsisakyta nagrinėti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka Kauno filialo priimtų sprendimų teisėtumą.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 99–101).
Nurodė, kad pareiškėjas ar jo atstovas nėra asmenys, turintys teisę teikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį įregistravimo. Tokia teisė pagal įstatymą yra suteikta NŽT, kuri prašymo dėl Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo įregistravimo nėra pateikusi. Pareiškėjas nepateikė įgaliojimo, suteikiančio teisę atstovauti Lietuvos Respubliką teikiant prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo į dalį žemės sklypo NTR. Be to, Kauno filialui nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys Lietuvos Respublikos nuosavybės teises į dalį ginčo žemės sklypo.
Taip pat paaiškino, kad nustačius, jog pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 11 d. skundu buvo kreipęsis į Komisiją su tapačiu reikalavimu ir Komisija 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. csprl-197 atsisakė šį pareiškėjo skundo reikalavimą nagrinėti, ginčijamu 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu šios skundo dalies nenagrinėjo. VĮ Registrų centro teigimu, pareiškėjo 2015 m. gruodžio 5 d. skunde nurodytos faktinės aplinkybės negali būti pripažįstamos kaip sudarančios pagrindą nagrinėti pareiškėjo skundą, nes jos nepaneigė 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendime nurodytos atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą priežasties – pareiškėjas nėra žemės sklypų savininkas ir pagal įstatymo nuostatas jis neturi teisės teikti prašymų dėl žemės sklypų kadastro duomenų įrašymo / pakeitimo, o taip pat ir revizavimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagristą (I t., b. l. 67–72).
Pabrėžė, kad pareiškėjas nėra ginčo žemės sklypo dalies nei savininkas, nei asmuo valdantis šią žemę patikėjimo teise, todėl VĮ Registrų centras pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalį. Atkreipė dėmesį, jog su pareiškėju nėra sudaryta ir valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartis.
NŽT taip pat nurodė, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pagal NTR Centrinio duomenų banko išrašo duomenis UAB „Topolinija“ matininko G. U. atlikti kadastriniai matavimai yra registruoti nekilnojamojo turto registre ir laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Matininkui atlikus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, jokie žemės sklypo kadastro duomenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Kadastro nuostatai) 84¹.1. p. nepasikeitė, todėl vykdytojas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylas pateikė ne žemėtvarkos skyriui, o kadastro tvarkytojui pagrįstai. Nesutinka, kad ginčo atveju turėjo būti priimtas valdžios institucijos sprendimas dėl ginčo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Paaiškino, kad, jei žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, skiriasi nuo NTR įregistruoto žemės sklypo ploto arba ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Kadastro nuostatų 1 priede, valdžios institucijos sprendimas nėra priimamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime taip pat prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (I t., b. l. 129–132).
D. B. nuomone, reikalavimo peržiūrėti bei pakeisti ginčo žemės sklypų kadastro duomenis pareiškėjas negali bei neturi teisės reikšti, nes nėra šių žemės sklypų bendraturtis ir / ar savininkas. Pareiškėjo teiginys, kad jis nuomojasi dalį ginčo žemės sklypo, yra klaidingas. Įstatymas nenustato teisės pareiškėjui reikšti neaiškius, nekonkrečius ir teisiniu pagrindu neapibrėžtus reikalavimus. Pareiškėjo prašymas panaikinti ir iš NTR išregistruoti ginčo žemės sklypų kadastro duomenis savo esme yra nekonkretus, paremtas prielaidomis. Be to, pareiškėjas nėra pateikęs jokio lygiavertę įrodomąją reikšmę turinčio įrodymo, kuriuo įrodinėtų tai, jog UAB „Topolinija“ parengtos kadastrinių matavimo bylos ar matininko G. U. atlikti kadastriniai matavimai bei jų pagrindu parengti ginčo žemės sklypų planai, skaičiavimai bei duomenys būtų laikomi ar pripažįstami neteisingais, nepagrįstais, neteisėtais, ar juose užfiksuoti ir viešajame registre įregistruoti įrašai prasilenktų su teisės aktų nurodymais. Pabrėžė, jog pritaria VĮ Registrų centro ir NŽT atsiliepimuose nurodytiems argumentams. D. B. nuomone, byloje nėra nustatytas joks pareiškėjo teisių pažeidimas dėl jo atžvilgiu viešojo administravimo srityje priimtų individualių teisės aktų / sprendimų, už kurį būtų atsakingas atsakovas ar NŽT.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens NŽT atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens D. B. atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagristą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės kilęs dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. (3.1.6)KAS-1588 ir Komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. cspr1-272 teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini).
Trečiajam suinteresuotam asmeniui D. B. nuosavybės teise priklauso 1126/2867 dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 41/100 dalis gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), su tokia pačia dalimi kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), bei 0,5710 ha dydžio žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). (I t., b. l. 93–95, 89–91). Daiktinės teisės į likusias 1741/2867 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), NTR neįregistruotos.
D. B. 2015 m. vasario 18 d. pateikė Kauno filialui prašymą pakeisti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Kartu su prašymais buvo pateiktos 2014 m. gruodžio 20 d. UAB „Topolinija“ nustatytų kadastro duomenų bylos (I t., b. l. 97).
