- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- eAS-313-602/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02276-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, D. B.
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir D. B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir VĮ Registrų centro Kauno filialas) 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. (3.1.6)KAS-1588 „Dėl 2015-10-21 prašymo“; 2) panaikinti VĮ Registrų centro 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. cspr1-272; 3) priimti naują sprendimą: įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) Lietuvos Respublikai priklausančias 17/28 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), nuosavybės teises; 4) panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo kadastro tvarkytojo 2015 m. vasario 25 d. ir 2015 m. vasario 24 d. sprendimus ir įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą iš NTR išregistruoti dviejų gretimų žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) 2014 m. gruodžio 20 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis.
Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą nesutiko su skundu, prašė skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015 m. vasario 24 d. ir 2015 m. vasario 25 d. sprendimus ir įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą išregistruoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 20 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis, įregistruotus atitinkamai 2015 m. vasario 24 d. ir 2015 m. vasario 25 d. sprendimais, nutraukti, kitą dalį – atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą nesutiko su skundu, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškėjo skundą nesutiko su skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Manė, kad trečiuoju suinteresuotu asmeniu turėtų būti įtraukta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Topolinija“.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą nesutiko su skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą; skundžiamus sprendimus palikti nepakeistus; priteisti D. B. jo patirtas išlaidas. Suinteresuotas asmuo D. B. palaikė atsakovo VĮ Registrų centro atsiliepime išdėstytus atsikirtimus bei NŽT atsiliepime nurodytus argumentus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 10 d. nutartimi administracinę bylą Nr. eI-515-815/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02276-2016-9) nutraukė.
Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas D. Varnas prašė stabdyti šią administracinę bylą, kol įsiteisės Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2066-402/2016 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-02261-2015-3), nes šiuo metu jis yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eA-1409-520/2017). Teismas netenkino šio prašymo, nes Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2066-402/2016 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-02261-2015-3) buvo nagrinėjamas administracinių teisės aktų dėl statybos santykių teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o šioje administracinėje byloje – nekilnojamojo turto kadastro ir registro santykių klausimas. Teismo vertinimu, šios bylos stabdymas tik vilkintų teisingumo vykdymą, nes, nors Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2066-402/2016 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-02261-2015-3) yra siejamas su pareiškėjo interesais statybų santykiuose, tačiau minėtos bylos baigtis niekaip nedarys įtakos sprendimo priėmimui šioje administracinėje byloje.
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo reikalavimus panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo kadastro tvarkytojo 2015 m. vasario 25 d. ir 2015 m. vasario 24 d. sprendimus ir įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą iš NTR išregistruoti dviejų gretimų žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) 2014 m. gruodžio 20 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 6 punktą) išnagrinėjo VĮ Registrų centras, priimdamas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. cspr1-197 (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 7 punktą), kuriame atsisakė pareiškėjo skundą nagrinėti, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nėra sklypų savininkas. Teismas pabrėžė, kad pastarojo VĮ Registrų centro sprendimo pareiškėjas neskundė.
Teismas pažymėjo ir tai, kad skundžiamuose VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendime Nr. (3.1.6)KAS-1588 „Dėl 2015-10-21 prašymo“ (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 10 punktą) ir VĮ Registrų centro 2015 m. gruodžio 15 d. sprendime Nr. cspr1-272 (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 12 punktą) taip pat atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymus, nes pareiškėjas nėra žemės sklypų savininkas ir neturi jokių daiktinių teisių į tuos sklypus, o pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsnį daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė.
Teismas sutiko su skundžiamuose sprendimuose pateiktais argumentais. VĮ Registrų centras ir jo teritoriniai padaliniai negali registruoti daiktinių teisių, taip pat koreguoti kadastrinių duomenų, jeigu besikreipiantis asmuo nepagrindžia savo daiktinių teisių. Šioje administracinėje byloje net ginčo nėra, kad pareiškėjas nėra sudaręs ginčo žemės sklypo nuomos sutarties, taip pat nėra minėto sklypo savininkas. Dar daugiau, pareiškėjas negali ginti viešojo intereso ir reikalauti, kad valstybės nuosavybės teisė būtų įregistruota NTR. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, skundžiami sprendimai negali būti naikinami, o pareiškėjo reikalavimai panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo kadastro tvarkytojo 2015 m. vasario 25 d. ir 2015 m. vasario 24 d. sprendimus ir įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą iš NTR išregistruoti dviejų gretimų žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) 2014 m. gruodžio 20 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis bei priimti naują sprendimą įregistruoti NTR Lietuvos Respublikai priklausančias 17/28 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises taip negali būti tenkinami.