Kauno filialas, išnagrinėjęs gautus prašymus ir kadastro duomenų nustatymo bylas, 2015 m. vasario 24 d. patikslino žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)., kadastro duomenis, o 2015 m. vasario 25 d. – žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis (I t., b. l. 93–95, 89–91).
2015 m. rugsėjo 14 d. VĮ Registrų centras gavo pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. skundą, kuriuo prašoma įregistruoti NTR Lietuvos Respublikai nuosavybės teises į valstybei priklausančias 17/28 dalių žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bei panaikinti ir iš NTR išregistruoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini)kadastro duomenis, atnaujinti skundo padavimo terminą (II t., b. l. 25–27).
VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. csprl-197 atsisakė nagrinėti 2015 m. rugsėjo 14 d. gautą pareiškėjo prašymą, motyvuodamas tuo, kad teritorinis registratorius nėra gavęs prašymo dėl nuosavybės teisių į dalį žemės sklypo įregistravimo ir nėra priėmęs šiuo klausimu sprendimo, o prašymo dėl žemės sklypų kadastro duomenų keitimo revizavimo pareiškėjas, nebūdamas žemės sklypų savininku, neturėjo teisės pateikti (I t., b. l. 55–56).
2015 m. spalio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno filialą, prašydamas įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bei panaikinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis. Taip pat prašė pateikti informaciją, susijusią su kadastro duomenų įregistravimu (I t., b. l. 50–52).
Kauno filialas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. (3.1.6.)KAS-1588 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo bei suteikė prašomą informaciją, be to, pažymėjo, jog Komisija 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. csprl-197 jau yra išnagrinėjusi analogiško turinio prašymą dėl žemės sklypų kadastro duomenų panaikinimo, nurodydama, kad pareiškėjas, nebūdamas žemės sklypų savininku, neturi teisės teikti tokio pobūdžio prašymo (I t., b. l. 61–63).
Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 3 d. Kauno filialo sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. csprl-272 Kauno filialo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. (3.1.6.)KAS-1588 paliko galioti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenų panaikinimo ir išregistravimo iš NTR, nes toks pareiškėjo reikalavimas jau yra išnagrinėtas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. csprl-197 (I t., b. l. 59–60).
Taigi, kaip matyti iš skundo ir bylos medžiagos, pareiškėjas siekia NTR įregistruoti Lietuvos valstybės nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).
Registro įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą.
Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali paduoti tik šį nekilnojamąjį daiktą įgijęs asmuo. Pareiškėjas nėra įsigijęs norimo įregistruoto ginčo žemės sklypo, todėl atsakovai Kauno filialas ir VĮ Registrų centras pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus įregistruoti NTR Lietuvos Respublikai nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalis. Tai, kad ginčo žemės sklype yra dalis pareiškėjui priklausančių statinių, nesuteikia jam teisės įregistruoti NTR kito asmens nuosavybės teisių, kai tokia teisė Registro įstatyme imperatyviai įtvirtinta tik nekilnojamojo daikto įgijėjui.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su D. B. prašymo pagrindu pakeistais žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kadastro duomenimis.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Kadastro įstatymą, teisę keisti kadastro duomenis taip pat turi ne kiekvienas asmuo. Vadovaujantis Kadastro įstatymo 13 str. 2 d., prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio įstatymo 9 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 str. 6 d. nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka keičiami atitinkamai minėtuose straipsniuose nurodytų institucijų teikimu ar asmenų prašymu. Kadastro įstatymo 14 str. 1 p. kaip vienas iš pagrindų atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, įtvirtina atvejį, kai prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti.
Kaip minėta, pareiškėjas nėra ginčo žemės sklypo savininkas, jis taip pat nevaldo minėto žemės patikėjimo teise, tad Kauno filialas pagrįstai atsisakė keisti ginčo žemės sklypo duomenis pagal pareiškėjo prašymą.
Dėl Komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. csprl-272 dalies, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenų panaikinimo ir išregistravimo iš NTR, teismas pažymi, kad šiuo klausimu Komisija jau buvo pasisakiusi 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendime Nr. cspr1-197, t. y. pareiškėjui buvo nurodyta, jog jis neturi teisės teikti prašymo (skundo) dėl ginčo žemės sklypų kadastro duomenų keitimo revizavimo, nes pareiškėjas nėra šių žemės sklypų savininkas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Komisiją dėl ginčo žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo, vėlgi nepateikdamas jokių įrodymų, jog yra šių žemės sklypų savininkas, todėl darytina išvada, jog VĮ Registrų centras pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.), pagal kurią skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti Kauno filialo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. (3.1.6)KAS-1588 ir Komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. cspr1-272 bei įpareigoti atsakovus įregistruoti NTR nuosavybės teises į Lietuvos Respublikai priklausančias žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) dalis bei iš NTR išregistruoti ginčo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 20 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. prašo priteisti iš pareiškėjo 150 Eur bylinėjimosi išlaidų (II t., b. l. 71).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 str. 3 d., kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimais, taigi skundą atmetus, D. B. teisės buvo apgintos, taigi jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 2 d. nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Pažymėtina, kad D. B. prašo priteisti išlaidas už atstovavimą 2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje. Pagal Rekomendacijų 9 p. teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdis truko 13 min. (III t., b. l. 35–37), todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 9 p., šios bylinėjimosi išlaidos D. B. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str., 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens D. B. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą 2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.