Teismas paaiškino pareiškėjui, kad jis pirmiausia turi sudaryti nuomos sutartį su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ją registruoti Nekilnojamojo turto registre, tik tuomet jis turės teisines galimybes ginti tam tikras daiktines teises, susijusias su ginčo žemės sklypu.
Ypač pabrėžė, kad pareiškėjas praleido terminus sprendimams skųsti: vėliausias VĮ Registrų centro sprendimas priimtas 2015 m. gruodžio 15 d., o į teismą kreiptasi tik 2016 m. birželio mėn. (nes pareiškėjo atstovo 2016 m. balandžio 27 d. prašymas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui nestabdo terminų skaičiavimo), jų neprašė atnaujinti, todėl, nepaisant to, kad teismas paaiškino pareiškėjui, kaip jam reikėtų ginti savo teises, ši byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 8 punktas).
III.
Pareiškėjas S. B. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti bylos nagrinėjimą, o, įsiteisėjus sprendimui byloje Nr. E2-1409-520/2017, jį atnaujinti.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog nuomoja 17/28 dalis valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ant minėto sklypo yra jam priklausantys pastatai. Nesutinka, kad pareiškėjas pirmiausia turi sudaryti sutartį su NŽT, nes jokių kliūčių sudaryti žemės sklypo dalies nuomos sutartį pagal 2008 m. vasario 19 d. prašymą nėra. Pareiškėjas moka nuomos mokestį. Pažymi, kad atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas negalėjo nežinoti apie sklypo priklausymą valstybei ir nuomos egzistavimą. Akcentuoja, jog kadastro duomenys negali būti įregistruoti neturint sklypo bendraturčio sutikimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1 dalies nuostatų netaikė ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjas taip pat mano, jog atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytą „suinteresuoto asmens“ apibrėžimą. Mano, jog buvo pagrindas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. E2-1409-520/2017. Pareiškėjas pažymi, kad gina savo interesą toliau nuomotis nepakeistų kadastrinių matavimų valstybinės žemės sklypo 17/28 dalis ir sudaryti nuomos sutartį dėl minėtų sklypo dalių. Pareiškėjas nesutinka, jog praleido terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti – pažymi, kad padavė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris nurodė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Todėl mano, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi atnaujintas praleistas skundo padavimo terminas ir skundas priimtas. Pažymi, kad teismas pripažino, jog nebuvo pagrindo ginčyti VĮ Registrų centro 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. cspr1-197.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pateiktą atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime akcentuoja, kad pareiškėjas nei ginčijamų sprendimų priėmimo metu, nei dabar neturi jokių jo daiktines teises į ginčo žemės sklypą patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas nėra žemės sklypą valdantis asmuo, nes su juo nėra sudaryta nuomos sutartis. Mano, jog nagrinėjamu atveju nebuvo jokio objektyvaus pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą.
Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime akcentuoja, jog pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo ar jo atstovo teisę atstovauti ginčo žemės sklypo savininką – Lietuvos valstybę. Tretiesiems asmenims teisės aktai nesuteikia teisės kreiptis dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistravimo. Pareiškėjas nuomos sutarties dėl dalies ginčo žemės sklypo nėra sudaręs, o mokėdamas už žemę vykdo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą. Pažymi, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukelia VĮ Registrų centro 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimas, o šio sprendimo pareiškėjas neskundė ir neprašė atnaujinti termino šiam sprendimui apskųsti. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, jog dėl teritorinio registratoriaus 2015 m. vasario 24 d. ir 2015 m. vasario 25 d. sprendimų pareiškėjas nesilaikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Mano, jog nėra pagrindo stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius pateiktame atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas nėra ginčo žemės sklypo dalies nei savininkas, nei asmuo, valdantis šią žemę patikėjimo teise, taip pat su pareiškėju nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Pareiškėjas nėra ir subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo kadastro tvarkytojo 2015 m. vasario 25 d. ir 2015 m. vasario 24 d. sprendimus ir įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti dviejų gretimų žemės sklypų 2014 m. gruodžio 20 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis bei priimti naują sprendimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikai priklausančias 17/28 dalies žemės sklypo. Nagrinėjamu atveju galutiniame procesiniame sprendime Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. eI-2006-402/2016 nustatytos aplinkybės neturės prejudicinės reikšmės ginčo sprendimui šioje administracinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarties, kuria administracinė byla nutraukta, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas S. B. kreipėsi į teismą skundu, prašydamas: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. (3.1.6)KAS-1588 „Dėl 2015-10-21 prašymo“; 2) panaikinti VĮ Registrų centro 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. cspr1-272; 3) priimti naują sprendimą: įregistruoti NTR Lietuvos Respublikai priklausančias 17/28 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises; 4) panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo kadastro tvarkytojo 2015 m. vasario 25 d. ir 2015 m. vasario 24 d. sprendimus ir įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą iš NTR išregistruoti dviejų gretimų žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) 2014 m. gruodžio 20 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis.
Pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartis priimta remiantis ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 103 straipsnio 8 punktu, kuriame numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodė, jog pareiškėjas neprašė atnaujinti skundo padavimo termino. Tačiau iš bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjas minėtą prašymą buvo pateikęs teismui pateiktame skunde, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi nuspręsta atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir pareiškėjo skundą priimti, t. y. išspręstas skundo padavimo termino atnaujinimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti skundžiamos nutarties ir administracinės bylos nutraukti tuo pagrindu, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir jo atnaujinti neprašė, nes tai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas, teigiamai išsprendęs pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, vėliau negalėjo konstatuoti, kad pareiškėjas termino atnaujinti neprašė ir tuo pagrindo nutraukti bylos nagrinėjimą.
Be to, pirmosios instancijos teismas, prieš nutraukdamas bylą, pasisakė dėl bylos esmės, t. y. sutiko su skundžiamuose sprendimuose pateiktais argumentais ir pažymėjo, kad skundžiami sprendimai negali būti naikinami, o kiti pareiškėjo skundo reikalavimai negali būti tenkinami. Teismas vertino, kad pareiškėjas nebuvo suinteresuotas asmuo, kuriam įstatymai numato teisę kreiptis į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl daiktinių teisių registravimo. Tačiau nagrinėjamu atveju, nenagrinėdamas bylos iš esmės, pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti pareiškėjo suinteresuotumo kreiptis į viešojo administravimo subjektą, t. y. pasisakyti dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo.
Teismas, užbaigdamas bylą nepriimdamas sprendimo dėl bylos esmės, dėl to, kad konstatuojamos viena ar kelios procesinio pobūdžio aplinkybės, dėl kurių teismo procesas negali būti pradėtas (ABTĮ 33 str. 2 d.), arba pradėtas procesas negali būti tęsiamas (ABTĮ 103, 105 str.), gali spręsti tik minėtus procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus dėl minėtuose Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsniuose nustatytų aplinkybių buvimo. Nagrinėjamu atveju teismas, priėmęs nutartį užbaigti bylos nagrinėjimą dėl to, kad yra konstatuota procesinio pobūdžio aplinkybė, dėl kurios teismo procesas negali vykti, vertino viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų teisėtumą. Viešojo administravimo subjektų veiklos teisėtumo tikrinimas yra viešojo administravimo srities ginčo išnagrinėjimas (ABTĮ 3 str.), t. y. bylos administraciniame teisme nagrinėjimas iš esmės priimant teismo sprendimą. Minėta, kad teismas, nepriėmęs teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje, pasisakė dėl bylos esmės, būtent dėl vieno iš skundžiamų sprendimų teisėtumo aspektų (asmens suinteresuotumo kreiptis į viešojo administravimo subjektą buvimo), tuo pažeisdamas minėtas teismo proceso taisykles.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai administracinę bylą nutraukė remdamasis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria administracinė byla nutraukta, naikintina, ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.